Geografijos dalykas ugdo mokinių nuostatas, nukreiptas į žmonių tarpusavio solidarumą ir atjautą, pasaulio kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas.

Bendrieji Aspektai

Atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių mokymo(si) pažangą, esamus mokinių pasiekimus, mokymo(si) galimybes ir poreikius, numato, kad ugdymo procesas gali būti planuojamas lanksčiai ir siūlomą tematiką gali išdėstyti kita tvarka.

Integracija Į Ugdymo Procesą

• Pradinėje mokykloje geografijos dalykas integruotas į Visuomeninio ugdymo bendrąją programą.
• Penktoje klasėje geografija yra integruota į istorijos ir gamtos mokslų dalykų turinį.

Geografijos Turinys Klasėse

Šešta Klasė

Šeštoje klasėje siekiama mokinius supažindinti su bendriausiais geografinio pažinimo bruožais, geografine erdve, jos sudedamosiomis dalimis, bendriausiomis geografijos sąvokomis ir terminais. Daugiausia dėmesio skiriama artimai aplinkai (kaimo, miesto, apskrities, etninės srities, Lietuvos) nagrinėti, kartu parodomas globalus pasaulio vaizdas.

7-8 Klasės

7-8 klasėse tematika nagrinėjama lokaliu ir globaliu geografinės erdvės lygiu. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais Žemės geografijos pažinimo etapais, bendriausiais mūsų planetos gamtos reiškiniais ir dėsningumais, žemynų, regionų ir šalių gamtos įvairove, ten gyvenančių žmonių gyvensenos ir ūkinės veiklos ypatumais.

9-10 (I-II Gimnazijos) Klasės

9-10 (I-II gimnazijos) klasėse tematika daugiausia siejama su regioniniu geografinės erdvės lygmeniu, kaip pavyzdį imant Lietuvos, Europos ir kitus pasaulio regionus. Geografinio pažinimo ir gamtinės geografijos srities turinį sudaro Lietuvos ir Europos temos, o visuomeninės geografijos - Lietuvos, Europos ir pasaulio temos.

III-IV Gimnazijos Klasės

III-IV gimnazijos klasių mokymo(si) turinyje plėtojama ir gilinama pagrindinio ugdymo programoje nagrinėta mokymo(si) turinio medžiaga. Dalykas, grįstas tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų jungtimi, pasitelkęs kiekybinius ir kokybinius metodus, nagrinėja gamtos ir visuomenėserdvines struktūras bei ryšius, siejančius žmones su pasauliu, vieta ir aplinka.

Pasiekimų Sritys

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:

1. Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje;
2. Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas;
3. Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė;
4. Geografinių tyrimų gebėjimas.

Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Mokinių Pasiekimai

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities augimas parodytas pasiekimų raidos lentelėje kas dvejus metus: 5-6, 7-8, 9-10 ir I-II gimnazijos bei III-IV gimnazijos klasėse.

Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybės laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pateikiami keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.

Uždaviniai

• Pagrindinio ugdymo uždaviniai.
• Vidurinio ugdymo uždaviniai.
• Pagrindinio ugdymo uždaviniai.
• Vidurinio ugdymo uždaviniai.

Kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Siekiama, kad mokiniai įgytų geografijos žinių ir supratimą atskleidžiant pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumą, erdvines struktūras ir mąstymą, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos bei išlikimo klausimus. Kryptingai ugdomas gilus supratimas apie supantį pasaulį remiantis jau turima patirtimi, skatinama jį tyrinėti, ugdomi kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimai.

Gilus mokymasis pasiekiamas, kai mokiniams sudaromos galimybės ne tik gerai suprasti geografijos turinyje apibrėžtas dalykines (faktines), tarpdalykines, procedūrines ir epistemines žinias, bet ir mokoma jas taikyti naujose ar sudėtingesnėse situacijose.

Aktyviomis geografijos veiklomis mokiniai skatinami tinkamai vartoti geografijos sąvokas ir vietovardžius, taikyti įgytas geografijos žinias ir gebėjimus.

Vertybinės Nuostatos

Ugdant asmens vertybines nuostatos skatinamas solidarumas, rezultatyvus kultūrų dialogas ir tarptautinis bendradarbiavimas, kuris padeda plėtoti įvairių tautų, religinių bendruomenių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas.

Puoselėjamas mokinių nusiteikimas ir gebėjimas kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, todėl sudaromos sąlygos mokiniams aktyviai veikti, ugdytis gebėjimus analizuoti socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę, konstruktyviai spręsti problemas, konfliktus.

Mokiniai skatinami:

• Svarstyti tapatybės klausimus, aktyvaus piliečio vaidmens bendruomenėje pavyzdžius ir mokinio savijautą mokykloje;
• Aptarti vaiko, prigimtines žmogaus teises, modeliuoti įvairius jų gynimo atvejus, nagrinėti poelgius konstitucinių ir įstatyminių teisių ir pareigų požiūriu;
• Svarstyti demokratinius problemų sprendimo būdus (dialogas, diskusija, derybos, debatai).

Vertina problemas, kylančias dėl socialinės visuomenės nelygybės, klimato kaitos. Inicijuoja ir (ar) dalyvauja socialinėse, ekologinės aplinkos stiprinimo iniciatyvose. Aktyviomis geografijos veiklomis mokiniai skatinami dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime, tausoti gamtinę aplinką ir savo veiklą grįsti darnaus vystymosi principais.

Argumentuotai paaiškina, kodėl svarbus toks pilietinis veikimas.

Skaitmeninė Kompetencija

Siekiama, kad mokiniai įgytų gebėjimą pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotųsi jomis mokydamiesi, dirbdami ir dalyvaudami visuomenės gyvenime.

Mokiniai mokomi sumaniai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis siekiant veiksmingo ir konstruktyvaus jų mokymo(si) spręsti problemas, dalyvauti bendruomenių veiklose. Ugdomas informacijos apdorojimo procesų suvokimas, jų svarba, esminis skaitmeninių paslaugų, taikymo, plėtros principų, intelektinės veiklos formalizavimo ir automatizavimo kryptis.

Mokiniai puoselėja savo informacinę vertybių kultūrą, atranda savyje kūrybinių galių sumaniai valdyti skaitmenines technologijas (įskaitant ir GIS) ir sistemingai ugdytis, įsitraukti į įvairias inžinerines veiklas. Mokiniai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti ir moderniomis priemonėmis spręsti problemas.

Komunikavimas

Geografinis komunikavimas apima mokinių gebėjimus atsirinkti, suprasti, kurti ir perduoti informaciją naudojant geografijos sąvokas, terminus, simbolius, tinkamai juos vartoti ir komunikuoti geografijos klausimais.

Mokiniai mokomi skaityti, kurti ir perduoti įvairaus pobūdžio geografinę informaciją, ją suprasti ir pateikti įvairiomis formomis atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, etiškai naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bei technologijomis.

Mokiniai mokomi per įvairias geografijos veiklas ir užduotis tikslingai ieškoti ir rasti reikiamą informaciją; analizuoti įvairius šaltinius (spausdintus, vaizdo, garso, elektroninius); naudotis virtualiomis mokymo(si) aplinkomis, grafinėmis programomis; kritiškai vertinti turimą informaciją; atsirinkti tiek informacijos, kiek jos reikia.

Mokiniai kuria bei tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria komunikavimo aplinką. Analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo patikimumą, remiasi įvairiais šaltiniais.

Komunikavimas reiškiasi nuolat, todėl geografijos pamokose skatinama atrasti ir pažinti save ir pasaulį, bendrauti būnant su kitais, išreikšti save ir suvokiant žmogaus ir gamtos kūrinius, perimant bendrąsias žmogiškas vertybes pačiam jas kurti.

Kūrybiškumas

Kryptingai siūlomomis įvairiomis geografinėmis veiklomis padedama mokiniui suvokti kūrybinės veiklos proceso etapus ir drauge, sudarant galimybes pasireikšti jo spontaniškumui, iniciatyvumui, atvirumui idėjoms, skleistis kūrybinei laisvei, individualumui ir savarankiškumui, - taip ugdomi kūrybinio mąstymo komponentai (divergentinis mąstymas).

Identifikuoja problemas skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose ir kituose kontekstuose ir kūrybiškai jas sprendžia. Tam tiktų geografijos tyrimo, geografinio samprotavimo, gilesniam mąstymui būdingos veiklos, kai tenka mąstyti ilgesnį laiką, įvertinti daugiau aplinkybių ir sąlygų, generuoti ir apmąstyti daugiau idėjų, ieškoti originalių sprendimų (pavyzdžiui, esė, koliažas, sceninė vaidyba).

Savarankiškai kelia klausimus, kurie padeda kritiškai vertinti kompleksines problemas. Renka ir kritiškai analizuoja kūrybai reikalingą informaciją pagal kelis kriterijus (pavyzdžiui, patikimumo, autentiškumo, pagrįstumo, tinkamumo, šališkumo).

Kultūrinis Ugdymas

Ugdomas požiūris į geografiją, kaip į reikšmingą gamtos ir visuomenės tarpusavio ryšį ir sąveiką artimoje ir globalioje aplinkoje. Mokiniai mokomi apibūdinti skirtingų kultūrų ir subkultūrų sąsajas ir skirtumus, orientuotis kultūrinėje erdvėje, supažindinami su svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, kultūros reiškiniais, kultūros kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, mokosi suprasti šiuolaikinės kultūros raidos tendencijas, savo tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros prasmę, vertę ir tarpusavio ryšius.

Požiūris į geografiją, kaip kultūros dalį, ugdomas mokiniams susipažįstant su ryškių istorinių asmenybių indėliu į geografijos mokslo vystymąsi, ugdant estetinį skonį, kritiškai vertinant stereotipus. Siekiama, kad mokiniai suprastų kūrybinių industrijų svarbą ekonomikai, gebėtų pagarbiai ir tolerantiškai bendrauti su kitų kultūrų atstovais ir spręstų tarpkultūrinio bendravimo problemas.

Pagrindžia, argumentuoja ir kritiškai vertina įvairių kultūrinių reiškinių, subkultūrų poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai.

Praktinis Taikymas

Taikydami geografijos mokymo(si) patirtį įvairiose veiklose, mokiniai ugdosi atkaklumą ir pasitikėjimą savo jėgomis jiems aktualiuose ir prasminguose kontekstuose. Mokiniai skatinami priimti atsakingus sprendimus ir įsitraukti į prasmingą veikimą įvairiame socialiniame ir kultūriniame kontekste.

Pasiekimų Žymėjimas

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.

Orientavimasis Erdvėje

Ši pasiekimų sritis apima gebėjimą orientuotis geografinėje (gamtinėje ir antropogeninėje) erdvėje, įvairiose jos perspektyvose (lokalioje, regioninėje, globalioje), kartografiniuose kūriniuose (planuose, žemėlapiuose). Gebama įvardyti, apibūdinti ir interpretuoti juose pavaizduotus gamtinius ir visuomeninius objektus, procesus bei reiškinius. Apima gebėjimą tiksliai nustatyti vietos (objekto) geografines koordinates žemėlapyje ir gaublyje, apibūdinti objekto ar teritorijos geografinę padėtį.

5-6 Klasių Koncentras

Žemės forma ir orientavimosi būdai. Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Apibūdinamos gaublio, pusiaujo, Žemės ašies, horizonto, kompaso, pasaulio krypčių, Šiaurės ašigalio, Pietų ašigalio, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sąvokos.

Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą.

Orientuojamasi konkrečios vietovės, miesto plane arba žemėlapyje, mokoma(si) sudaryti ir naudotis žemėlapio legenda. Susipažįsta su masteliu ir jo rūšimis. Mokoma(si) įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje.

Reikalingos informacijos paieškai mokykliniame atlase taikoma atlaso turinio ir dalykinė rodyklė. Mokomasi naudotis gamtiniu ir teminiais žemėlapiais. Aiškinamasi, kas yra reljefas, kaip jis vaizduojamas žemėlapiuose, mokomasi apibūdinti skirtingai pavaizduotą reljefą. Mokoma(si) nusakyti, apskaičiuoti santykinį ir absoliutųjį vietovės aukštį. Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais.

Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

7-8 Klasių Koncentras

Naudojami ir praktiškai taikomi skaitmeniniai žemėlapiai. Nustatomos objektų geografinės koordinatės, pagal jas objektai randami žemėlapiuose. Naudojamasi bendraisiais ir teminiais geografiniais žemėlapiais.

Nagrinėjami klimato žemėlapiai (izoterma), klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka klimato juostų, klimato tipų susidarymui.

Pasiekimų Lygiai (A1)

• Slenkstinis (1): Padedamas pasirenka labai dažnai pamokoje naudojamas priemones, skirtas orientuotis gerai pažįstamoje aplinkoje.
• Patenkinamas (2): Pasirenka dažnai pamokoje naudojamas priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje.
• Pagrindinis (3): Pasirenka ir derina žinomas priemones, tarp jų ir elementarius bei skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje.
• Aukštesnysis (4): Pasirenka ir derina įvairias priemones, tarp jų ir elementarius ir skaitmeninius kartografinius šaltinius, skirtus orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje.

Kiti Pasiekimai

• Padedamas pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje.
• Pasirenka priemones, kurios padeda orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje.
• Pasirenka kompleksines priemones, tarp jų GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje.
• Pasirenka, derina ir taiko kompleksines priemones, įskaitant GPS bei kartografinius šaltinius, kurie padeda savarankiškai orientuotis įprastoje aplinkoje ir vietovėje.
• Padedamas naudoja GIS ir (arba) GPS technologijas, kartografinius šaltinius orientavimuisi gerai žinomoje aplinkoje ir vietovėje.

---