Gamyklinis ūkininkavimas tapo maisto pramonės norma, suteikiantis pigų ir efektyvų būdą gaminti masinius mėsos ir pieno produktus. Tačiau šis ūkininkavimo būdas sukėlė rimtą susirūpinimą dėl poveikio mūsų sveikatai.
Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje ir jo pasekmės
Dėl antibiotikų naudojimo gyvūnams padaugėjo antibiotikams atsparių bakterijų, kurios kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.
Kai antibiotikai gyvulininkystėje naudojami per dažnai, bakterijos tampa jiems atsparios. Tokios bakterijos gali patekti į aplinką ar maisto grandinę ir kelti realią grėsmę žmonių sveikatai. Auginant paukščius be antibiotikų, ši rizika reikšmingai sumažėja. Be to, tai reiškia sąmoningą požiūrį į kiekvieną gamybos etapą - nuo ūkio iki stalo.
Antibiotikai medicinoje, veterinarijoje, gyvulininkystėje ir kitose srityse naudojami jau aštuonis dešimtmečius ir ne visada tinkamai, tad kai kurie jų tampa nebeveiksmingi, o tai gresia ligomis, kurių vėl nebepajėgsime įveikti.
Atsparumas antibiotikams
Atsparumas antibiotikams kelia vis didesnį susirūpinimą sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos pasaulyje dėl per didelio antibiotikų naudojimo žemės ūkyje, ypač fabrikuose. Antibiotikai dažnai skiriami gyvūnams su pašarais ar vandeniu, kad būtų išvengta ligų, tačiau tokia praktika gali paskatinti antibiotikams atsparių bakterijų, kurios gali būti kenksmingos žmonėms, vystymąsi.
Šios atsparios bakterijos gali užsikrėsti žmonėms vartojant mėsą ir pieno produktus, taip pat kontaktuojant su užterštais aplinkos šaltiniais.
Kai šie vaistai neveikia infekciją sukėlusių bakterijų, gydymas tampa neveiksmingas.
Jau senai žinoma, kad beatodairiško antibiotikų vartojimo pasekmė - atsparūs jiems ligų sukėlėjai. Dėl antibiotikų efektyvumo sumažėjimo patiriama ne tik materialinių nuostolių. Susikuriančios antibiotikams atsparios patogeninių mikroorganizmų formos žmoniją gali atvesti į pražūtį.
Žmonių, kurie vartoja ilgai antibiotikų gavusių gyvulių ir paukščių produktus su jų likučiais arba net rezistentiškų bakterijų padermėmis, gydymas panašiais ar tais pačiais antibiotikais gali būti neveiksmingas.
Tačiau blogiausia yra tai, jog kai kurių rūšių bakterijos perduoda atsparumą ir kitoms bakterijų kartoms.
Pastaraisiais metais išaiškėjo tikroji pigios mėsos kaina, kuri apima ne tik kainą bakalėjos parduotuvėje. Dėl pernelyg didelio antibiotikų naudojimo gyvūnų pašaruose padaugėjo antibiotikams atsparių bakterijų, o tai kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai.
Antimikrobinės medžiagos ir jų poveikis
Antimikrobinės medžiagos tai agentai arba medžiagos, natūraliai sutinkamos gamtoje, pusiau sintetinės arba sintetinės, kurios išsiskiria antimikrobiniu aktyvumu (naikina mikroorganizmus arba stabdo jų augimą).
Antibiotikai mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų audinių gyvybinės veiklos produktai, slopinantys kitų aplinkinių mikrobų augimą ir dauginimąsi arba juos naikinantys. Antibiotikai yra gaminami iš mikroorganizmų (grybų, aktinomicetų, bakterijų) medžiagų apykaitos produktų arba gaunami sintezės būdu.
Šios antimikrobinės medžiagos su gyvūninės kilmės maisto produktais gali patekti vartotojams. Kyla klausimas, koks šių medžiagų maisto produktuose poveikis vartotojų sveikatai.
Šios medžiagos jautriems asmenims gali sukelti alergines reakcijas, suardyti natūralią mikrobinę žarnyno ekosistemą.
Per daug ir dažnai nekontroliuojamai vartojant antibiotikus gyvūnams, jų liekanos su gyvūninės kilmės maisto produktais gali patekti vartotojams. Net ir nedidelės antibiotikų liekanos gyvūniniuose produktuose gali sukelti alergines reakcijas, sunaikina naudingą organizmui mikroflorą, didina patogeninių mikroorganizmų atsparumą.
Gyvuliams gydyti naudojami vis efektyvesni vaistai, kurie iš organizmo pasišalina tik po kurio laiko. Kai antibakterinės medžiagos preparatai naudojami kaip pašarų priedai, jie gali būti randami mėsoje, kai gyvuliai skerdžiami nepraėjus nurodytai laiko trukmei po jų vartojimo nutraukimo.
Alternatyvos ir atsakingas pasirinkimas
Paukštininkystės sektorius vis aktyviau žengia atsakingos gamybos keliu - vis daugiau ūkių pereina prie paukščių auginimo be antibiotikų. Tai reiškia, kad viso auginimo laikotarpio metu paukščiai neserga, tad jiems nereikia gydymo, o prevencinės priemonės leidžia palaikyti jų gerą sveikatą natūraliai. Toks požiūris grindžiamas ne tik atsakomybe už gyvūnų gerovę, bet ir rūpesčiu dėl visuomenės sveikatos.
„Be aukštų gyvūnų gerovės standartų užtikrinti kokybišką, ypač be antibiotikų užaugintą produkciją būtų neįmanoma. Modernūs ūkiai investuoja į tokias sąlygas, kuriose paukščiai gali augti sveiki. Tinkama aplinka, visaverčiai lesalai ir griežti biosaugos principai padeda išvengti ligų plitimo. Nors iššūkių vis dar pasitaiko, Lietuvoje jau turime sėkmingų pavyzdžių, įrodančių, kad tai įmanoma“, - sako veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.
Kodėl rinktis paukštieną be antibiotikų?
„Yra ne viena priežastis, kodėl paukštiena, užauginta be antibiotikų, tampa šiuolaikinio vartotojo pasirinkimu. Tai sveikatai palankus produktas, liesų baltymų šaltinis, kurio gamybai taikomi aukščiausi gyvūnų gerovės standartai, o auginimo poveikis aplinkai, lyginant su kitomis gyvulininkystės šakomis - minimalus“, - pabrėžia Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Valstybinė priežiūra ir kontrolė
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų. „Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra nustatyti mėsai auginamų gyvulių laikymo standartai, kurių laikytis privalu, o už pažeidimus gresia nuobaudos, - teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Sirutkaitytė. - Yra vykdomos planinės bei neplaninės patikros, kurių metu žiūrimas gyvulių laikymo sąlygų, mitybos atitikimas nustatytiems reikalavimams, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams.“
Už ES ribų tokių preparatų draudimas negalioja, todėl, siekiant užtikrinti maisto saugą, produkcija iš tam tikrų valstybių yra griežtai kontroliuojama arba iš viso uždrausta.
Taip pat tobulinama maisto kontrolės sistema, pertvarkomos ir akredituojamos veterinarijos ir maisto tyrimų laboratorijos. Nacionalinė veterinarijos laboratorija tapo pirmąja ES akreditacijos įstaiga Lietuvoje. Jos atliktų tyrimų rezultatai pripažįstami tarptautiniu mastu.
Statistika ir tyrimai
Kasmet ištiriama 3,5-4 tūkst. mėsos, paukštienos, pieno, medaus, kiaušinių, žuvies žaliavų mėginių.
Pernai leistinas normas viršijantys antimikrobinių medžiagų kiekiai rasti dviejuose galvijų mėsos mėginiuose, trijuose kiaulienos mėginiuose, viename pieno mėginyje ir dviejuose medaus mėginiuose.
Susidomėjimą kelia ir statistika apie antibiotikų suvartojimą. ES mastu buvo lyginama, kiek vaistų nuo mikrobų kurioje šalyje gyvūnams gydyti sunaudojama per metus. Suskaičiuota, kad Lietuvoje - apie 16 tonų, tuo tarpu Prancūzijoje - 1000 tonų, Jungtinėje Karalystėje - beveik 500 tonų, Vengrijoje - 200 tonų, Čekijoje - 70 tonų.
Lietuvoje gyvūninis produkcija antimikrobinėmis medžiagomis užteršta dažniau nei Europos Sąjungoje.
B grupės farmakologiškai aktyvios medžiagos
Toksiniai elementai į maistą gali patekti iš dirvožemio, mikroorganizmų biosintezės (antibiotikų), sintetinių molekulių, naudojamų gyvulių arba augalų gamyboje (trąšos, fitochemikalai, veterinariniai vaistai ir maisto papildai) arba iš pramonės teršalų (dioksinai, angliavandeniliai, sunkieji metalai).
Šios medžiagos, jų metabolitai ir kiti dariniai, išliekantys maisto produktuose, pagamintuose iš gyvūnų, kuriems buvo skirtas veterinarinės medicinos preparatas.
Direktyva 96/23/EB skirsto visas farmakologiškai aktyvias liekanas į A ir B grupes. Direktyva įpareigoja pagal minėtas medžiagas analizes vykdyti maistinių gyvūnų, bei pirminių maisto žaliavų gaunamų iš jų - mėsos, pieno, kiaušinių ir medaus, stebėseną.
- B-3f kitos medžiagos (radionuklidai).
Didžiausias leistinas kiekis gyvūninės kilmės maisto produktuose, o pesticidai didžiausias pesticidų kiekis, nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 15:2001 Maisto higiena.