Per didelis ar per ilgai užsitęsęs stresas gali pakenkti Jūsų sveikatai ir sukelti įvairias ligas, tokias kaip nerimas, depresija, širdies ligos.
Subalansuota mityba, fizinė veikla, tinkamas miego režimas - itin svarbūs gerai savijautai, tačiau kartais to neužtenka, todėl tokiu atveju gali būti skiriami vaistai nervų sistemai, pavyzdžiui, tradiciniai augaliniai preparatai, kurių indikacijos pagrįstos ilgalaikiu vartojamu, jie skiriami nervinės įtampos sukeltų simptomų lengvinimui, miego sutrikimo gydymui.
Internetinėje „MANO vaistinėje“ galite rinktis iš plataus asortimento įvairių gamintojų skirtingų formų (tabletės, lašai, purškalai) vaistų nervų sistemai. Tradiciniai preparatai nervinės įtampos simptomams malšini bei miegą gerinančios priemonės, nereceptiniai vaistai nervų sistemai (pvz. esant pažinimo funkcijų pablogėjimui), vaistai priklausomybei nuo tabako gydyti bei lengvinti rūkymo nutraukimo simptomus.
Tai pat siūlomi ir vitaminų deriniai, kurių sudėtyje esantys vitaminai B1, B6 bei vitaminas B12 gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei normalią psichologinę funkciją.
Vaistai nervų sistemai raminti, kurių sudėtyje esančios, pavyzdžiui, valerijonų šaknų, melisos lapų ekstraktų veikliosios medžiagos gali sukelti raminamąjį poveikį, malšinti nervinės sistemos įtampos simptomus.
Taigi, aptarkime, kokios priemonės gali padėti esant nervinei įtampai ir nemigai.
Nereceptiniai vaistai nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti
Nereceptiniai vaistai, skirti nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti, dažniausiai yra žolelių pagrindu sukurti preparatai, vitaminai, mineralai ar lengvi raminamieji.
Jie gali padėti žmonėms, patiriantiems stresą, nerimą ar miego sutrikimus.
Kadangi dauguma nereceptinių priemonių yra natūralūs augaliniai ar mineralų preparatai, dažniausiai jie nesukelia stiprios priklausomybės ar kitų nepageidaujamų šalutinių poveikių, kaip gali nutikti vartojant receptinius vaistus.
Populiariausi ingredientai
- Valerijono šaknies ekstraktas: Viena populiariausių augalinių priemonių nuo nervinės įtampos ir miego sutrikimų. Valerijonas turi raminamųjų savybių, gali slopinti nerimą ir padėti greičiau užmigti.
- Magnis: Nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti gali padėti magnis, melatoninas, žolelių arbatos, magnio ir B grupės vitaminų deriniai.
- Melatoninas: Natūralus hormonas, kurį gamina smegenys ir kuris reguliuoja miego-budėjimo ciklą. Papildomas melatonino vartojimas gali padėti reguliuoti miego ritmą, ypač esant laiko juostų pokyčiams, dirbant naktinį darbą arba esant nemigai.
- B grupės vitaminai: Padeda gaminti serotoniną, kuris svarbus miego reguliavimui.
Daugelis šių priemonių turi natūralų raminamąjį poveikį, padedantį atsipalaiduoti po įtemptos dienos.
Šios švelnios priemonės gali padėti lengviau užmigti, ilgiau miegoti ir pagerinti miego kokybę be stiprių šalutinių poveikių.
Nereceptiniai vaistai miego gerinimui gali būti labai naudingi, ypač tiems, kurie susiduria su lengva ar vidutinio sunkumo nemiga, sukelta streso, įtampos ar laikino dienos ritmo sutrikimo.
Padėti pagerinti miegą gali ir sukatžolių tinktūra, levandų ekstraktas, ginkmedžio geriamasis tirpalas, kiti augalinės kilmės vaistai.
Kas yra papildai nuo streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios ar sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti stresą, nerimą ir baimę.
Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių.
Tokie papildai ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir gali pagerinti miego kokybę, palaikyti gerą nuotaiką bei stiprinti imuninę sistemą.
Kaip veikia stresą mažinantys papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia įvairiais būdais, padedant palaikyti organizmo atsparumą stresui ir gerinant bendrą savijautą.
Dažniausiai jie sudaryti iš natūralių medžiagų, tokių kaip adaptogenai , vitaminai ir aminorūgštys.
Adaptogenai padeda organizmui geriau prisitaikyti prie streso ir sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį.
Vitaminai ir mineralai prisideda prie nervų sistemos veiklos reguliavimo, o aminorūgštys gali skatinti smegenų veiklą, mažinti nerimą ir pagerinti miego kokybę.
Visų šių medžiagų derinys padeda sumažinti streso simptomus ir palaikyti emocinį balansą.
Populiariausi papildai nuo streso
- Magnis: Vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas: Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai: Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ašvaganda, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Vitaminai B grupės: Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas: Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės
Be natūralių papildų, rinkoje taip pat yra ir įvairūs nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės.
Šie vaistai dažniausiai skiriami švelniems nerimo simptomams mažinti ir yra tinkami trumpalaikiam naudojimui.
Todėl svarbu atsiminti, kad ilgalaikiam gydymui ar esant sunkesniems simptomams reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip pasirinkti tinkamus papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius.
Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus.
Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių.
Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais.
Be abejo, papildai nuo streso gali būti veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nerimą ir baimę.
Jie padeda palaikyti nervų sistemos veiklą, gerinti nuotaiką ir stiprinti organizmo atsparumą stresui.
Receptiniai raminamieji vaistai
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai).
Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina.
Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą.
Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją.
Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais.
Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių.
Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui.
Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga.
Gali atsirasti ir traukulių.
Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Geriamos tabletės, injekcijos.
Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų.
Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą.
Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina.
Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio.
Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga.
Gali atsirasti traukulių.