Ląstelių, audinių, organų arba viso organizmo mitybos (metabolizmo) sutrikimas vadinamas distrofija. Distrofiją galima apibūdinti kaip ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos pažeidimu, kurio rezultate pakinta organo funkcija.
Valgymo sutrikimai
Valgymo sutrikimai yra elgesio būklės, kurioms būdingas sunkus ir nuolatinis valgymo elgesio sutrikimas ir su tuo susijusios kankinančios mintys bei emocijos. Apskritai valgymo sutrikimai paveikia iki 5% gyventojų, dažniausiai išsivysto paauglystėje ir jauname amžiuje.
Valgymo sutrikimai dažnai yra susiję su rūpesčiu dėl maisto, svorio ar formos arba su nerimu dėl valgymo arba su tam tikrų maisto produktų valgymo pasekmėmis. Tai gali būti labai rimtos būklės, turinčios įtakos fizinei, psichologinei ir socialinei funkcijai. Elgesys, susijęs su valgymo sutrikimais, įskaitant ribojantį valgymą arba tam tikrų maisto produktų vengimą, persivalgymą, vėmimą, piktnaudžiavimą vidurius laisvinančiais vaistais ar priverstinį pratimą.
Valgymo sutrikimai dažnai atsiranda kartu su kitais psichikos sutrikimais, dažniausiai nuotaikos ir nerimo sutrikimais, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais problemomis. Kai kurios, ypač nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, dažniau pasitaiko moterims, tačiau jos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir turėti įtakos bet kuriai lyčiai.
Valgymo sutrikimai yra ligos, kurios tiesiogiai veikia žmogaus maitinimosi įpročius ir elgesį, o tai gali turėti rimtų pasekmių organizmui. Dėl netinkamo maisto vartojimo ar per didelio maisto atsisakymo gali sutrikti normali virškinimo funkcija, sukelti maistinių medžiagų trūkumą, o tai savo ruožtu gali paveikti imuninę sistemą ir bendrą organizmo būklę. Šios ligos dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, įskaitant skrandį, žarnas ir kepenis.
Valgymo sutrikimai yra grupė psichinių ligų, kurios apima netinkamą maisto vartojimą, pavyzdžiui, anoreksiją, bulimiją ir persivalgymo sutrikimą. Šios ligos dažnai yra susijusios su savęs vertinimu, kūno įvaizdžiu ir emociniais sunkumais. Jos gali sukelti rimtų fizinių ir psichologinių problemų, įskaitant maistinių medžiagų trūkumą, širdies ir kraujagyslių ligas, psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija ir nerimas.
Įrodymai rodo, kad genai ir paveldimumas turi įtakos tam, kodėl kai kuriems žmonėms kyla didesnė valgymo sutrikimų rizika, tačiau šie sutrikimai gali kamuoti ir tuos, kurių šeimoje nėra šios būklės. Gydymas turėtų apimti psichologines, elgesio, mitybos ir kitas medicinines komplikacijas.
Valgymo sutrikimų priežastys
Nėra vienos valgymo sutrikimo priežasties. Valgymo sutrikimai, kaip ir kelios kitos psichikos būklės, dažnai susikaupia šeimose, ir dabar pripažįstame, kad genetinis pažeidžiamumas vaidina svarbų vaidmenį rizikuojant susirgti valgymo sutrikimu. Tačiau genai yra tik dalis istorijos, o aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį, ypač sukeliant valgymo sutrikimą, dažnai paauglystėje ar jauname amžiuje.
Spaudimas laikytis dietos arba svorio netekimas, susijęs su sveikatos būkle ar gyvenimo stresu, gali būti vartai į nervinę anoreksiją arba nervinę bulimiją. Valgymo sutrikimų priežastys yra sudėtingos ir gali apimti genetinius, biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetika gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į maistą ir stresą.
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip žemas savęs vertinimas, trauminės patirtys ar emociniai sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie valgymo sutrikimų vystymosi. Atrodo, kad genetiškai pažeidžiamam žmogui numetus pirmuosius 5-10 svarų tolesnis dietos laikymasis tampa vis patrauklesnis ir naudingesnis. Kai kuriose šalyse badas laikui bėgant gali sukelti persivalgymą.
Nustačius valgymo sutrikimą, ribojimo, persivalgymo ar apsivalymo pasekmės vaidina vis didesnį vaidmenį palaikant sutrikimą dėl pakitusių alkio ir sotumo pojūčių organizmo kontrolės, virškinimo trakto judrumo ir mokymosi bei įpročių pokyčių.
Valgymo sutrikimų gydymas
Valgymo sutrikimo gydymas yra sudėtingas. Tai apima elgesio, kuris tapo skatinamas ir įtikinamas, nutraukimą ir nerimo dėl to įveikimą. Gydymas yra veiksmingas, daugelis gali visiškai pasveikti, o dauguma jų pagerės su specialistų priežiūra.
Valgymo sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, dažnai yra pagrindinė gydymo forma, padedanti pacientams keisti savo mąstymą ir elgesį, susijusį su maistu. Taip pat gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, kurie padeda valdyti depresiją ir nerimą. Dietologai gali padėti sukurti subalansuotą mitybos planą, siekiant atkurti sveiką maitinimosi įpročius.
Atkūrimui reikalinga komanda, kurią sudaro šeima, draugai ir kiti socialiniai darbuotojai, taip pat medicinos ir psichikos sveikatos specialistai. Būkite empatiški, bet aiškūs. Išvardykite požymius ar elgesio pokyčius, kuriuos pastebėjote ir dėl kurių esate susirūpinę.
Padėkite surasti gydymo paslaugų teikėją ir pasiūlykite kartu su draugu ar giminaičiu atlikti įvertinimą. Būkite pasiruošę, kad paveiktas asmuo gali būti neaiškus arba dviprasmiškas dėl gydymo. Gydymas padeda tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, pakeisti tai, ką jie daro. Tai padeda jiems normalizuoti nesveiką mitybą ir svorio kontrolės elgesį bei mesti iššūkį neracionalioms mintims, kurios juos palaiko.
Nutukimas
Nutukimas - tai tokia organizmo būsena, kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, trukdantis normaliam organizmo funkcionavimui. Nutukimas gali sukelti pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, skatindamas cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, tulžies pūslės akmenligės, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio, osteoartrito išsivystymą.
Lipedema
Lipedema yra lėtinė riebalinio audinio liga, kuriai būdingas nenormalus ir neproporcingas riebalinių ląstelių kaupimasis, daugiausia apatinėse galūnėse, sėdmenyse, klubuose, o kartais viršutinėse galūnėse. Ji dažniausiai paveikia moteris.
Skaičiavimai rodo, kad maždaug 10% suaugusių moterų gali sirgti šia liga. Lipedema dažnai nesuprantama ir klaidingai diagnozuojama, o tai gali sukelti fizinį diskomfortą, emocinę kančią ir pabloginti gyvenimo kokybę, štai kodėl labai svarbu laiku ją diagnozuoti ir paskirti gydymą.
Lipedemos priežastys
Gaila, bet tiksli lipedemos priežastis lieka neaiški, tačiau manoma, kad prie jos vystymosi prisideda keli veiksniai. Genetika vaidina labai svarbų vaidmenį, nes sutrikimas dažnai pasireiškia giminės medyje.
Manoma, kad hormonai, ypač estrogenai, turi įtakos ligos atsiradimui ir progresavimui. Lipedema dažnai pasireiškia arba pablogėja per hormoninius pokyčius, tokius kaip brendimas, nėštumas ir menopauzė. Šie hormonų svyravimai gali sukelti riebalinių ląstelių padidėjimą paveiktose vietose.
Nors visada reikėtų kreiptis į specialistus, šių savybių žinojimas gali jums padėti suprasti ir eiti tinkamu keliu į gydymą. Taigi, galūnės dažnai atrodo „apyrankės“ arba „juostelės“ pavidalu dėl susikaupusių riebalų pertekliaus. Kojos gali atrodyti neproporcingai didelės, palyginti su viršutine kūno dalimi.
Nepaisant sveikos gyvensenos, lipedemos riebalai yra atsparūs dietai ir mankštai (bet gydymo eigoje vis tiek reikalingas sportas, judesys, svarbu tik parinkti tinkamai), o tai išskiria juos nuo bendro nutukimo (bet labai dažnai, beveik visais atvejais, lipedema eina kartu su nutukimu, tai turime žiūrėti savo mitybą). Skausmas, jautrumas ir lengvai atsirandančios mėlynės yra dažni simptomai, atsirandantys dėl padidėjusio pažeistų audinių kraujagyslių trapumo.
Lipedema gali turėti didelį poveikį asmens fizinei ir emocinei gerovei. Fizinis diskomfortas ir skausmas, susijęs su būkle, gali apriboti mobilumą ir kasdienę veiklą. Be to, lipedemos sukeltas pakitęs kūno vaizdas gali sukelti žemą savivertę ir net depresiją.
Lipedemos gydymas
Gydymą gali sudaryti mitybos koregavimas, psichologo konsultacijos, endokrininės sistemos gydymas, harmoninės sistemos gydymas ir žinoma pagrindinis darbas yra kineziterapeuto, kuris peržiūrėjęs jūsų esamas ligas sudarys kompleksinį gydymą. Tai gali būti parenkama sporto treniruotė, įvairūs masažai, labiausiai tinkantis masažas yra manualinis limfodrenažinis (MLD) masažas.
Galimi lipedemos gydymo būdai:
- Konservatyvus valdymas: tai apima kompresinių kojinių naudojimą limfos tekėjimui pagerinti ir patinimui sumažinti.
- Manualinis limfodrenažinis (MLD) masažas: MLD masažas yra specializuota technika, kurią atlieka apmokyti terapeutai. Tai apima švelnius, ritmiškus glostymus, kurie stimuliuoja limfinę sistemą, skatina skysčių perteklių ir atliekų nutekėjimą. Manoma, kad MLD masažas stiprindamas limfos apytaką, gali padėti sumažinti skysčių susilaikymą, palengvinti diskomfortą ir sulėtinti sutrikimo progresavimą.
- Riebalų nusiurbimas: tais atvejais, kai konservatyvios priemonės nėra veiksmingos, galima apsvarstyti riebalų nusiurbimą. Tačiau tai turėtų atlikti kvalifikuotas chirurgas, susipažinęs su lipedema, kad būtų užtikrintas optimalus rezultatas.
Taigi, lipedema yra sudėtingas ir dažnai neteisingai suprantamas riebalinio audinio sutrikimas, kuris pirmiausia paveikia moteris. Jos fizinis ir emocinis poveikis pabrėžia ankstyvos diagnozės ir tinkamo valdymo svarbą. Manualinis limfodrenažinis masažas yra perspektyvus gydymo būdas lipedemos simptomams valdyti.
Osteopatinis "įsiklausymas"
Osteopatinis „įsiklausymas“ - tai specifinis organizmo audinių ir organų tyrimo būdas. Pabandykite kai ką patys: užsimerkite ir visą savo dėmesį sutelkite į vidinį savo kūno gyvenimą. Gali būti, kad išgirsite ir pajusite savo širdies plakimą, kraujagyslių pulsavimą, kvėpavimą plaučiuose ir visame kūne bendrai, raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimą.
Kai kuriose savo kūno srityse jausite didesnę įtampą, kitose - mažesnę, dar kitose - lengvumą ir malonų atsipalaidavimą. Kaip tik tai daro ir specialistas, tiriantis organizmą rankų jautrumo pagalba. Per savo rankas jis pajunta audinių vidinio judėjimo ir įtempimo pobūdį bei kryptį, jų vidines vibracijas, subtiliausius audinių ir organų judesius, - t.y. jų endoritmą. Kiekvienas kūno audinys turi maksimalaus suspaudimo ir maksimalaus ištempimo padėtis, o taip pat - neutralią padėtį.
Fizinių, cheminių, infekcinių, psichinių faktorių veikiamame kūne prasideda atsakomosios adaptacinės reakcijos. Viena iš tokių adaptacinių audinių reakcijų yra paslankumo pasikeitimas: paslankumo padidėjimas arba sumažėjimas. Kiekvienas žinome, kad jei kurioje nors kūno vietoje kyla uždegimas ar susižeidžiame, tą vietą stengiamės kuo mažiau judinti ir visą tą sritį - kuo mažiau dirginti.
Kai tik dirginančio faktoriaus veikimas baigiasi, organizmas pamažu nuslopina savąsias adaptacines reakcijas. Tačiau kartais dėl kažkokių vidinių priežasčių adaptacinis audinio paslankumo pasikeitimas išlieka net po to, kai žalojančio faktoriaus veikimas jau būna pasibaigęs. Tokiais atvejais kūne susidaro sritys, kuriose audiniai ir organai lieka sustingę, užsifiksavę kažkurioje judėjimo fazėje, - vienoje vietoje audiniai per daug susispaudę, kitoje - per daug atsipalaidavę.
Paslankumo sumažėjimą osteopatijoje priimta vadinti restrikcijomis arba osteopatiniais sutrikimais. Energijos ir informacijos srautai, tekantys kūnu, „sustabdyto judesio“ srityje nukrypsta nuo įprastinės trajektorijos, tarsi prapuldami verpete. Įprastas signalų srautas iš restrikcijos vietos receptorių išsikreipia ir organizmas pradeda blogai jausti bei valdyti tą kūno sritį.
Prasideda lėtėjantys, prastai kontroliuojami procesai, sudarantys sąlygas lėtiniams uždegimams ir augliams. Organizmas visomis jėgomis stengiasi pašalinti tokius sutrikimus, tam eikvodamas daug jėgų ir energijos resursų. Jeigu sustabdytas judesys kūne išlieka ilgą laiką, audinių struktūrose prasideda organiniai pakitimai, o judesio apribojimas tampa nebegrįžtamu ir užsifiksuoja audinyje.
Ostepatinis įsiklausymas - tai gana sudėtingas įgūdis, paremtas giliomis anatomijos žiniomis ir specifinėmis žiniomis apie vidinį organizmo gyvenimą.