Užtrukau net dešimt metu, kai šiame bloge prisiruošiau parašyti apie bene tradiciškiausią lietuviškos virtuvės patiekalą - cepelinus! Sakau atvirai - aš tikrai nesu lietuviškų patiekalų gaminimo ekspertė ir specialistė, juos ruošiu tikrai retai, bet kaskart kai juos pagaminu, pati savęs klausiu: kodėl??? Yra žmonių, kurie nė karto nėra gaminę cepelinų!

Dėl skirtingų priežasčių - vieni galvoja, kad nesusitvarkys su šiuo iššūkiu, kiti cepelinus (kaip ir kitus labai tradicinius lietuviškos virtuvės patiekalus) palieka savo tėvams ir seneliams, ir labai džiaugiasi, kai šie pakviečia cepelinų puotai kokį savaitgalį. Dažnoje šeimoje cepelinai yra vyrų reikalas:) Ir mano tėtis cepelinų imdavosi su didesniu entuziazmu nei mama:) Gal vyrams toks vyriško dydžio kukulių lipdymas (kaip ir vyriškas pats valgis) - labiau prie širdies?:) Bet kuriuo atveju, aš visuomet cepelinų laukdavau dėl dviejų priežasčių: priprašydavau mamos, kad išvirtų bent kelis su varške, nes jie mano mėgstamiausi:) Ir dar - man labai skani būdavo bulvių tarkių sriuba: iš cepelinų masės likučių mama sulipdydavo tokių mažų kukuliukų, juos paskiausia išvirdavo tame vandenyje, kuriame jau išvirė cepelinai, ir tokią krakmolingą bulvių tarkių sriubą su tais kukuliukais praskiesdavo pienu.

Ach, koks gardumas (nors šiaip pieniškos sriubos niekada nebuvo mano silpnybė). Dar man patikdavo bandukės - taip plokščius cepelinų masės paplotėlius, kuriuose nebūdavo jokio įdaro, vadindavo mano močiutė. Rudenį susipažinau ir labai susibičiuliavau su Yuko - Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona.

Cepelinų Gaminimo Patarimai

Skaniausius cepelinus gamina mamos ir močiutės. Tai yra faktas. Nesiginčysime, tačiau yra kelios universalios taisyklės, kurių laikantis cepelinai pavyks skanūs ir išlaikys savo formą.

1. Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.
2. Bulvių masę cepelinams ruoškite iš virtų bulvių ir nevirtų bulvių tarkių, tobulas santykis - 1 dalis virtų ir 3 dalys žalių bulvių tarkių.
3. Bulves cepelinams virkite su lupena ir būtinai prieš pat gaminant cepelinus (ne iš vakaro!). Su lupena išvirtas bulves atvėsinkite, odelę nulupkite, bulves sugrūskite grūstuve.
4. Nepersistenkite minkydami bulvių masę cepelinams. Pernelyg minkoma ji skystėja.
5. Įdarą užmaišykite iš kiaulienos ir jautienos faršo, gardinkite smulkiai kapotais svogūnais, smulkintais kmynais ir trumpai apvirtais, smulkiai sukapotais džiovintais miško grybais, druska bei grūstais juodaisiais pipirais.
6. Atminkite, kad kuo didesnis cepelinas, tuo didesnė rizika, kad verdant jis sutrūks. Todėl, ypač jeigu neturite daug patirties, formuokite mažesnius ir apvalesnius kukulius. Faršo dėkite mažiau, tačiau paisykite proporcijų: neskanu, kai bulvių masės cepelino sienelė stora, o įdaro mažai.
7. Į cepelinams virti skirtą vandenį įleiskite šiek tiek šaltame vandenyje išmaišyto krakmolo ir virkite, kol vanduo taps panašus į skystą kisielių. Toks „saugos“ cepelinus, kad nesutrūktų.
8. Spirgų padažui rekomenduoju pjaustyti ir šviežių, ir parūkytų lašinukų - toks bus švelnesnio, ne tokio aštraus dūmų skonio.
9. Išvirtus cepelinus patiekite su spirgučiais ir grietine bei ant cepelinų viršaus smulkia tarka patarkuoto džiovinto baravyko „dulkėmis“. Baravyko aromatas suteikia labai gero poskonio.

Sėkmės ir skanaus!

Cepelinų Gaminimo Eiga

1. Visų pirma įsigykite bulvių tarkavimo mašiną, jei tokios dar neturite. Ji tikrai labai nebrangi (saviškę pirkau Topo Centre), bet kiekvienas lietuvis privalo šį įrenginį turėti namuose. Tarkavimas rankomis? Netikėkite tais gandais, kad rankomis tarkuoti cepelinai skanesni. Baudžiavos laikai seniai baigėsi, nereikia aukotis ten, kur nereikia, Mašina padarys sunkiausią darbą už jus, tad cepelinais (ir kitais bulviniais patiekalais) galėsite mėgautis kada panorėję be jokio didelio vargo. Beje, dar nesutikau įmantrių firmų kombainų, kurių smulkiausia tarka sutarkuotos bulvės tiktų cepelinams.
2. Bulvės. Aišku, rinkitės dideles. Nes žinokit, kad suskust jų reikės kalną. Tai kam vargti su mažomis, jei galima pasilengvinti sau gyvenimą su didelėmis? Išvirtas bulves nulupkite tada, kai jos šiek tiek pravės, bet bus dar šiltos, ir iškart jas sutrinkite. Idealu, jei bulves sumalsite, arba sutrinsite ricer’iu - tai tokia spaudyklė, kur įdedama virta bulvė, ir spaudžiama tarsi česnako skiltelė, o per šonus išlenda bulvių „siūlai”. Galite trinti ir trintuve, bet kažin ar trintuve taip gerai sutrinsite, visvien pasiliks nesutrintų bulvvių gabalėlių.
3. Nuskustas bulves laikykite šaltame vandenyje, ir jas tarkuotkite tada, kai visa kitka bus jau paruošta: kuo greičiau susitvarkysite su sutarkuotomis bulvėmis, tuo mažiau jos patamsės. Kai kurie deda citrinos rūgšties, kad bulvės išliktų baltos, bet aš nepraktikuoju.
4. Sutarkuotas bulves reikės „išgręžti”, kad jose liktų kuo mažiau skysčio. Tam geriausia įsigykite specialų tvirtą maišą - jis labai patvarus, ir ilgai jums tarnaus.
5. Mėsa įdarui - pagal pageidavimus… Be kiaulienos čia kažin ar išsiversite, ir nepergyvenkite, kad kiauliena šiek tiek turi riebalo (tiks malta sprandinė, pavyzdžiui) - toks įdaras bus sultingesnis. Galite kiaulieną maišyti su jautiena, galite su kalakutiena (šis variantas mano mėgstamiausias). Aš maltą mėsą gardinu labai paprastais prieskoniais - susmulkintais svogūnais, česnakais, druska ir pipirais. Kartais dar pagardinu mairūnu (tačiau ne visi mairūną mėgsta).
6. Kad būtų lengviau formuoti cepelinus, aš iš anksto susiformuoju šlapiomis rankomis įdaro „kotletukus”, kuriuos išsidėlioju ant pjaustymo lentutės, o tada tik belieka aptaisyti juos cepelinų tešlos mase.
7. Mano mėgstamiausias įdaras - varškės! Varškę pagardinu česnakais, cukrumi, druska ir pipirais, dar įmaišau peletrūnų (jei turiu), mėtų, krapų, arba špinatų. Būtinai įmušu kiaušinį į varškę, kad įdaras laikytų formą verdant.
8. Nedėkite pernelyg daug įdaro! Kitaip sakant, užtikrinkite, kad cepelinų masės apvalkalas būtų visame cepeline apie 1cm storio.
9. Būtinai privalote turėti tinkamą puodą (geriausia net kelis) cepelinams virti. Puodas turi būti didelis, platus, nes cepelinai turi virti dideliame kiekyje vandnens, ir nesulipti verdant. Virdami cepelinus į puodą įpilkite daug vandens, įberkite druskos. Kai vanduo užverda, nedideliame kitame inde šalto vandens stiklinėje ištirpinkite 2-4 šaukštus krakmolo (priklausomai nuo puodo dydžio gali prireikti ir dar daugiau), ir šį mišinį supilkite į puodą. Krakmolas sutirštins vandenį, padarys tarsi kisielių.
10. Cepelinus dėkite ne į kunkuliuojantį, bet labai lėtai verdantį vandnenį (antraip nuo stipriai verdančio vandens cepelinai gali suirti). Virkite taip pat ant labai mažos ugnies, neleiskite vandeniui kunkuliuoti. Priklausomai nuo dydžio, cepelinai išvirs per 30-40 min. (su varškės įdaru - kiek greičiau).
11. Padažai. Labiausiai mėgstamas mūsų šeimos vyrų - tradicinis spirgučių. Spirgučiams naudoju sūdytus lašinukus, ir jei tik turiu, įdedu truputį rūkytų, kurie duoda nepaprastai gerą skonį. Lašinukus supjaustau smulkiais kubeliais ir juos kaitinu keptuvėje, kol riebalai visiškai ištirpsta, ir lašinukai ima skrusti. Skrudinu lėtai tol, kol jie visiškai suskrunda, tampa traškūs. Pabaigoje įdedu smulkiai supjaustyto svogūno ir dar šiek tiek pakepinu, kol svogūnai suminkštėja, tampa skaidrūs. Pagardinu druska ir pipirais. Tačiau ne mažiau mano mėgstamas - sviesto ir grietinės padažas: ištirpinu sviestą nedideliame puode, ir pabaigoje įmaišau riebios grietinės, pagardinu druska.
12. Ir paskutinis patarimas - jei jau imatės cepelinų gaminimo, prisigaminkite jų daugiau!

Kisielius

Kisieliai - gaivieji, tiršti gėrimai iš vaisių arba uogų, kurie, regis, neatsiejami nuo šv. Kūčių ir Kalėdų stalo. Kada tiksliai buvo pradėti ruošti kisielius dabar jau neįmanoma pasakyti, nors yra žinoma, kad pirmieji kisieliai buvo avižiniai, rauginami.

Senovinį gėrimą, kisielių, gerti sveika, nes jis stiprina imuninę sistemą, padeda išvengti peršalimo ligų ir valo organizmą nuo toksinų. Vitaminų, mineralų ir antioksidantų kiekis priklauso nuo to, iš ko gaminamas kisielius. Pavyzdžiui, spanguolių kisielius turės vitaminų C ir E, gali sumažinti šlapimo takų infekcijų riziką. Avižiniuose kisieliuose yra geležies, magnio, cinko, baltymų. Pieno kisieliai praturtina organizmą kalciu ir t.

Šiandien dažniausiai verdamas kisielius su krakmolu (kartais bulvių, kartais kukurūzų). Kisielius gali būti skirtingo tirštumo. Jei į litrą vandens dedami 3 šaukštai krakmolo, kisielius išeis skystas. Jei dedami 4 šaukštai krakmolo, tai kisielius bus vidutinio tirštumo.

Spanguolių Kisielius su Krakmolu

Dalinuosi dviem lengvais būdais kaip pagaminti gardų spanguolių kisielių be krakmolo ir su krakmolu. Be krakmolo kisielius yra sveikesnis, nes verdamas su linų sėmenimis. Su krakmolu greitesnis būdas. Abu kisieliai gardūs, tad rinktis Jums. Kisielių gaminu iš šviežių arba šaldytų uogų. Spanguoles sutrinu kočėlu arba rankiniu blenderiu, nukošiu, sultis padedu į šalį. Išspaudas apverdu ir tik tada kai kisielius išvirtas sumaišau su šviežiomis sultimis. Dar vienas svarbus dalykas, šviežių sulčių spalva būna raudonesnė ir ryškesnė.

Svarbu! Skonis individualus dalykas. Vieniems patinka tiršti kisieliai, kitiems skystesni, nes nori atsigerti. Taip pat ir su saldumu. Cukrų ir tirštumą reguliuokite pagal save. Mano spanguolių kisielius su krakmolu nėra labai klampus. Tirštumo tik šiek tiek.

1. Nuplaukite ir perrinkite spanguoles. Sutrinkite bulvių grūstuve arba rankiniu blenderiu. Nukoškite sultis ir padėkite į šalį. Tirščius sumeskite į puodą, suberkite cukrų, užpilkite vandeniu ir virkite apie 9 minutes.
2. Į verdantį nukoštą spanguolių nuovirą supilkite ištirpintą krakmolą. Kisielių atvėsinkite iki kambario temperatūros.
3. Į atvėsintą kisielių supilkite išspaustas sultis, išmaišykite.

Spanguolių Kisielius Be Krakmolo

1. Nuplaukite ir perrinkite spanguoles. Sutrinkite bulvių grūstuve arba elektriniu blenderiu. Nukoškite sultis ir padėkite į šalį.
2. Kai kisielius pradės tirštėti nukoškite tirščius ir sėmenis. Padėkite atvėsti.
3. Į kambario temperatūros kisielių supilkite sultis, kurias atidėjote išmaišykite. Paragaukite ar skonis tinkamas.

---