Sumaištis grūdų rinkoje

Šiemetės grūdų supirkimo kainos nebegrįžta į pernykštes aukštumas. Statistikos duomenimis, grūdų ir rapsų supirkimo kainos kiekvieną savaitę kinta skirtingai. Labiausiai pinga rapsai. Grūdus sandėliuojantys ūkininkai suvokia, kad šie metai jiems nebus lengvi.

Kito nevienodai

Grūdų ir rapsų supirkimo kainos žemdirbių nebelepina. Žemės ūkio duomenų centras informavo, kad vasario 13–19 d. mūsų šalies grūdų supirkimo įmonėse kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 283,59 Eur/t. Palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kaina yra padidėjusi 10 proc. Šiek tiek pakilo II klasės pašarinių miežių supirkimo kaina. Ji siekė 244,37 Eur/t.

Šių metų vasario 06–12 d. II klasės pašariniai miežiai buvo superkami 5,41 proc. pigiau. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 311,02 Eur/t. Jų kaina buvo 7,38 proc. didesnė, palyginus su prieš savaitę buvusia kaina, ir 15,31 proc. aukštesnė negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Labiausiai kito rapsų supirkimo kaina. Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 564,83 Eur/t – atitinkamai 8,43 proc. ir 17,02 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.

Papuolė į kainų žirkles

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai neslėpė – labiausiai išlošė tie, kurie didžiausią dėmesį skyrė rizikų valdymui ir nepasidavė emocijoms. Ir šie metai žemdirbiams jau bus kitokie. Širvintų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Purvaneckas tvirtino, kad didžioji dalis rajono ūkininkų pernykštį derlių jau pardavė. Grūdus sandėliuoja tik vienas kitas.

Nemenką dalį grūdų aruoduose laiko Aurimas Inčiūra. Jis atviravo, kad dabartinės grūdų supirkimo kainos jo netenkina. „Lauksiu geresnio momento, nes derlius išaugintas brangiai. Pernai, kai prasidėjo karas, grūdų kaina buvo smarkiai pakilusi. Biržose ji siekė daugiau nei 400 Eur/t. Tikiuosi, kad grūdų supirkimo kainos dar pakils“, – vylėsi A. Inčiūra.

Šiek tiek grūdų sandėliuoja ir to paties rajono ūkininkas Jonas Drazdas. „Tęsiantis karui ir neišbrendant iš energetinės krizės, grūdų kainų nuspėti neįmanoma. Matome, kad jos krenta, o ūkininkai yra papuolę į kainų žirkles. Tad gyvename nežinioje ir dabar spėlioti, kas bus, – neįmanoma“, – atviravo Širvintų r. ūkininkas.

Pasiryžę laukti

Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ŪP paminėjo, kad prieš 7 metus kai kurie jų rajono ūkininkai, turintys granulinius katilus, kurui naudojo pabiras, nuovalas, prastesnės kokybės avižas. „Dabar grūdais niekas katilų nebekūrena ir nesiruošia kūrenti. Grūdams pagaminti yra naudojami brangūs energetiniai ištekliai. Todėl nesvarbu, kad grūdų supirkimo kainos yra mažos, grūdai ūkininkams yra gerokai brangesni“, – tikino Rokiškio r. ūkininkų lyderis.

Avienos supirkimo kainos

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Pienas darosi aukso kainos – kas toliau? / Freepik.com nuotr.Šalies pulsas

QR kodas per klaidą vos nepavertė pedofilu

Ekonomika ir politika

„Grenlandija neparduodama“: išskirtiniai saloje gyvenančių lietuvių pasakojimai

Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.

Praėjusiais metais pieno supirkimo kainos augimo vidurkis Lietuvoje daugiau kaip penkis kartus viršijo Europos Sąjungos augimo vidurkį. Pagal metinio augimo rodiklį Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp visų Bendrijos šalių.

Iki šiol visų laikų aukščiausia vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2022 m. spalį – 55 centai už kilogramą.

Kaip ELTA jau skelbė anksčiau, pagal bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) prognozuojamą pieno sektoriaus augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. – iki 1,64 mln. t.

Kaip teigė EKT partneris Edmundas Piesarskas, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno. Skaičiuojama, kad esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui.

Avienos supirkimo kainos

Gerbiami valstietis.lt skaitytojai!
Šiomis dienomis tebevyksta kai kurie tinklapio atnaujinimo darbai, todėl galimi sutrikimai. Atsiprašome.

LAIKRAŠČIO PRENUMERATA

RubrikaAvininkai iš Lietuvos išaugo, iki eksporto neužaugo

Avių skaičius šalyje sparčiai didėja, tačiau jų augintojų optimizmas pelningai dirbti šioje srityje blėsta dėl menkos avienos paklausos. Veislei jų taip pat nuperkama nedaug. Vangiai sekasi realizuoti ir avių vilną, o avikailiai mūsų šalyje apskritai niekam nereikalingi. Kol kas lengviau sekasi tiems, kurie augina kokybiškus gyvūnus ir juos brangiau nei mokama vietos rinkoje parduoda eksportui.

Gelbsti eksportas

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovo Žilvino Augustinavičiaus teigimu, avių realizacija kol kas vyksta stichiškai. Norint uždirbti daugiau, stengiamasi avis eksportuoti į užsienį. Pernai eksportui skirtų avių supirkimo kainos buvo aukštesnės nei 2015-aisiais. Už gyvo svorio ėriukus, sveriančius 35–50 kg, buvo mokama 1,6–1,8 euro už kg. „Kaina nepriklauso nuo veislės. Svarbu, kad ėriukai atitiktų pirkėjų keliamus kokybės reikalavimus“, – teigė Ž.Augustinavičius. LAAA vadovas mano, kad avių eksportas vyktų sklandžiau, jei asociacija turėtų savo gyvulių surinkimo punktą. Kol jo nėra, smulkieji augintojai tenkinasi vietinėje rinkoje siūlomomis mažesnėmis kainomis. Už kilogramą gyvojo svorio perpirkėjai moka 1,2 euro. Avių vilną asociacijos nariai realizuoja ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Kaina priklauso nuo kiekio, kokybės ir kitų veiksnių. Ji svyruoja nuo 0,40 euro. iki 0,90 euro už kilogramą.

Veislinių nebereikia

Kristina ir Jūris Milišiūnai Biržų rajone avininkyste užsiima jau 25 metus. Anot jų, pernai buvo labai prasti metai: veislinių gyvulių buvo parduota mažiausiai, mėsos paklausa išaugo tik prieš šventes. „Veislinių avių perkama daug mažiau, tai pastebėjome ne tik mes, bet ir kiti augintojai“, – sakė Kristina. Ji įvardijo galimas šio sąstingio priežastis: valdžios kaita ir nestabilumas žemės ūkyje, sudėtinga realizacija. K.Milišiūnienės manymu, ūkininkai delsia investuoti į veislines avis, nes dar nėra apsisprendę, kurioje srityje pelningiausia dirbti. Pasak Kristinos, veislinės avys kainuoja brangiau nei avys, auginamos mėsai, kaina priklauso ir nuo amžiaus bei veislės. Už veislinę avį prašoma nuo 100 iki 200 eurų. Pašnekovė pabrėžė, kad užsienyje už veislinius avinus tenka pakloti 500–600 eurų. Tačiau Lietuvoje apie tokią sumą lieka tik pasvajoti.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Riebalingumas

Skiriamos 5 riebalingumo klasės: 1 klasės skerdena riebalų sluoksnio beveik neturi, 5 klasės skerdenos riebalų sluoksnis – didžiausias. Brangiausiai superkama 2-4 klasių skerdena. skaityti plačiau

Gyvo gyvulio raumenų pH 5,5-7,5. Po skerdimo, keičiasi jo raumenų cheminės savybės, vyksta fermentacijos procesai, bendrai skirstomi į 3 fazes: pomirtinis raumenų sustingimas, mėsos brendimas ir gili glikolizė. Tada raumenyse esantis glikogenas skyla taip sudarydamas pH mažinančią pieno rūgštį. 24-48 val. po skerdimo pH nukrenta iki 5,9-5,4, tokiu atveju mėsa tampa šviesi ir minkšta. Tokia mėsa yra kokybiška kuri užtikrina ilgesnį galiojimo laiką ir platesnes panaudojimo galimybes. Skerdenų pH dydžiui įtakos turi gausybė veiksnių: nuo genomo, lyties ir sveikatos iki transportavimo sąlygų, galvijo savijautos ir šėrimo. skaityti plačiau

---