Labai mėgstu kavą. Net šlykšti smala iš aparato poliklinikoje yra geriau negu jokios kavos. Žmogų, pavaišinusį gera kava, iškart imu labiau mėgti. Kava suartina žmones. Per kavos pertraukėles priimama daugiau sprendimų nei per susirinkimus. Su pienu, sirupu, grietinėle, šalta, karšta, su rudu ar baltu cukrumi, išvis be cukraus, su lašu stipraus alkoholio. Kavos pasirinkimų yra begalės, bet retai kas siūlo rinktis ekologišką ar biodinaminę kavą.

Jei jus atgrasė kavos žala, bet neįsivaizduojate kaip gyventi be kavos, mes jums siūlome nepamiršti, jog yra kavos pakaitalų.

Kavos pakaitalai:

• Cikorija.
• Gilių kava.
• Miežinė kava.
• Kiaulpienių šaknų kava.

Štai keletas kavos pakaitalų, kuriuos galite išbandyti: Cikorijų ekstraktas arba tirpi cikorija - koncentruotas produktas, gaunamas ekstrakcijos būdu iš skrudintų cikorijų, kaip tirpiklį naudojant tik vandenį. Gilių kava yra maloniai salsvo skonio, gerai tonizuoja, padeda esant virškinimo sutrikimams, širdies ir kraujagyslių ligoms. Tai kalcio, vitaminų A, C ir įvairių mikroelementų šaltinis, maistingumu nenusileidžiantis daržovėms. Miežių grūduose yra baltymų (iki 15,8 proc.), angliavandenių (iki 76 proc.), riebalų (iki 3,5 proc.), ląstelienos (iki 9,6 proc.), mineralinių medžiagų, fermentų, A, B grupės, D ir E vitaminų.

Miežių grūduose rasta medžiagų, naikinančių bakterijas, tokias kaip stafilokokus, pneumokokus, streptokokusį. Miežių grūdai mažina skrandžio ir žarnyno uždegimus. Šioje kavoje yra vitaminų C, E, A, taip pat geležies, kalcio, fosforo, inulino. Kiaulpienių šaknyse yra net iki 40 proc. inulino, o tai naudingos maistinės skaidulos. Dėl to šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų.

Mūsų įsitikinimu visko reikia ir galima, jei tik vartojama saikingai. Vienas ar du puodeliai kavos tikrai nėra blogai. Tik atminkite, jog tuščiu skrandžiu gerti kavos tikrai nepatartina, mat ji didina skrandžio rūgštingumą.

Kava Mažojoje Lietuvoje

„Klaipėdoje, kaip uostamiestyje, kava greičiausiai pradėta gerti XIX a. pradžioje. Kavos pupelės į Klaipėdą būdavo atgabenamos laivais, jomis greičiausiai buvo prekiaujama ir kolonijinėse parduotuvėse. XIX a. viduryje Klaipėdos mieste atsiranda konditerijos užeigos. Manoma, kad tada miestiečiai ir pradėjo gerti kavą“, - apie šio gėrimo kultūros pradžią Lietuvoje pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Edukacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Diana Našutinskaitė. Specialistė priduria, kad iš atvykėlių atsiminimų galima sužinoti, jog XIX a. pradžioje klaipėdiečiai labiau mėgo arbatą, o ne kavą.

Vis dėlto, kava pajūryje netruko išpopuliarėti, ir kasdieniame Klaipėdos krašto žmonių gyvenime užėmė itin svarbią vietą.

Kava - ir iš alaus salyklo

Kava, kuria mėgaudavosi klaipėdiečiai, buvo visai kitokio skonio nei mums įprasta. Klaipėdiečių kafija nuo dabartinės skyrėsi visų pirma tuo, kad nebuvo kavos virimo aparatų. Kava dažniausiai būdavo verdama, o ne plikoma, kaip esame įpratę dabar. Be to, kavą virdavo ne tik iš kavos pupelių, bet ir grūdinių kultūrų.

„Ypač kaimuose gerdavo miežinę kavą, tai buvo paprasčiau gyvenančių žmonių kasdienis gėrimas, kurį balindavo pienu ar grietinėle, kad nesijaustų kartumas. Taip pat damos, kurios turėdavo kraujospūdžio problemų, arba neturintys pinigų natūralioms kavos pupelėms, gerdavo kavą su cikorija“, - pasakoja D. Našutinskaitė. Alaus daryklos iš miežių pirmiausia gamino alų, paskui sekė gira, ir paskui, iš antrinių produktų, pačios žemiausios miežių rūšies, kuri likdavo nuo alaus ir giros gamybos, gamindavo miežinę salyklinę kavą.

Taip pat lietuvninkai mėgo gerti miežių ir kviečių kavą - abiejų grūdų imdavo lygiomis dalimis, juos paskrudindavo, sumaldavo, virdavo ir gerdavo su pienu arba saldžia grietinėle.

„Akivaizdu, kad labai populiarūs buvo kavos pakaitalai. Klaipėdoje, Tiltų gatvėje, salyklinė kava būdavo skrudinama ir išpilstoma parduotuvėms. O Turgaus gatvėje prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo įsikūrusi pasaulinio masto „Kaizers cafe“ firma, kur buvo prekiaujama įvairia kava. Klaipėdoje veikė ir kavos skrudinimo namai, kur atvežtos žalios kavos pupelės būdavo paskrudinamos“, - dėsto D. Našutinskaitė.

Kavai gerti - speciali valanda

Anot specialistės, natūralių pupelių kava, labiau įprasta šiuolaikiniams žmonėms, tuomet nebuvo tokia kasdienė. Tai - labiau turtingųjų sluoksnio gėrimas.

Manoma, kad Klaipėdos krašte gyvenantys žmonės turėjo išskirtinį įprotį 16 val. atidėti visus darbus ir gerti kavą. „Kavą greičiausiai gerdavo ir iš ryto, ir popiet, neapsiribodavo vienu puodeliu. Tuo labiau, kad miežinė kava nėra tokia stipri - įdėjus cikorijos, kava įgauna šiek tiek kartumo, o jį sušvelninti galima grietinėle. Kafiją Klaipėdos krašte iš tiesų mėgo - kai kur rašoma, kad ją gerdavo vietoj sriubos“, - atskleidžia D. Našutinskaitė.

Senovinės kafijos receptas

Klaipėdiečiai kavos paprastai negerdavo vienos - ją patiekdavo su populiariais saldumynais - keksais, sandkuchenais („smėlio pyragais“), varškės pyragais ar vaniliniais pyragaičiais.

Senovinės kafijos receptas:

• Pusė pakelio sumaltos cikorijos.
• 100 g cukraus pudros.
• 0,9 l pieno.
• 100 ml vandens.

Cikoriją prikaistuvyje užpilkite vandeniu, pavirkite 3 minutes, nukoškite. Į nuovirą sudėkite cukraus pudrą, supilkite pieną ir pakaitinkite iki užvirimo, bet stebėkite, kad nepradėtų virti. Leiskite šiek tiek pastovėti ir tuomet patiekite.

Cikorijos nauda

Cikorijos gerina virškinimą. Cikorija ir priešuždegiminis poveikis. Šis tonizuojantis gėrimas gali sumažinti uždegimą organizme. Šį faktą patvirtina daugybė tyrimų. Cikorijų kava gali padėti atsikratyti priklausomybės nuo kofeino. Besaikis kavos vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių - nemigą, širdies plakimą, nerimą ir pykinimą. Cikorijose nėra kofeino, todėl tai puikus tradicinės kavos pakaitalas.

Daugelis vyrų atkreipia dėmesį į cikorijų naudą jų organizmui, gerinant urogenitalinės sistemos sveikatą. Augalas ypač aktualus vyrams, turintiems blogų įpročių ir besilaikantiems netinkamos mitybos, nes su amžiumi tokie žmonės yra labiau linkę į širdies priepuolius. Moterys vertina mūsų aptariamą augalą už teigiamą poveikį plaukams ir odai. Miltelių gėrimas užtikrina kolageno, atsakingo už odos elastingumą ir stangrumą, atstatymą.

Tačiau ne visi gali vartoti cikorijas. Cikorijų kavos geriau negerti tiems, kurie alergiški astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, ramunėlėms ir medetkoms.

Kafijos gėrimo kultūra - Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija, susijusi su lietuvininkų tradicinio gėrimo - kafijos - gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII a. II pusėje. Miestuose ir dvaruose plito kafijos palaunagė, kuri apjungė senovinį pavakarių valgymą ir vokišką kavos popietės pakaitalą. Šeimos, giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio, vadintas „palaunage“ (valgis tarp pietų ir vakarienės)“.

Kafija buvo ruošta iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (ąžuolo gilių, morkų, cikorijos, miežių, kviečių ar rugių). Tokia kafijos valanda iš dvarų ir miesto kavinių ilgainiui persikėlė į lietuvininkų namus.Pavadinimas kilo nuo vokiško žodžio „Kaffee“.

Šiandien vietos žmonės (bendruomenės, verslininkai, kultūros bendruomenė) didžiuojasi ir visapusiškai puoselėja savo krašto tradicijas. Puikus to įrodymas yra aktyvus senųjų krašto tradicijų palaikymas ir jų pritaikymas, integravimas į šiandienines tradicijas.

---