Daugelis žmonių visada atsižvelgia į galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Tačiau neretai nurodytos datos yra tik gairės, kurios ne visai tiksliai nurodo, iki kada reikėtų suvartoti maistą.

Štai 8 maisto produktai, kuriuos dar galite vartoti, net jei ir pasibaigė jų galiojimo laikas:

1. Pienas. Pieną daugeliu atveju dar galima gerti, net jei jo galiojimas pasibaigęs. Dažnai pieną galite vartoti dar savaitę po to, kai praeina ant pakuotės nurodyta galiojimo data. Tačiau viskas priklauso ir nuo to, kokį pieną perkate - kuo didesnis riebumas, tuo trumpiau pienas išlieka tinkamas vartoti. Jei nesate įsitikinę, ar pienas dar geras, prieš vartojimą pauostykite.
2. Kiaušiniai. Beveik visais atvejais galite ignoruoti galiojimo laiką, nurodytą ant kiaušinių pakuotės, nes dažnai juos saugu vartoti dar kelias savaites nuo nurodytos galiojimo datos. Žinoma, kuo daugiau laiko praeis nuo nurodytos galiojimo datos, tuo mažiau šviežūs bus kiaušiniai, bet tai nereiškia, kad jų negalite vartoti. Plūduriavimo testas yra geras būdas įsitikinti, ar kiaušinius dar galima valgyti, jei nesate tuo įsitikinę - įdėkite kiaušinį į vandenį ir jeigu jis plūduriuoja vandens paviršiuje, kiaušinį išmeskite.
3. Makaronai. Džiovinti makaronai, kurie guli jūsų spintelėje, gali būti vartojami dar maždaug du metus nuo galiojimo laiko. Tačiau jei esate šviežių makaronų mėgėjai, jie tinkami vartoti dar penkias dienas nuo nurodytos datos. Kai išsiverdate makaronų, juos saugiai galite vartoti savaitę laiko, o jei užšaldysite, galėsite vartoti net aštuonis mėnesius.
4. Sūris. Daugelį kietųjų sūrių galite valgyti net pasibaigus jų galiojimui. Net jei ant sūrio užauga pelėsis, galite jį nupjauti ir sūris vis tiek bus saugus vartoti. Camembert ir brie sūriai dažnai apauga baltu pelėsiu, tačiau juos vartoti saugu, tačiau jei pamatote oranžinį, mėlyną ar žalią pelėsį ant šios rūšies sūrių, jų nebevartokite.
5. Sausi ingredientai. Druska, pipirai, miltai, kepimo soda ar cukrus gali būti vartojami ilgą laiką, nes juose nėra drėgmės. Kita vertus, jei pajaučiate šių produktų nemalonų kvapą, tai gali reikšti, kad juose apsigyveno kenkėjai.
6. Žalia mėsa, paukštiena ir žuvis. Žalia mėsa ir paukštiena šaldytuve šviežia išlieka vos kelias dienas, tačiau jei įdėsite juos į šaldiklį, prailginsite jų galiojimo laiką. Šaldytą vištieną ar kalakutieną šaldiklyje galite laikyti daugiau nei metus. Vis dėlto, šaldyta malta mėsa šaldiklyje išsilaiko tik iki keturių mėnesių. Žalia žuvis šaldiklyje gali būti laikoma iki devynių mėnesių, o rūkyta - iki šešių mėnesių.
7. Supakuotos daržovės ir vaisiai. Supakuotos salotos pasibaigus galiojimo laikui pradeda atrodyti nekaip, tačiau jei neprabėgo per daug laiko, galite jas pamerkti į šaltą vandenį kelioms minutėms ir šios atsigaus. Šaldyti vaisiai ir daržovės vartojimui tinkami dar dešimt mėnesių po nurodytos galiojimo datos.
8. Konservai. Daugelis konservuotų produktų yra tinkami vartoti dar maždaug dvejus metus po galiojimo laiko, ypač sriubos ir daržovės. Kai kurie konservai, pavyzdžiui, mėsos, gali būti vartojami dar penkerius metus. Vis dėlto, konservuoti pomidorai ar ananasai taip ilgai neišsilaikys dėl didelio rūgštingumo.

Maisto kainos šoko į nematytas aukštumas

„Dar vasarį metinė Lietuvoje fiksuota infliacija siekė 14,2 proc. Toks pokytis viršijo ir metinį vidutinio darbo užmokesčio, ir vidutinės senatvės pensijos padidėjimą. Deja, tačiau labiausiai kainos augo tų prekių, kurių vartojimą sumažinti yra bemaž sudėtingiausia. Pavyzdžiui, maisto kainos per metus paaugo beveik 15 procentų“, - sako Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Pagal vasario mėnesio duomenis, dėl skirtingų priežasčių - mažesnio derliaus, buksuojančios gamybos, karo Ukrainoje ir kitų - per metus labiausiai pabrango daržovės (+36 proc.), miltai ir kiti grūdiniai produktai (+29 proc.), kava (malta) (+24 proc.), pienas (+23 proc.), sūris ir varškė (+21 proc.), aliejai ir kiti riebalai (+19 proc.), jautiena ir veršiena (+16 proc.), nealkoholiniai gėrimai (+16 proc.).

Kaip prisitaikyti prie kainų augimo?

Tvarus pirkimas ir maisto vartojimas gali būti vienas iš būdų, padedantis gyventojams prisitaikyti prie kainų augimo ir sutaupyti. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 85 proc. respondentų teigia dedantys pastangas propaguoti tvarią mitybą - atsakingai planuoja pirkinius, siekiant išvengti maisto likučių (77 proc.), atsiradusius maisto likučius panaudoja naujai (76 proc.), vengia produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus (32 proc.) ar valgo mažiau mėsos (24 proc.).

„Nepaisant to, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta 60 kg maisto, ką rodo statistika, akivaizdu, kad turime kur tobulėti vartodami maisto produktus. Vieni paprasčiausių ir lengviausių patarimų - planuoti savo valgiaraštį, į maisto parduotuvę eiti su reikalingų produktų sąrašu, geriausiai kartą ar du per savaitę“, - pataria T. Povilauskas.

Ekonomistas taip pat pataria sunaudoti maisto likučius, pavyzdžiui, tai, kas liko nuo vakarienės, suvalgyti pietums, patiekalus pirmiausia gaminti iš to, ką turime šaldytuve, maisto produktus nuolat peržiūrėti, šaldytuve juos išrikiuoti pagal galiojimo datą, kad netyčia pamiršę neišmestume. Siekiant sutaupyti maistui, taip pat tikslinga pirkti sezoninius produktus, kurių kainos tiksliniais laikotarpiais yra mažesnės.

Kokybiškai valgyti gali kiekvienas

„Nuo vartojamo maisto kokybės priklauso mūsų kasdienė sveikata, energijos lygis, nuotaika. Kokybiškai valgyti gali kiekvienas, nes kokybiškas maistas yra prieinamas visiems. Neretai žmonės klysta galvodami, kad valgyti pilnavertį maistą yra brangu. Nusipirkus geresnį produktą, reikia įvertinti tai, kad žmogus ilgiau jaučia sotumą, gauna daugiau maistinių medžiagų nei pirkdamas prastus produktus, kurių suvalgo didesnį kiekį ir gauna mažiau naudos“, - sako asmeninė trenerė, dietistė Jūratė Gliožerienė.

Dietistė atkreipia dėmesį, kad tos pačios kruopos yra puikus energijos šaltinis, turintis įvairiausių mums reikalingų medžiagų: „Dabar lentynose galima rasti įvairiausių „mandrybių", tačiau vertingiausią mitybą sudaro paprasti produktai. Kiaušiniai, kruopos, mėsa, žuvis, ankštiniai produktai, vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, kokybiškas aliejus ir nebūtinai tyras ir brangus alyvuogių (tinka ir linų, kanapių, rapsų jie yra pigesni), turėtų būti mūsų mitybos pagrindas, iš ko gauname visas reikalingas medžiagas ir puikią savijautą“.

Netinkamai laikomas produktas bus sugedęs dar iki galiojimo pabaigos

J. Gliožerienė sako, kad maisto produktų galiojimo datos pasibaigimas dar nereiškia, kad produktas yra nebetinkamas vartoti: „Visada reikia naudoti organoleptinę patikrą, įvertinti skonį, kvapą, produkto išvaizdą. Produktas turi būti nepakeitęs kvapo, nepraradęs šviežio maisto tekstūros, turi būti nepakitęs skonis. Atsiradus pelėsiui, gleivėms, nemaloniam kvapui, spalvos pokyčiams, kartumui, rūgštumui ar kitam nemaloniam skoniui produktą geriau išmesti, taip apsisaugosime nuo apsinuodijimo, kurio pagrindiniai požymiai yra galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, jėgų stoka, galvos skausmas“.

Kiekvienas produktas, pasak dietistės, genda savaip: duona supelija, pieno produktai taip pat pasidengia pelėsiu arba atsiranda surūgimo kvapas ir skonis, riešutai ir aliejus įgauna nemalonų (oksidacijos) kvapą, apdorotos bulvės apsigleivėja, daržovės ima pūti, suvysta. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, produktas tampa nesaugus vartojimui.

„Produktai, kurių galiojimo laikas yra prie pabaigos, parduodami su akcija yra saugūs vartoti. Svarbu įsitikinti, kad pakuotė yra nepažeista, produktas neturi jokių pokyčių, kuriuos paminėjau anksčiau. Didelę reikšmę turi produkto laikymo sąlygos. Jeigu produktas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, didelė tikimybė, kad jis bus sugedęs net nesulaukus galiojimo laiko pabaigos“, - atkreipia dėmesį dietistė.

J. Gliožerienė sako, kad sausi maisto produktai savo maistinę vertę išlaiko dar ilgą laiką po galiojimo datos, kuri nurodyta ant pakuotės. Jeigu produktas laikomas tinkamomis sąlygomis, tuomet, pavyzdžiui, kruopas, makaronus, marinuotas daržoves dar galima vartoti apie 12 mėnesių po pasibaigimo datos. Su „šlapiais" produktais yra kitaip: pieno produktus, mėsą, žuvies produktus reikėtų suvartoti iki 7 dienų po pasibaigimo datos ir būtina įvertinti, ar nėra pakitimų. Prieskoniai, padažai gali būti vartojami iki 24 mėn. po galiojimo datos, jeigu nėra pakitimų.

Kaip prailginti galiojimo laiką?

Tinkamai užšaldyta mėsa gali išlikti nepakitusi iki metų. „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas sako, kad užšaldyti galima daugumą maisto produktų, vis tik dažniausiai tai darome su produktais, kurių galiojimo laikas yra itin trumpas, tokiais kaip mėsa, žuvis, tešla, paruošti maisto produktai ir pan. Labai svarbu užšaldyti maistą prieš galiojimo laiko pabaigą, antraip užšaldytas produktas bus nebesaugus vartoti. Na, o tą padarius, produkto galiojimo laikas gerokai prailgėja. Pavyzdžiui, užšaldytos mėsos kokybinės savybės gali išlikti net iki 12 mėnesių.

Paklausus apie idėjas, kaip originaliai panaudoti besibaigiančius galioti produktus, L. Aleliūnas sako, kad būdų yra įvairių, o geriausi - laiko patikrinti, kuriuos skirtingais sezonais nuo seno praktikuodavo mūsų tėvai ir seneliai: „Pavyzdžiui, agurkų perteklių vasarą galima rauginti arba marinuoti, o uogų ar vaisių perteklių - termiškai apdoroti ir gaminti įvairias uogienes, džemus ar kompotus. Taip pat vakuumuoti, šaldyti, džiovinti ar liofilizuoti. Paprastesni būdai - kepti įvairius kepinius ar trinti kokteilius“.

Kulinarijos technologė: drąsiai kelkite maistą antram vartojimui

„Duonos gaminiai gali būti supjaustomi ir išdžiovinami, o paskui naudojami kaip skrebučiai prie sriubos ar salotų. Sumalus džiovintus duonos gaminius iki džiūvėsių galima į juos volioti maltos mėsos gaminius, naudoti kepsnių paniravimui ar dėti į pyragus, pakeičiant jais dalį miltų“, - kaip panaudoti produktus, kad patiekalais iš jų būtų galima įmanoma mėgautis kuo ilgiau, pataria „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė.

Pieno produktus, pavyzdžiui kefyrą, pieną ar jogurtą, L. Barčaitė siūlo pasaldinti - dėti mėgstamų ingredientų ir daryti drebučius. Tai pagreitins ir paįvairins jų sunaudojimą. Tuo tarpu varškės sūrį galima paprieskoniuoti ir iškepti.

„Jeigu matome, kad nespėsite suvartoti prinokusių uogų ar vaisių, galite juos nulupti, supjaustyti gabalėliais ir užšaldyti. Užšalę jie puikiai tiks gaminti ledams, plakti kokteiliams, kepti pyragams ar virti košėms. Tuo tarpu bebaigiančią galioti uogienę galima panaudoti pyragui iškepti. Tiesa, pradedančių gesti vaisių ir uogų šaldyti nerekomenduojama“, - atkreipia dėmesį kulinarijos technologė.

Atskirkite gerus vaisius ir daržoves nuo pradėjusių gesti

Renkantis pačius vaisius ar uogas kulinarijos technologė pataria atkreipti dėmesį į kilmės šalį. Jei tai yra atvežtinis produktas, jam atvežti prireikė daugiau laiko nei lietuviškam, tad jis bus nuskintas anksčiau ir galimai greičiau pradės gesti. Dar labai svarbu pasižiūrėti, kaip atrodo šalia esantys vaisiai ar uogos. Jeigu jie suglebę ar praradę spalvą, nebus didelės tikimybės, kad ir paimtas vaisius ar uoga nesuges greičiau. Pradėję gesti vaisiai ir daržovės parduotuvėse operatyviai atskiriami nuo gerųjų - šios taktikos, pasak pašnekovės, reikėtų laikytis ir namuose, nebent norite, kad šalia esantys vaisiai greičiau sunoktų.

Vaisius, uogas ir daržoves rekomenduojama pirkti mažesniais kiekiais ir dažniau, kad vėliau nepanaudojus neprireiktų jų išmesti.

Sutaupykite apsipirkinėdami parduotuvėse

„Planuojant produktus visada verta pasidomėti tuo metu vykstančiomis specialiomis akcijomis, kurios padeda gerokai pigiau įsigyti reikiamas prekes - apie jas kiekvieną savaitę skelbiame kainų leidinyje, reklamose medijos ir socialinės medijos kanaluose, interneto svetainėje“, - pataria L. Aleliūnas.

Tuo tarpu, atvykus į parduotuvę, tinklo atstovas kviečia nenuvertinti ir prekių su išpardavimo kaina - tai trumpesnio galiojimo prekės, kurios tinka vartojimui, tačiau turi būti greičiau išparduodamos.

„Kita vertus, pavyzdžiui, mūsų parduotuvių vaisių skyriuje prie bananų lentynų galite rasti ir krepšį su bananais maišeliuose, paženklintuose 30 proc. nuolaida - šiuos bananus pirkėjai nuskabė nuo kekių, todėl pagal standartą pagrindinėje lentynoje būti nebegali. Ar nuo to jie tapo prastesni? Tikrai ne, o įsigyti galima kur kas pigiau“, - pastebi L. Aleliūnas.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad produktų didesnėse pakuotėse kaina, skaičiuojant per kilogramą ar litrą, dažniausiai yra mažesnė nei mažesnėse pakuotėse. Planuojant į priekį, didesnį produkto kiekį labiau apsimoka, todėl mūsų prekybos tinkle organizuojamos „Mamutų dienos“, per kurias sutaupyti galima išties efektyviai.

„Tad turint gerą planą ir apsipirkimo procesas bus trumpesnis bei efektyvesnis. Na, o tiems, kam didelėje parduotuvės erdvėje orientuotis yra sudėtinga, mielai rekomenduojame atrasti apsipirkimą mūsų elektroninėje parduotuvėje, kur neskubant galima atidžiai apgalvoti savo pasirinkimus“, - pataria L. Aleliūnas.

Atkreipkite dėmesį į prekių ženklinimą

L. Aleliūnas sako, kad maisto produktai gali turėti dviejų tipų galiojimo laikus. Vienas jų yra „Tinka iki“ - ši data žymi iki kada produktas yra saugus vartoti. Paprastai ji rašoma ant trumpo galiojimo maisto produktų, tokių kaip mėsa, pienas ar žuvis. Šiuo atveju jokių kompromisų būti negali - peržengus datą produktą būtina utilizuoti.

Tuo tarpu antrasis produkto galiojimo laiką nusakantys ženklinimas - „Geriausiai iki“ - žymi iki kada produktas yra maksimaliai kokybiškas, tačiau ir po šios datos produktas vis dar saugus vartoti. Tiesa, svarbu įvertinti, ar ant jo nėra akivaizdžių maisto saugos problemų - pelėsio, puvėsio, nesklinda blogas kvapas. Paprastai tai produktai, kurie turi ilgą galiojimo laiką: kruopos, makaronai, kava ir pan. Taigi, peržengus šią datą produktas vis dar saugus vartoti, bet gali pakisti tam tikros kokybinės savybės: skonis, kvapas, lipnumas ir pan.

Dažniausiai pastebimas sveikatos simbolis - Rakto skylutė

Sveikumo logotipais ir simboliais siekiama interpretuoti maistinę informaciją ir atkreipti vartotojų dėmesį į etiketę, ypač tais atvejais, kai spaudžia laikas. ES teisės aktai jų nurodyti nereikalauja, bet jie yra reglamentuojami kai kuriose šalyse. Vienas dažniausiai pastebimų sveikatos simbolių Šiaurės ir Baltijos šalyse yra Rakto skylutėssimbolis.

Rakto skylutės simbolis buvo sukurtas siekiant vartotojams padėti pasirinkti sveikiausią maisto kategorijos produktą Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Makedonijoje. Rakto skylute pažymėtuose maisto produktuose yra mažiau cukraus ir druskos, daugiau skaidulų ir visų grūdo dalių miltų, sveikesni riebalai arba riebalų yra mažiau nei tos pačios rūšies maisto produktuose, nepažymėtuose šiuo simboliu. Tai savanoriškas sveikumo logotipas, t.y. produktų atitikimą Rakto skylutės reikalavimams užtikrina patys gamintojai.

Siekdama savo tikslo skatinti sveiką gyvenseną, „Rimi Goodlife“ prekės ženklu žymimi produktai kuriami pagal labai panašius kriterijus, kurie taikomi Rakto skylutės simboliui.

Maisto švaistymas ir vakuumavimas

Maisto švaistymas - šiuolaikiniame pasaulyje itin opi problema, stipriai prisidedanti prie aplinkos taršos. Būtent dėl to pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau kalbama apie tai, kaip reikėtų maistą pirkti protingai bei kaip galima prailginti maisto produktų galiojimo laiką. Vienas tokių būdų yra ne kas kita, o produktų vakuumavimas. Jei jo dar neteko išbandyti, ne bėda!

Maisto produktų vakuumavimas - tai maisto ruošimo būdas, kuris leidžia net iki 5 kartų prailginti maisto galiojimo trukmę, o taip pat ir išsaugoti jo skonį, aromatą bei maistingąsias savybes. Tam yra naudojami specialūs prietaisai, vakuumatoriai, kurie sandariai supakuoja maisto produktus į specialius vakuumavimo maišelius, pašalindami iš jų orą. Vakuumuoti galima daugybę maisto produktų, nuo mėsos, žuvies iki daržovių ar vaisių, todėl šiuo įrenginiu rekomenduojama pasirūpinti kiekvienam, kuriam svarbu sumažinti maisto švaistymą.

Kaip jau minėjome, maisto produktų vakuumavimas leidžia prailginti jų galiojimo trukmę net iki 5 kartų, išsaugojant visas skonio savybes ir kokybę. Tai reiškia - jei tam tikras vaisius šaldytuve išsilaiko iki 4 dienų, vakuumuotas jis gali neprarasti savo savybių net virš 2 savaičių. Taip yra todėl, nes maisto produktai vakuumavimo būdu yra apsaugomi nuo oksidacijos ir bakterijų dauginimosi, pelėsio, dėl ko įprastomis sąlygomis jie ima gesti gana greitai ir kas gali sukelti net apsinuodijimą.

Negana to, vakuumuoti produktai užima kur kas mažiau vietos šaldytuve ar šaldiklyje, todėl juos galima lengviau organizuoti, paprasčiau palaikyti tvarką virtuvėje.

Kaip išsirinkti vakuumatorių?

Vakuumatorių pasirinkimas yra išties nemažas, tad gali būti sudėtinga apsispręsti, kuris iš jų geriausiai tiktų jums:

• Siurbimo galia. Pasidomėkite, kokia yra prietaiso siurbimo galia. Būtent ji nusako, kaip efektyviai vakuumatorius pašalins orą iš maišelio.
• Slėgis. Ne tik galia lemia tai, kaip steriliai ir saugiai bus supakuojamas maistas. Labai svarbus ir vakuumavimo slėgis.
• Dydis. Atkreipkite dėmesį, koks yra vakuumatoriaus dydis.
• Maišelių suderinamumas.
• Priežiūra. Ieškokite vakuumatorių, kuriuos lengva valyti ir prižiūrėti.
• Kaina. Galiausiai, nusistatykite biudžetą, kurį galėtumėte skirti vakuumatoriui.

Kiti maisto konservavimo būdai

Ne paslaptis, jog vakuumavimas tikrai nėra vienintelis maisto konservavimo būdas. Džiovinti vaisiai, daržovės, grybai, uogos ar vytinta mėsa yra dar vienas būdas, kaip galima prailginti šių maisto produktų galiojimo laiką. Džiovinimas gali būti atliekamas specialių džiovyklių arba orkaitės pagalba. Visa tokio konservavimo esmė - iš produktų yra pašalinamas vanduo, tačiau išsaugomas natūralus kvapas, skonis ir maistinė vertė.

Šaldymas - tai itin paprastas konservavimo būdas, leidžiantis išsaugoti daugiausia maistinių savybių. Šaldyti galima bene viską - mėsą, daržoves, vaisius, uogas, sriubas bei kita. Priklausomai nuo užšaldyto maisto produkto, jis savo kokybę, maistines ir skonines savybes gali išlaikyti iki metų ar net dar daugiau. Visgi, turėkite omenyje, jog šaldant vaisius, daržoves bei uogas, būtina pirmiausia jas gerai nuplauti, nusausinti, o tik tuomet šaldyti.

Galiausiai, paskutinis konservavimo būdas - marinavimas. Dažniausiai šiuo metodu yra konservuojami agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, burokėliai, cukinijos, svogūnai bei kiti panašūs produktai. Marinavimui įprastai naudojama druska, vanduo, įvairūs prieskoniai ir actas. Tokiu būdu užtikrinama, jog daržovių galiojimo laikas bus tikrai ilgas, o taip pat joms suteikiamas pikantiškas skonis.

---