Dažnas šiuolaikinės kasdienybės palydovas yra stresas. Skubame, prisiimame pernelyg daug atsakomybių, bandome būti nepakeičiami, siekiame daugiau, greičiau… Kol galiausiai mūsų smegenys ir kūnas pradeda siųsti signalus, kad tokio tempo mums per daug. Nors nerimas ir stresas yra normalūs jausmai, kuriais reaguojame į tam tikras neįprastas, nemalonias, skaudžias ar pavojingas situacijas, tačiau jei šie jausmai yra itin stiprūs, neproporcingi esamai situacijai, tęsiasi nuolat ir ilgą laiką - būtina susirūpinti. Kuo anksčiau atkreipsime dėmesį į savo būklę, tuo didesnė tikimybė, kad sau padėti galėsime liaudies medicinos priemonėmis. Būtent apie tai ir šis straipsnis. Perskaitykite ir sužinokite kaip kovoti su nerimu ir depresija kasdienėmis priemonėmis, tokiomis kaip žolelių arbata, mityba, gyvenimo būdo korekcijos.

Nerimas ir depresija: priežastys ir simptomai

Nerimo sutrikimų priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos. Paprastai tai siejama su trauminėmis gyvenimo patirtimis, nuolatiniu ir padidintu stresu, asmens polinkiu į nerimą, psichikos sveikatos sutrikimais, priklausomybėmis. Nerimas kaip normali organizmo reakcija, kylanti dėl gyvenimiškų situacijų nėra kažkas neįprasto ar pavojingo. Tačiau jei tokia būsena yra nuolatinė, perdėta, labai intensyvi ir iš esmės bloginanti kasdienio gyvenimo kokybę, labai tikėtina, kad susiduriama su patologiniu reiškiniu - nerimo sutrikimu. Tokiu atveju išmintingiausia pirmiausia kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti dėl efektyviausių gydymosi būdų.

Beje, pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, dažniau nerimo sutrikimas diagnozuojamas moterims nei vyrams. Dažniausi nerimo simptomai yra šie:

• Nervingumas, įtarumas, įsitempimas.
• Artėjančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas.
• Padidėjęs širdies plakimas.
• Greitas kvėpavimas (hiperventiliacija).
• Padidintas prakaitavimas.
• Drebulys.
• Silpnumas ar nuovargio jausmas.
• Negebėjimas susikaupti ir susikoncentruoti į kitus dalykus, išskyrus nerimą.
• Virškinimo sutrikimai, apetito praradimas arba padidėjimas.
• Miego sutrikimai, nemiga.

Depresija yra dar viena pavojinga psichikos sveikatos problema. Tai nėra tas pats kas nerimas, tačiau sergant depresija nerimas taip pat gali pasireikšti. Priklausomai nuo būklės sunkumo, kartais gali padėti depresijos gydymas be vaistų. Tačiau esant sunkiai depresijos formai negalima apsieti be medicininio gydymo.

Pirmi depresijos požymiai, kuriems atsiradus reikia ieškoti būdų sau padėti, yra šie:

• Liūdna ar prislėgta nuotaika.
• Susidomėjimo įprastomis, malonumą teikiančiomis veiklomis, praradimas.
• Apetito pokyčiai - svorio netekimas arba padidėjimas.
• Nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
• Energijos praradimas ir nuolatinis nuovargis.
• Savivertės, savigarbos praradimas.
• Negalėjimas susikaupti, mąstyti, priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį, savižudybę.

Kaip sau padėti?

Nesvarbu dėl kokių priežasčių suserga žmogaus siela, svarbiausia - kuo anksčiau tai pastebėti ir pripažinti, kad ši kankinanti būsena nėra normalu. Jei gyvenime susiklosto daug veiksnių, kurie gali būti nerimo sutrikimo ar depresijos rizikos faktoriai, pirmas žingsnis, galintis padėti, yra prevencinės priemonės. Iš esmės - tai gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau:

• Alkoholio ir kitų svaiginančių priemonių atsisakymas.
• Miego režimo subalansavimas, pakankamas ir kokybiškas miegas.
• Kasdienės aktyvios veiklos - pasivaikščiojimo gryname ore, sportas, meditacija - propagavimas.
• Mitybos subalansavimas, valgymo režimas, sveikatai palankių produktų vartojimas. Tai, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginės įtakos smegenų veiklai, yra įrodyta moksliškai. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).

Arbata padeda - įrodyta moksliniais tyrimais

Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atlikta 11 tyrimų, kurių rezultatai parodė ryšį tarp arbatos vartojimo ir sumažėjusios depresijos rizikos.

Tačiau svarbiausia prisiminti, kad jei būklė negerėja, tęsiasi daugiau kaip 2 savaites ir darosi tik blogiau - laikas pagalbos ieškoti pas specialistus.

10 žolelių arbatų nerimo ir depresijos simptomams lengvinti

Toliau pateikiame 10 arbatų, kurios siejamos su psichikos sveikatos stiprinimu, turinčių raminamąjį, balansuojantį poveikį.

1. Ramunėlių arbata. Ši arbata rekomenduojama esant nemigai, padidėjusiam stresui, nerimui. 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad generalizuoto nerimo sutrikimų turintiems pacientams ramunėlių arbatos vartojimas palengvino vidutinio sunkumo ir sunkius simptomus.
2. Jonažolių arbata. Jonažolių efektyvumas lengvos ir vidutinės formos depresijai gydyti yra patvirtintas klinikiniais tyrimais. 2008 m. atlikta apžvalga iš 29 tarptautinių tyrimų parodė, kad jonažolė buvo tokia pat veiksminga depresijai gydyti, kaip ir kai kurie receptiniai antidepresantai. Jonažolės taip pat veiksmingai lengvina įvairių tipų nerimo sutrikimų simptomus.
3. Melisų arbata. Melisa tradiciškai buvo geriama siekiant pagerinti nuotaiką ir sustiprinti kognityvines funkcijas. Ši arbata pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, todėl tai puikus ritualas prieš miegą.
4. Ašvagandos arbata. Ši arbata nuo seniausių laikų ajurvedinėje medicinoje naudojama kaip stresą mažinanti, vidinę ramybę grąžinanti priemonė. Ši arbata klasifikuojama kaip natūralus adaptogenas - medžiaga, padedanti smegenims išlaikyti balansą, kovojant su stresu ir kitais neigiamais emociniais reiškiniais. Ašvagandos veiksmingumą mažinant nerimo simptomus patvirtino ne vienas tyrimas, naujausiais iš jų atliktas 2019 m.
5. Valerijono šaknų arbata. Valerijonas nuo seniausių laikų žinomas kaip nerimą mažinantis ir nemigą gydantis augalas. Iš tiesų, šios valerijono savybės yra patvirtintos mokslo. Labiausia valerijono arbatą rekomenduojama gerti kenčiantiems nuo nemigos.
6. Pipirmėčių arbata. Ši arbata gali padėti kai ypač trūksta energijos, kai sunku susikaupti. Pipirmėtės turi tonizuojantį poveikį. Tačiau taip pat pipirmėčių arbata gali pagerinti ir miego kokybę.
7. Levandų arbata. Levandas įprasta sieti su ramybe, maloniu lėtumu ir harmonija. Iš tiesų šis augalas turi eterinių aliejų, kurie gerina nuotaiką, ramina ir yra ypatingai vertinamas aromaterapijoje. Žinoma, levandų eterinis aliejus naudojamas tik išoriškai. O iš šviežių ar džiovintų levandų galima pasiruošti raminančios, atpalaiduojančios ir stresą „nuimančios“ arbatos.
8. Pasiflorų arbata. Šios arbatos nauda labiausiai siejama su miego kokybės gerinimu.
9. Rožių arbata. Ši arbata pasižymi bendrosiomis organizmą atpalaiduojančiomis, tačiau kartu ir tonizuojančiomis savybėmis. Rožių arbatos puodelis gali pakelti nuotaiką, nuteikti pozityviai.
10. Žalioji arbata. Ši arbata žinoma kaip itin vertingas, kasdieniam vartojimui tinkantis gėrimas. Žaliojoje arbatoje gausu organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų, tame tarpe ir stiprinančių psichinę sveikatą. 2009 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70-ties metų ir vyresni dalyviai, parodė, kad tarp daugiau ir dažniau vartojančių žaliąją arbatą dalyvių buvo mažesnis nerimo ir depresijos simptomų paplitimas. Žalioji arbata ypač tinka, jeigu ieškote alternatyvų rytiniam kavos puodeliui.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nerimo sutrikimai bei įvairių formų depresija yra klastinga ir pavojinga būklė. Neretai riba tarp galimybės ją pačiam kontroliuoti ir nebesuvaldyti yra labai plona. Jaučiant nerimui ar depresijai būdingus simptomus, svarbu atidžiai stebėti save ir laiku reaguoti į pokyčius. Esant sunkioms būklėms, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas ir medicininės terapijos, negalima apsiriboti vien tik naminėmis priemonėmis. Tačiau naminės priemonės gali būti nebloga pagalbinė priemonė gydymo procese.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios žolelės, pavyzdžiui jonažolė, gali turėti neigiamą sąveiką su receptiniais vaistais nuo depresijos. Be to, kai kurios žolelės gali turėti ir šalutinį poveikį, kuris neretai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių ir aplinkybių, pavyzdžiui, vartojamų vaistų, gretutinių ligų, alergijų ir pan.

Taigi - pagrindinė taisyklė, padėsianti sau nepakenkti - prieš vartojimą pasikonsultuoti su mediku. Ypač, jei yra padidintų rizikos veiksnių.

Ypatingai atsargios su savarankišku nerimo ir depresijos gydymu turėtų būti nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys. Šiame gyvenimo etape geriau neeksperimentuoti.

Žolelių arbatos prieš miegą: receptai

Problema greitai užmigti šiuo metu gali būti gana opi, todėl siūloma prieš miegą pereiti prie raminamųjų gėrimų. Greitai užmigti ir ramiau miegoti jums padės ramunėlių arbata. Ši arbata dažnai naudojama kaip natūrali priemonė nuo nemigos ir kitų miego problemų. Ji pasižymi natūraliu raminamuoju poveikiu, kuris gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti nerimą. Tyrimai parodė, kad ramunėlių arbata gali padėti pagerinti miego kokybę ir trukmę.

Ramunėlėse esantis apigeninas jungiasi prie smegenų receptorių, skatindamas atsipalaidavimą. Levandų arbatos eteriniai aliejai sukelia parasimpatines reakcijas. Valerijono šaknis stiprina GABA aktyvumą ir ramina nervinį jaudrumą. Melisa slopina GABA skilimą ir kartu mažina kortizolio kiekį. Pasifloros pratęsia gilaus miego fazes dėl flavonoidų, kurie sąveikauja su GABA receptoriais.

Siekiant didžiausios gydomosios naudos, žolininkai rekomenduoja gerti ramunėlių arbatą likus 30-45 minutėms iki miego - taip sukuriamas raminantis ritualas, kuris signalizuoja, kad organizmas ruošiasi poilsiui, o augalo junginiai švelniai nuramina nervų sistemą.

Levandų arbata: Aromaterapinė miego gerinimo priemonė

Lavandula angustifolia sudėtyje esantys eteriniai aliejai, ypač linalolis ir linalilacetatas, tiesiogiai veikia limbinę sistemą - smegenų emocinį centrą - ir skatina parasimpatinį atsipalaidavimą. Tyrimais įrodyta, kad levandos geba moduliuoti GABA receptorius, panašiai kaip ir farmaciniai anksiolitikai, tačiau be priklausomybės rizikos.

Tinkamai paruošta (naudojant 3-4 g džiovintų pumpurų, mirkytų 5-7 minutes) levandų arbata veiksmingai perduoda šiuos junginius, išlaikydama švelnias gėlių natas, kurios lemia jos gydomąjį poveikį.

Valerijono šaknis: Galinga natūrali miego pagalba

Iš žydinčio vaistinio valerijono (Valeriana officinalis) augalo gaunama valerijono šaknis yra bene stipriausia vaistažolė, padedanti užmigti tradicinėje farmakopėjoje. Jos raminamosios savybės atsiranda dėl junginių, kurie stiprina gama-aminosviesto rūgšties (GABA) aktyvumą smegenyse, veiksmingai mažina nervinį jaudrumą ir palengvina užmigimą.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad valerijonas sutrumpina miego trukmę ir pagerina bendrą miego kokybę be rytinio mieguistumo, susijusio su farmacinėmis alternatyvomis.

Melisa: Medetka: nuotaiką pakelianti raminamoji priemonė

Vaistinė melisa (Melissa officinalis) yra švelnesnė alternatyva valerijono stiprumui, tačiau vis tiek reikšmingai malšina nerimą. Šiame citrinomis kvepiančiame mėtų šeimos naryje yra junginių, slopinančių GABA skilimą smegenyse ir skatinančių ramybę be raminamųjų. Tyrimai rodo, kad dėl sąveikos su serotonino receptoriais ji mažina kortizolio kiekį ir gerina nuotaiką.

Pasifloros: nerimą mažinanti miegą skatinanti priemonė

Įmantriais violetiniais žiedais garsėjanti pasiflora (Passiflora incarnata) yra stiprus botaninis sąjungininkas nuo nerimo ir nemigos. Šiaurės Amerikos pietryčiuose augančiame vijoklyje yra flavonoidų ir alkaloidų, kurie sąveikauja su smegenyse esančiais GABA receptoriais ir sukelia švelnų raminamąjį poveikį be rytinio mieguistumo.

Tyrimai rodo, kad pasiflorų arbata didina GABA gamybą, mažina nervų aktyvumą ir ramina pernelyg aktyvų protą.

Ar vaistažolės kelia rūgštingumą?

Vis daugiau žmonių kasdien renkasi natūralias priemones sveikatai palaikyti - o vaistažolių arbatos atsiduria pačiame šio sąrašo viršuje. Tačiau kartu su populiarumu kyla ir klausimų: ar vaistažolės kelia rūgštingumą? Svarbiausia suprasti, kad vaistažolės, nors ir natūralios, turi veikliųjų medžiagų, kurios veikia mūsų organizmą. Kai kurios jų - pavyzdžiui, pelynas ar kartieji kiečiai - turi kartų skonį, kuris gali skatinti skrandžio sulčių gamybą. Tai ne visada yra blogai: kartieji junginiai dažnai vartojami virškinimui gerinti.

Vienas dažniausių mitų - kad visos vaistažolės yra švelnios ir visiems tinka. Tiesa ta, kad kiekviena žolelė turi skirtingą poveikį: viena gali raminti, kita - skatinti virškinimą, trečia - net suerzinti skrandį. Tarp dažniau minimų vaistažolių, kurios gali sukelti nemalonų pojūtį, yra mėta, pelynas, kmynas, jonažolė.

Jeigu dažnai jaučiate skrandžio rūgšties perteklių, ne visos vaistažolės yra priešas - kai kurios gali būti kaip tik tai, ko reikia:

1. RamunėlėsTai bene dažniausiai rekomenduojama žolelė skrandžio negalavimams. Ramunėlės turi priešuždegiminį, raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių.
2. LiepžiedžiaiLiepų žiedai švelniai ramina visą organizmą - įskaitant ir virškinimo sistemą. Jie tinka, kai rūgštingumas padidėja dėl streso ar nervinės įtampos.
3. Saldymedis (šaknis)Saldymedžio šaknis saugo skrandžio gleivinę, mažina uždegimą ir gali padėti tiems, kuriems rūgštingumas sukelia dažną diskomfortą.

Net jei pasirinktos žolelės pasižymi raminančiu poveikiu, netinkamas jų vartojimas gali tapti priežastimi, kodėl kyla nemalonūs pojūčiai skrandyje.

• Per stipri koncentracija Dažna klaida - daryti vaistažolių arbatą per stiprią, ypač kai tikimasi greito poveikio. Tačiau per daug veikliųjų medžiagų iškart gali sudirginti skrandžio gleivinę.
• Gėrimas tuščiu skrandžiu Kai kurios žolelės - ypač kartaus skonio - ryte, išgertos tuščiu skrandžiu, paskatina intensyvesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to gali atsirasti deginimas ar rūgšties pojūtis.
• Per dažnas vartojimas Net natūralūs produktai gali būti perdozuoti. Jei vaistažolių arbata geriama kelis kartus per dieną, savaitėmis iš eilės - organizmas gali reaguoti neigiamai. Ypač jei vis vartojama ta pati žolelė.
• Netinkami mišiniai Kartais rūgštingumą išprovokuoja ne viena konkreti žolė, o jų derinys. Kai kurios žolelės viena kitą sustiprina, o tai ne visada pageidautina.

Jeigu priklausote tiems, kuriuos vargina padidėjęs rūgštingumas, bet vis tiek norite mėgautis vaistažolių arbatomis - gera žinia ta, kad tai įmanoma.

• Pasirinkite tik jums tinkamas žoleles Pirmiausia - stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skirtingas arbatas. Jei jaučiate diskomfortą po konkrečios žolelės, net jei ji populiari ar „visiems tinka“, tiesiog jos atsisakykite.
• Vartokite su saiku Net ir tinkama žolė gali sukelti rūgštingumą, jei geriama kasdien po kelis puodelius be pertraukos. Gydytojai ir žolininkai dažnai rekomenduoja daryti 1-2 savaičių kursus, po kurių daroma pertrauka.
• Nevartokite stiprios arbatos tuščiu skrandžiu Jeigu dažnai kamuoja rūgštis, venkite gerti vaistažoles ryte nevalgę. Kur kas saugiau gerti po valgio, kai skrandžio gleivinė jau apsaugota maisto.
• Ruoškite paprastai Verdant ar užplikant vaistažoles, venkite naudoti per daug žolelių. Vienam puodeliui pakanka 1 arbatinio šaukštelio sausų žolelių, užplikytų 5-10 minučių.

Atsakymas - gali kelti, bet nebūtinai. Viskas priklauso nuo žolelių pasirinkimo, jų vartojimo dažnio, stiprumo ir jūsų individualios organizmo reakcijos. Tad jei klausimas ar vaistažolės kelia rūgštingumą jums vis dar aktualus, pradėkite nuo savęs: stebėkite, kurios žolelės tinka, venkite stiprių arbatų tuščiu skrandžiu, ir nepamirškite saiko.

---