Žalioji arbata yra ne tik skanus, bet ir naudingas sveikatai gėrimas. Tačiau įvairių rūšių pasirinkimas gali būti painus. Kiekviena arbatos rūšis turi savo unikalių savybių, todėl svarbu žinoti, kuri jums tinka geriausiai.
Populiariausios žaliosios arbatos rūšys
- Sencha: kasdienis pasirinkimas
- Matcha: energijos ir antioksidantų bomba
- Gyokuro: išskirtinio skonio gurmanams
- Dragon Well (Longjing): klasikinė kiniška žalioji arbata
- Bancha: švelni ir mažiau kofeino turinti arbata
Sencha - kasdienis pasirinkimas
Sencha yra populiariausia žalioji arbata Japonijoje. Ji pasižymi šviežiu, šiek tiek žolėtu skoniu ir subtiliu saldumu. Dėl savo gaivaus aromato ir didelio antioksidantų kiekio ji yra puikus pasirinkimas kasdieniam vartojimui.
Sencha Fukujyu yra rudeninė arbata, auginama Fudzijamos kalno šlaituose.
Matcha - energijos ir antioksidantų bomba
Matcha - tai smulkinta žalioji arbata miltelių pavidalu, kuri vartojama plakant su vandeniu. Ji pasižymi stipriu skoniu ir ryškiai žalia spalva. Kadangi vartojamos visos arbatos lapeliai, matcha turi daugiau kofeino ir antioksidantų nei kitos žaliosios arbatos rūšys.
Matcha - viena garsiausių japoniškų arbatos rūšių, išsiskirianti savo ypatingu gamybos procesu. Lapeliai kruopščiai šešėliuojami, garinami, džiovinami ir galiausiai sumalami į ryškiai žalius miltelius. Matcha naudojama ne tik kaip gėrimas - ji dažnai dedama į desertus, kokteilius ar net pagrindinius patiekalus.
Matchos poveikis sveikatai yra susijęs su aukštu antioksidantų kiekiu, ypač EGCG, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimus.
Gyokuro - išskirtinio skonio gurmanams
Gyokuro - tai aukščiausios kokybės japoniška žalioji arbata, kurios lapeliai auginami šešėlyje. Dėl šio proceso ji įgauna sodrų, šiek tiek saldoką skonį su umami natomis. Ji turi mažiau kartumo nei Sencha, tačiau yra brangesnė.
Gyokuro laikoma viena prabangiausių japoniškos žaliosios arbatos rūšių. Jos krūmai šešėliuojami ilgiau nei kitų arbatos rūšių, todėl lapeliai įgyja intensyvų umami skonį ir švelnų saldumą.
Dragon Well (Longjing) - klasikinė kiniška žalioji arbata
Dragon Well arba Longjing - viena garsiausių kiniškų žaliųjų arbatų. Ji yra švelnaus, šiek tiek riešutinio skonio ir turi mažai kartumo. Puikiai tinka tiems, kurie mėgsta subtilų, tačiau gilų skonį.
Longjing (keptuvėje skrudinta arbata iš Kinijos).
Bancha - švelni ir mažiau kofeino turinti arbata
Banča yra pigesnė ir švelnesnė Sencha versija. Ji dažnai rekomenduojama tiems, kurie nori žaliosios arbatos su mažesniu kofeino kiekiu, todėl tinka vakariniam vartojimui.
Genmaicha - unikali žaliosios arbatos rūšis
Genmaicha - tai dar viena tradicinė japoniška arbata. Genmaicha yra unikali žaliosios arbatos rūšis, kurioje žaliosios arbatos lapai maišomi su skrudintais rudaisiais ryžiais. Tai suteikia arbatai švelnų, riešutinį skonį ir sumažina natūralų žaliosios arbatos kartumą.
Genmaicha skonis labai skiriasi nuo kitų žaliųjų arbatų. Joje dera gaivus žaliosios arbatos kartumas su švelniu, riešutų ir skrudintų ryžių aromatu.
Ūkininko Akky-san genmaicha Genmaicha - tai žalioji arbata su kepintais mochi ryžiais. Tai viena iš populiariausių japoniškų arbatų pasaulyje, dažnai sutinkama azijietiškų restoranų meniu. Šiam arbatos mišiniui pagaminti yra naudojama antro skynimo žalioji arbata bancha, kuri turi gaivų ir lengvą žaliosios arbatos skonį.
Hojicha - paskrudinta žalioji arbata
Hojicha - tai žalioji arbata, kuri po garinimo yra lengvai paskrudinama. Dėl šio proceso ji įgauna švelnų, riešutų ir karamelės aromatą.
Ūkininko Akky-san hojichaHojicha - aukštoje temperatūroje kepinta žalioji arbata. Ši arbatos rūšis turi mažiau kofeino, todėl yra malonus kompanionas bet kuriuo dienos metu. Akky-san hojicha yra giliai kepinto ir lengvai saldaus skonio, su dūmo ir juodojo šokolado prieskoniu.
Kukicha - arbata iš stiebelių
Kukicha - tai arbata, kuri susideda iš arbatos kotelių ir stiebelių, kurie gyokuro, matcha ar sencha arbatų gaminimo metu buvo atskirti nuo lapelių.
Kaip išsirinkti tinkamą žaliosios arbatos rūšį?
Norėdami pasirinkti tinkamiausią arbatą, apsvarstykite šiuos veiksnius:
- Energijos poreikis - jei jums reikia daugiau energijos, rinkitės matcha ar gyokuro.
- Švelnumas ir mažiau kofeino - bancha arba dragon well bus geresni pasirinkimai.
- Kasdieniam gėrimui - sencha yra geras subalansuotas pasirinkimas.
- Gurmaniškas skonis - gyokuro ar dragon well pasižymi sudėtingesniu skoniu.
Kokia arbata geriausiai tinka pagal poreikius?
- Darbo dienai ir susikaupimui - Matcha dėl didelio kofeino ir L-teanino kiekio padeda išlaikyti budrumą.
- Poilsiui ir vakarui - Bancha arba švelnesnė Sencha, nes turi mažiau kofeino.
- Virškinimui gerinti - Dragon Well arba Sencha, nes šios arbatos padeda skrandžiui dirbti efektyviau.
- Sportuojantiems - Matcha, nes turi daug antioksidantų ir gali padėti organizmui atsigauti.
Kaip užplikyti žaliąją arbatą, kad išgautumėte geriausią skonį?
Norint tinkamai paruošti arbatą, svarbu laikytis tinkamos temperatūros ir užplikymo laiko:
- Sencha - 70-80°C, 1-2 min.
- Matcha - 80°C, suplakti šluotele.
- Gyokuro - 50-60°C, 2-3 min.
- Dragon Well - 75-85°C, 2-3 min.
- Bancha - 80-90°C, 3 min.
Mūsų asortimente esančias žaliąsias arbatas reikia plikyti nuo 1 iki 3 minučių, priklausomai nuo žaliosios arbatos pasirinkimo. Pavyzdžiui, žaliąją arbatą ,,Genmaicha” geriausia plikyti 1-1,5 minutes, o ,,Pienišką Oolong - 2-3 minutes.
El. Verdantis vanduo paprastai yra per karštas žaliosios arbatos ruošimui. Jei vandens temperatūra per karšta, arbatos skonis bus kartokas ir sutraukiantis skonio receptorius. Jei vanduo per šaltas, iš lapų nebus išgaunamas visas skonis.
Taip pat svarbu naudoti tinkamą vandenį. Tai, kad vanduo yra geriamas, nebūtinai reiškia, kad jis yra optimalus kokybiškos japoniškos žaliosios arbatos puodeliui paruošti. Minkštas vanduo yra idealiausias pasirinkimas skaniai žaliajai arbatai ruošti. Taip yra todėl, kad minkštame vandenyje yra mažesnė mineralų koncentracija.
Žaliosios arbatos nauda veido odai yra įrodyta klinikiniais tyrimais. Remiantis 2010 m. PubMed Central atliktu tyrimu, žaliosios arbatos antioksidacinė galia gali padėti ištaisyti ultravioletinių saulės spindulių sukeltą žalą. 2003 m. Džordžijos (JAV) medicinos koledžo atliktas tyrimas parodė, kad antioksidantas EGCG, kurio gausu žaliojoje arbatoje, turi savybę atjauninti mirštančias odos ląsteles. Žaliojoje arbatoje esantys vitaminai, ypač vitaminas B-2, taip pat gali padėti Jūsų odai atrodyti jaunatviškesnei.
Moterys yra pamėgusios žaliosios arbatos ekstraktus, kurie dažnai yra įvairių veido kaukių sudedamoji dalis. Tokią kaukę labai lengva pasidaryti ir namie - tereikia baltojo molio ir žaliosios arbatos ekstrakto arba užsiplikyti nedidelį kiekį žaliosios arbatos.
Kvapiųjų medžiagų naudojimas žaliojoje arbatoje
Kiniška jazminų arbata yra turbūt pati garsiausia natūraliai aromatizuota kiniška arbata. Ji aromatizuojama švelniais baltais jazminų žiedais, kurie išlaiko savo aromatą tik 20 valandų po nuskynimo. Todėl jie turi būti sumaišomi su arbata kiek galima greičiau, kad kuo daugiau aromato spėtų įsigerti į arbatos lapelius. Tada žiedeliai išrenkami iš arbatos, paliekant tik vieną - kitą. Tokiu būdu sultinga kiniška arbata įgauną salsvą jazminų prieskonį.
Daugelis arbatų yra aromatizuojamos kvapiosiomis medžiagomis. Natūralios, tradiciniais metodais gaunamos kvapiosios medžiagos yra labai brangios. Jų pagaminama labai nedaug - toli gražu neužtenka patenkinti didžiulei rinkos paklausai. Tačiau šią opią maisto pramonės problemą dabar padeda išspręsti modernūs biotechnologijos metodai.
Dažniausiai natūralios kvapiosios medžiagos - tai eteriniai aliejai. Jie gaunami iš augalų, o tada maišomi su kitomis kvapniosiomis medžiagomis - taip sukuriami nauji kvapai.
Taip pat egzistuoja natūralios kvapiosios medžiagos, kurios gaminamos pasitelkiant mikroorganizmus. Tai vadinama de novo biosinteze arba biotransformacija - šie procesai, vyksta bioreaktoriuose, kontroliuojami specialistų.
Identiškos natūralioms kvapiosios medžiagos - tai cheminiu būdu išskirtos kvapiųjų savybių turinčios medžiagos, gaunamos cheminės sintezės būdu arba išskirtos pasitelkus cheminius metodus. Savo chemine sudėtimi jos yra analogiškos augalinės arba gyvulinės kilmės medžiagoms.
Identiškos natūralioms kvapiosios medžiagos gamtoje turi prototipus, tik yra sintetinamos laboratorijose. Pagal apibrėžimą, jei cheminio apdorojimo metu natūrali kvapioji medžiaga pakeičia savo molekulinę struktūrą, gautasis produktas jau yra laikomas identišku natūraliam ir nebegali vadintis natūraliu.
Pagrindinė priežastis, kodėl naudojama tiek daug identiškų natūralioms kvapiųjų medžiagų, yra finansinė. Neįmanoma pagaminti tiek žemuogių ekstrakto, kad užtektų pagardinti visiems jogurtams, desertams, ledams, saldainiams ir pan.
Kitas pavyzdys - vanilės aromatas: tikrasis vanilinas iš Burbono vanilės yra labai brangus ir jo atsargos ribotos, todėl plačiai naudojamas identiškas natūraliam susintetintas vanilinas.
Kritikai, pasisakantys prieš augantį kvapiųjų medžiagų naudojimą, tvirtina, kad žmonės (ypač vaikai) vis labiau pamiršta tikruosius maisto produktų kvapus.