Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai. Apsinuodijimas maistu yra rimta sveikatos problema, atsirandanti žmogui suvartojus maisto arba gėrimo, kuriame yra kenksmingų mikrobų, bakterijų, virusų arba toksinų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką valgyti ir ko vengti, kai vargina šie negalavimai.

Kas Sukelia Viduriavimą?

Viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, kartais jis gali trukti vos keletą dienų, o kartais užsitęsti netgi kelias savaites. Viduriavimo trukmė ir sunkumas priklauso nuo jo priežasties. Taigi, kokios gali būti viduriavimo priežastys?

• Infekcijos: Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis.
• Apsinuodijimas maistu: Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą. Apsinuodyti tokiu maistu galima vietose, kuriose nesilaikoma higienos normų arba valgant maistą, kurio galiojimas pasibaigęs.
• Vaistų vartojimas: Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai. Kadangi antibiotikai naikina kenksmingas bakterijas, tačiau tuo pačiu jie gali sunaikinti naudingas bakterijas, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. O tuomet gerųjų bakterijų trūkumas gali sukelti viduriavimą.
• Maisto produktų netoleravimas: Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui: Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą. Viduriavimą gali sukelti tokios ligos kaip krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Viduriavimas po operacijų: Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol jūsų virškinimo trakto veikla normalizuosis ir šis sugebės pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto ir sudaryti tvirtas išmatas.
• Keliautojų viduriavimas: Yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, kuris pasireiškia keliaujant. Su viduriavimu susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos, oro temperatūros ir maisto taip pat pasikeičia ir žarnyno mikroflora. Virškinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos ir todėl pradedama viduriuoti. Be to, keliaujant po egzotines šalis gali užpulti noro bei roto virusai, kurie taip pat sukelia viduriavimą, o kartais ir vėmimą.

Ką Valgyti Vemiant ir Viduriuojant?

Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.

• Balta duona ir balti ryžiai: Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
• Arbūzas: Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
• Vištiena ir kalakutiena: Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
• Bananai: Kuo rudesni, tuo geriau. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
• Virtos košės: Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų.
• Konservuotos daržovės: O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.
• Batatas (saldžioji bulvė): Venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
• Kiaušiniai: Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.
• Obuolių tyrė: Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
• Vištienos sriuba: Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.
• Žolelių arbatos: Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.

Kokių Maisto Produktų Vengti?

Svarbu žinoti, ką valgyti, kai viduriuojate, tačiau taip pat turėtumėte žinoti, kokių maisto produktų vengti. Tam tikri maisto produktai gali labai greitai keliauti žarnynu ir pabloginti virškinimą arba kitaip pabloginti viduriavimą ir su tuo susijusius kitus jūsų simptomus.

• Riebaus maisto: Tai keptas, riebus ar padažu aplietas maistas, dėl kurio viduriavimas gali paūmėti.
• Pieno ir jo produktų: Tarp jų - ir ledų ar sviesto. Net jei viduriavimą sukėlė ne laktozės netoleravimas, sunkumai perdirbant laktozę, pieno produktuose esantį cukrų, viduriuojant šių maisto produktų nevartokite. Galite būti laikinai jautrūs pieno produktams, net jei paprastai su jais neturite problemų. Išimtis gali būti probiotikų turtingas jogurtas, nes kai kurie tyrimai parodė, kad probiotikai padeda atkurti žarnyno floros pusiausvyrą ir gali sutrumpinti viduriavimo trukmę.
• Alkoholis ir gazuoti gėrimai: Kai viduriuojate, reikėtų vengti maisto produktų ir gėrimų, dėl kurių netenkate skysčių. Alkoholis gali veikti kaip diuretikas, t.y. jis dehidratuoja, todėl jo reikėtų vengti. Viduriuojant taip pat gali kilti problemų dėl gazuotų gėrimų su didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupu. Dideli fruktozės kiekiai gali apsunkinti virškinimo sistemą ir sukelti dujų, pilvo pūtimą ar viduriavimą.
• Sorbitolis ir kiti dirbtiniai saldikliai: Kai kurie žmonės mano, kad dirbtiniai saldikliai jų virškinimo sistemą veikia kaip vidurius laisvinančios kitos priemonės - arbatos, medikamentai. Jei viduriuojate, geriausia atsisakyti becukrių saldainių ir kramtomosios gumos, dietinių gaiviųjų gėrimų ir cukraus pakaitalų. Vartojant cukrų, įskaitant dirbtinį, žarnyne gaminasi daugiau vandens ir elektrolitų, kurie gali laisvinti žarnyno judesius ir sukelti arba padidinti viduriavimą.
• Maisto produktai, sukeliantys dujų perteklių: Svarbu kasdien valgyti gausų vaisių ir daržovių kiekį. Tačiau, prasidėjus viduriavimui, reikėtų vengti tokių produktų, kurie gali padidinti žarnyno dujų kiekį: pvz., šviežių kopūstų, pupelių, brokolių ir žiedinių kopūstų, kol pasijusite geriau.
• Maisto produktai, kurie gali būti sugedę: Laikykitės atokiau nuo maisto produktų, su kuriais galėjo būti netinkamai elgiamasi, įskaitant maisto produktus, kurie per ilgai nebuvo laikomi šaldytuve arba buvo netinkamai laikomi. Problemų gali kelti ir žalia mėsa ar žuvis. Vadovaukitės sena tiesa: „Jei kyla abejonių dėl kokybės, geriau išmesti“. Jūs tikrai nenorėtumėte dar rimčiau susirgti.

Ką Daryti, Jei Apsinuodijote Maistu?

Apsinuodijimas maistu gali būti potencialiai pavojinga būklė, tačiau laiku pastebėjus simptomus, žinant, ką daryti apsinuodijus maistu ir imantis tinkamų priemonių, galite greitai susigrąžinti sveikatą.

1. Nutraukite maisto vartojimą: Nutraukite maisto vartojimą bent pirmosiomis apsinuodijimo valandomis, kad suteiktumėte savo virškinimo sistemai laiko atsigauti. Nors ir taip apsinuodijus įprastai prarandame apetitą, nenorime nieko valgyti ar gerti. Organizmui kovojant su infekcija, svarbu jo labai neapkrauti. Todėl jei nėra nori valgyti ar gerti, to nereikėtų ir daryti.
2. Stebėkite skysčių organizme lygį: Apsinuodijus yra labai svarbu išvengti dehidratacijos, kadangi intensyviai vemiant ar viduriuojant iš organizmo greitai pasišalina skysčiai ir naudingosios medžiagos. Jei tik yra noras, stenkitės gerti daug vandens, kad kompensuotumėte skysčių praradimą. Taip pat tinka ir sultiniai ar arbatos.
3. Vartokite lengvą maistą: Kai simptomai sumažėja, pradėkite mažomis porcijomis vartoti mažai kalorijų turintį, neriebų ir lengvą maistą. Po apsinuodijimo organizmas įprastai ilgai dar lieka sudirgęs, todėl geriausia rinktis lengvai skaidomą maistą, pvz., liesą mėsą, džiūvėsėlius arba virtus ryžius.
4. Venkite alkoholio ir kofeino: Laikinai susilaikykite nuo alkoholio ir kofeino, kad neapkrautumėte savo virškinimo sistemos. Alkoholio ir kofeino turintys produktai gali dirginti virškinimo sistemą ir dar labiau apsunkinti jūsų būklę.
5. Kreipkitės į gydytoją: Jei apsinuodijimo maistu simptomai yra sunkūs, trunka ilgiau nei penkias dienas arba pastebite kraują išmatose, nedelsdami kreipkitės į medicinos specialistą. Gydytojas galės nustatyti apsinuodijimo priežastį ir, prireikus, paskirti gydymą. Taip pat į gydytojus reikėtų kreiptis, tam, kad padėtų lengviau jaustis, padėtų sumažinti galbūt atsiradusius skausmus pilvo zonoje nuo dažno vėmimo ir gali sumažinti ar visai panaikinti pykinimo jausmą.
6. Palaikykite higieną: Po kiekvieno vėmimo arba viduriavimo nepamirškite nusiplauti rankas ir valyti aplinką, kad užkirstumėte kelią infekcijos plitimui.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Kreiptis į gydytoją reikėtų, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.

Preparatai nuo Viduriavimo

Viduriavimo gydymui galite įsigyti preparatų, kurių sudėtinė medžiaga yra diosmektitas, pavyzdžiui, Smecta ar Catidral. Tai natūralus molis, padedantis sustabdyti ir gydyti viduriavimą bei palengvinti pilvo skausmą. Pastarasis suriša toksinus bei kenksmingus mikroorganizmus (bakterijas ir virusus) bei padeda juos pašalinti iš organizmo. Taip pat diosmektitas turi didelę absorbcinę gebą, kuri leidžia jam sugerti skystį žarnų spindyje ir dėl to išmatos tampa kietesnės ir jų slinkimas žemyn sulėtėja.

Efektyvūs nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo taip pat yra Imodium. Šio vaisto sudėtyje yra loperamido hidrochlorido, dėl kurio poveikio suretėja tuštinimasis, o išmatos tampa kietesnės. Imodium gali būti vartojamas viduriavimo gydymui, kuris trunka ne ilgiau kaip 48 valandas. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau kaip 48 valandas reikia pasitarti su gydytoju. Kitas viduriavimą slopinantis nereceptinis vaistas yra Loperamide. Jis slopina žarnų susitraukimus ir dėl to turinys žarnynu slenka lėčiau, šis vaistas taip pat padidina vandens ir druskų įsiurbimą iš žarnyno, tokiu būdu organizmas išvengia vandens ir elektrolitų netekimo.

Tačiau svarbu prisiminti, kad preparatai nuo viduriavimo turėtų būti vartojami pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas ir tinkamai dozuojami, nes netinkamas jų vartojimas gali pabloginti būklę arba sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad preparatai nuo viduriavimo gali būti tik simptominio gydymo dalis, tad jei pasireiškia sunkus ar ilgalaikis viduriavimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl išsamesnio tyrimo ir gydymo plano sudarymo.

Kas Padeda Nuo Viduriavimo Be Specialių Preparatų?

Neretai sumažinti viduriavimą galite ir nevartojant specialių preparatų. Taigi, kas gali padėti viduriuojant?

• Gerkite daug vandens ir kitų skysčių, kad atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Didžiausias pavojus esant ūminiam viduriavimui yra skysčių netekimas, todėl pirmiausia reikia atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Veiksmingiausias būdas yra specialių rehidratacijai skirtų tirpalų vartojimas, kuriuose yra subalansuotas natrio citrato, natrio chlorido, kalio chlorido ir gliukozės mišinys. Tačiau be šių tirpalų galite gerti ir negazuotą mineralinį vandenį, ar džiovintų vaisių kompotą.
• Viduriuojant reikėtų pakoreguoti mitybą. Turėtumėte iš raciono pašalinti dirginančius maisto produktus, tokius kaip - prieskoniai, konservai, marinatai, riebi bei rūkyta mėsa. Taip pat pieno produktus. Viduriuojant rekomenduojama valgyti maistą virtą garuose, troškintą ar keptą be aliejaus. Valgyti turėtumėte dažnai, bet mažomis porcijomis.
• Venkite kofeino ir alkoholio. Maistas ir gėrimai su kofeinu gali turėti lengvą vidurius laisvinantį poveikį, kuris tik dar labiau sustiprina viduriavimą. Venkite kavos, energetinių gėrimų, stiprios arbatos/žaliosios arbatos. Venkite alkoholio, kadangi jis gali sukelti dehidrataciją.
• Venkite maisto ir gėrimų, kurie skatina dujų susidarymą. Venkite pupelių, kopūstų, alaus ir gazuotų gėrimų, kad išvengtumėte skrandžio spazmų.
• Taip pat viduriavimo simptomams palengvinti dažnai naudojami liaudiški metodai, vartojant įvairius nuovirus ir užpilus, pavyzdžiui, ryžių vandenį, granatų žievelių užpilą, graikinių riešutų kevalų užpilą, ąžuolo žievės nuovirą. Nuovirus ir užpilus reikia gerti mažomis porcijomis visą dieną.

Galimos Viduriavimo Komplikacijos

Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri gali būti labai pavojinga visoms organizmo sistemoms. Dehidratacija ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Jei pasireiškia rimti dehidratacijos požymiai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Dehidratacija pasireiškia per dideliu troškuliu, burnos ir gleivinių sausumu, silpnumu ar galvos svaigimu bei nuovargiu. Vienas iš dehidratacijos simptomų taip pat yra retas ir labai negausus šlapinimasis, taip pat tamsios spalvos šlapimas.

Prevencinės Priemonės Nuo Viduriavimo

Žinoma, išvengti viduriavimo gali pavykti ne visada. Tačiau tam tikros prevencinės priemonės nuo viduriavimo gali sumažinti jo tikimybę. Taigi, labai svarbu laikytis asmens higienos - plauti rankas arba naudoti antibakterines priemones, jei nusiplauti rankų nėra galimybės. Prieš valgydami kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius, net jei jie atrodo švarūs arba buvo nuskinti iš jūsų sodo. Be to, galite pamirkyti šaltame vandenyje 15-20 minučių, o paskui nuplauti po tekančiu vandeniu. Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį. Taip pat būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami, ypač šiltuosiuose kraštuose. Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui. Taip pat svarbu vengti streso, kadangi stresas taip pat gali paveikti virškinamojo trakto sistemą ir sukelti viduriavimą. Be to, visuomet tinkamai laikykite maisto produktus, tinkamoje jiems temperatūroje ir nerizikuokite vartoti maisto produktų ar gėrimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį

Vaiko svoris (kg)	Skysčių poreikis (ml)
Iki 10	100 ml/kg
10-20	1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Virš 20	1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

---