Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai - negalavimai, su kuriais daugelis iš mūsų susidūrė bent kartą gyvenime. Pasak V. Kardišienės, vienas dažniausių požymių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją, yra galvos svaigimas. Lengvai susverdėję ar pradėjus suktis galvai mes labai išsigąstame ir sutrinkame. Galvos svaigimas mums įvaro baimės.

Galvos svaigimo priežastys ir simptomai

Galvos svaigimas gali varginti netgi ramiai sėdint ar gulint. Toks lengvas galvos svaigimas gali atsirasti ne tik atliekant staigius judesius. Jausmą tarsi žemė slysta iš po kojų galima pajusti ir būnant dideliame žmonių būryje. Galvos svaigimas gali būti sukeltas daug priežasčių, ir pasireiškia jis labai įvairiai. Vieni žmonės sako, kad galva sukasi, tarsi jie suptųsi karuselėje (vertigo - judėjimo iliuzija). Kiti - kad svaigimas svyruojantis, banguojantis. Treti - kad nesijaučia saugūs erdvėje, svirduliuoja, tarsi juos kas stumdytų.

Centrinės nervų sistemos ligas dažniausiai lydi ne tik galvos svaigimas, bet ir kiti grėsmingi simptomai - kalbos, rijimo sutrikimai, kūno dalių ar veido aptirpimas, dvejinimasis akyse, rankos ar kojos nusilpimas. Taip pat skubiai reikėtų kreiptis į gydytojus, jeigu jaučiate ne tik galvos svaigimą, bet ir stiprų galvos, krūtinės skausmą, spaudimo jausmą, dusulį, jei svaigimą lydi ilgai besitęsiantis vėmimas ir pasireiškia staigus klausos netekimas ar susilpnėjimas. Visa tai liudija apie grėsmingą situaciją, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, aneurizmą, kraujagyslių ligas, miokardo infarktą ir pan.

Periferinis galvos svaigimas dėl vidinės ausies ligų yra lydimas pykinimo, kartais - vėmimo, padažnėjusio pulso, šalto prakaito. Tai - specifinis galvos svaigimas, kurio metu atsiranda judėjimo iliuzija, kad pacientas arba aplinkos daiktai juda ratu, sukasi kaip karuselėje. Ši būklė dažniausiai yra gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo. Tokį svaigimą dažniausiai sukelia nuo vidinėje ausyje esančio vestibulinio receptoriaus atitrūkę kalcio kristalai, kurie mediciniškai vadinami otolitais. Pastebėta, kad kalcio kristalai dažniausiai atitrūksta vyresniems žmonėms, bet kartais šia liga serga ir jaunesni pacientai. Dažniausios ligos priežastys - traumos, tačiau neretai negalavimo kilmė taip ir lieka neaiški.

Kaip atskirti galvos svaigimo tipą?

Svarbu atskirti, koks tai yra galvos svaigimas - ar viskas sukasi ratu, ar jausmas lyg prieš alpimą - pastarasis liudija apie širdies ir kraujagyslių ligas. Reikėtų išsiaiškinti, kas tą svaigimą provokuoja - gal judesiai keliantis, verčiantis lovoje, užvertus galvą aukštyn; kiek jis tęsiasi - sekundėmis, valandomis ar savaitę, o gal yra nuolatinis; ar pasireiškia tik tam tikrose situacijose - tokiu atveju galima įtarti psichogeninį, funkcinį svaigimą. Toliau apžiūrint pacientą yra vertinama jo kūno koordinacija, pusiausvyra, stebimi akių obuolių judesiai, vertinama, ar nėra nevalingo akių trūkčiojimo - nistagmo, atliekami klausos tyrimai.

Vestibulinio aparato sutrikimai

Vestibulinis arba kitaip žinomas - „vestibiuliarinis aparatas” - yra sudėtinga jutimo sistema, esanti žmogaus vidinėje ausyje. Šios struktūros sudaro vidinės ausies labirintą ir atlieka gyvybiškai svarbią funkciją: nustato galvos padėtį ir judėjimą erdvėje, užtikrinant būtiną pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Kai vestibulinis aparatas sutrinka dėl ligų, būklių ar traumų, atsiranda vestibulinis sutrikimas, kuris gali žymiai pakenkti gyvenimo kokybei. Tačiau, laiku ir tinkamai diagnozavus sutrikimą, galima rasti efektyvius būdus, kaip spręsti su šiais sutrikimais susijusias problemas.

Vestibulinio aparato veikimas

Vestibulinis aparatas veikia siųsdamas nervų signalus iš vidinės ausies į smegenis, kurios interpretuoja šią informaciją, leidžiančią asmeniui reaguoti į aplinkos pokyčius. Vestibuliniaii sutrikimai yra klasifikuojami yra du tipus, remiantis sutrikimo lokalizacija vestibulinėje sistemoje.

• Periferiniai vestibuliniai sutrikimai (PVS): Šie sutrikimai veikia vidinę ausį arba vestibulinį nervą, kuris yra atsakingas už pusiausvyros signalų perdavimą į smegenis. PVS dažnai susiję su ausų infekcijomis, struktūriniais pažeidimais arba degeneracinių būklėmis, kurios gali trukdyti normaliai signalų perdavimo funkcijai.
• Centriniai vestibuliniai sutrikimai (CVS): Šie sutrikimai veikia smegenų dalis, atsakingas už gautų pusiausvyros signalų apdorojimą. Problemos gali atsirasti dėl neurologinių būklių, traumų ar degeneracinių ligų, kurios pažeidžia smegenų audinius ir trukdo efektyviam signalų interpretavimui.

Abiejų tipų sutrikimai gali sukelti panašius simptomus, įskaitant vertigo, galvos svaigimą, pusiausvyros ir koordinacijos praradimą, tačiau gydymo metodai ir prognozės gali skirtis atsižvelgiant į sutrikimo tipą.

Dažniausiai pasitaikantys vestibulinės pusiausvyros sutrikimų simptomai

Dažniausiai pasitaikantis vestibulinės pusiausvyros sutrikimų simptomas yra galvos svaigimas ir pusiausvyros problemos, tačiau tai nėra vieninteliai požymiai. Vienas iš ryškiausių vestibulinio aparato sutrikimo požymių yra galvos svaigimas. Nors galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tiek susijusių su vestibuline sistema, tiek ne, būtent vestibulinio aparato problemos dažnai sukelia šį nemalonų simptomą.

Ligos, sukeliančios galvos svaigimą

• Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas (BPPV) - trumpalaikiai svaigimo epizodai, kuriuos sukelia galvos judesiai, dažnai lydimi nistagmo (nevalingi akių judesiai).
• Akustinė neuroma - gerybinis navikas, augantis ant vestibuliokochlearinio nervo, kuris atsakingas už garso ir pusiausvyros informacijos perdavimą į smegenis.
• Autoimuninė vidinės ausies liga - autoimuninė būklė, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja vidinės ausies ląsteles.
• Cholesteatoma - lėtinis vidurinės ausies uždegimas, sukeliantis nenormalų odos augimą vidurinėje ausyje.
• Vestibulinis neuronitas - vestibuliokochlearinio nervo uždegimas, dažniausiai sukeltas viruso.
• Perilimfinė fistulė - mažos anatominės struktūros plyšimas tarp vidurinės ir vidinės ausies, dažniausiai po traumos.
• Menjero liga - liga, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje, sukelia vertigo epizodus, klausos praradimą, spengimą ausyse ir spaudimo jausmą ausyse.
• Vidurinės ausies slėgio pokyčiai - dažnai atsiranda dėl peršalimo, alergijos ar skysčių kaupimosi vidurinėje ausyje.
• Mal de Debarquement sindromas (MdDS) - retas sutrikimas, pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio ar kruizo.
• Ototoksiškumas - vidinės ausies nervinių ląstelių pažeidimas, sukeltas tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų, tokių kaip antibiotikai ar chemoterapija.
• Cervikogeninis galvos svaigimas - galvos svaigimas ir dezorientacija, atsirandantys dėl kaklinės stuburo dalies problemų, tokių kaip traumos ar artritas.
• Ausų uždegimas - tai įvairios kilmės uždegiminės būklės, pažeidžiančios skirtingas ausies dalis, įskaitant išorinę, vidurinę ir vidinę ausį. Dažniausiai pasitaiko ūminis vidurinis otitas, kuris greitai prasideda dėl infekcijos ir sukelia ausies skausmą, karščiavimą bei laikinas klausos problemas. Lėtinis vidurinis otitas yra ilgalaikis arba pasikartojantis uždegimas, galintis sukelti ausies išskyras ir nuolatinį klausos praradimą.

Diagnostika

„Tai yra modernus, neinvazinis, greitas tyrimas, kurio dėka galima įvertinti vidinės ausies būklę ir atskirti, ar galvos svaigimą sukėlė vidinės ausies ligos, pusiausvyros nervo pažeidimas, ar svaigimą lėmė centrinės nervų sistemos pakitimai. Tyrimo metu pacientui yra uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera - šiais spinduliais apšviečiama akis ir registruojami nevalingi akies judesiai, kurie analizuojami kompiuterio monitoriuje.

Gydymo būdai

Dažniausią galvos svaigimų priežastį - vertigo - medikai gydo pasitelkę specialius fizinius pratimus, kurie leidžia į vietą sugrįžti vidinėje ausyje esantiems kristalams - šie nebedirgina vestibulinio aparato ir svaigimas praeina. Visų vestibulinio aparato sutrikimų gydymui yra svarbi vestibulinės sistemos reabilitacija specialiais pratimais.

Gydymo metodai

• Pirmasis žingsnis kovojant su vestibulinio aparato sutrikimais-apsilankymas pas LOR specialistą, kuris yra būtinas diagnozuojant ir planuojant tolimesnį gydymą.
• Gydytojas atliks išsamius tyrimus, įvertins jūsų būklę ir, atsižvelgdamas į diagnozę, pasiūlys individualizuotą gydymo planą.
• Dažniausiai vestibulinio aparato sutrikimai susiję su infekcijomis vidinėje ausyje, kurias efektyviai gydo antibiotikai arba priešgrybeliniai preparatai.
• Svarbus žingsnis mažinant simptomus yra gyvenimo būdo korekcija.
• Šis metodas apima keletą specialių galvos ir krūtinės judesių pratimų, kurių tikslas - perkelti pusiausvyros organo viduje esančias kalkių daleles į tokią poziciją, kurioje jos nesukelia simptomų.
• Jei konservatyvūs gydymo metodai nesukelia pageidaujamo efekto, gali prireikti chirurginės intervencijos.
• Operacijos tikslas yra stabilizuoti ir atkurti vidinės ausies funkcijas, atsižvelgiant į nustatytą ligos priežastį.
• Svaigimo simptomams sumažinti dažnai naudojami specialūs vaistai, kurie gali būti skiriami tablečių pavidalu arba lašinėmis.
• Lašines dažnai skiria skubios pagalbos skyriuje dirbantys gydytojai, taip pat jas gali rekomenduoti neurologai ar otorinolaringologai (LOR specialistai).

Šių vaistų sudėtyje gali būti skausmą malšinančių medžiagų, elektrolitų pusiausvyrą atkuriančių preparatų ir raumenis atpalaiduojančių priemonių. Svarbu paminėti, kad ankstyva diagnostika ir tikslingas gydymas yra būtinas sėkmingam sveikimo. Konsultacija su gydytojais, iškart pajutus pirmuosius simptomus, yra būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad simptomų, pavyzdžiui, galvos svaigimo, mažinimas gali užtrukti ilgiau nei dvi savaites, net ir naudojant vaistus ir kitas priemones. Laiku kreipimasis į specialistus ne tik padeda greičiau atkurti sveikatą, bet ir užkerta kelią ilgalaikiams sveikatos sutrikimams, todėl yra neįkainojamas žingsnis kelyje į geresnę ateitį.

Reabilitacija ir terapija

Susiduriant su vestibuliniais pusiausvyros sutrikimais, gali reikėti pritaikyti vestibulinės reabilitacijos ar pusiausvyros atkūrimo terapijas. Šios procedūros yra ypač svarbios, padedant žmonėms saugiai judėti savo kasdieniame gyvenime. Pacientams gali tekti iš naujo išmokti saugiai atlikti kasdienius veiksmus. Tai apima įvairius gyvenimo aspektus, tokius kaip saugus lipimas laiptais, vairavimas, vaikščiojimas, naudojimasis tualetu, dienos planavimas taip, kad nereikėtų vaikščioti tamsoje.

Vestibulinio aparato sutrikimai gali gerokai apsunkinti kasdienybę, tačiau laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Pirmasis žingsnis-konsultacija su LOR specialistu, kuris įvertins būklę ir parengs asmeninį gydymo planą. Gydymas gali apimti nuo medikamentų iki specialių pratimų ir chirurgijos, priklausomai nuo sutrikimo priežasčių. Reabilitacija ir terapijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį grąžinant pacientus į aktyvų gyvenimą.

Mityba ir gyvenimo būdas

Norintiems išvengti galvos svaigimo ar sumažinti pasikartojimo dažnį, gydytoja V. Kardišienė pataria rinktis sveiką gyvenimo būdą, atlikti fizinius pratimus, daugiau judėti ir sveikai maitintis.

Profesoriaus teigimu, retai kalbama, kad galvos svaigimą gali išprovokuoti ir vaistai bei maisto papildai, netinkamai gydomas per didelis kraujo spaudimas. Be to, reikia peržiūrėti ir maisto papildus, nes jie gali turėti poveikį kraujagyslių skersmeniui.

Įdomu tai, kad viena iš priežasčių gali būti ir virškinimo sutrikimai. Kai bandome nustatyti galvos svaigimo priežastis, klausinėjame ir apie virškinimo sistemą. Tai yra susiję, pavyzdžiui, refliuksas, Helikobacter pylori. Tai gali sukelti autoimuninį uždegimą.

Produktai stabdantys galvos svaigimą

Nuolatinį galvos svaigimą galite stabdyti natūraliomis priemonėmis. Esant svaigimui, jūsų organizmui kasdien reikia vartoti C ir P vitaminą, kuris dideliais kiekiais yra vynuogėse,svogūnuose, pipiruose, mėlynėse, žalioje arbatoje, pušies žievėje. Taip pat pasistenkite įtraukti į maitinimosi racioną citrusinius vaisius, morkas, petražoles, baltus grybus. Jie pasitarnaus kaip kraujagyslių sienelių imuninė apsauga.

Vištiena, triušiena, balti grybai, grikių kruopos, kalmarai,menkė ir kt. pasitarnaus kaip kraujagyslių sienelių imuninė apsauga, tai laiko patikrintomis priemonėmis laikomi liaudies medicinos receptai.

Patarimai, kai svaigsta galva

• Įsikabinkite į ką nors. Tai ir taip yra natūralus refleksas. Kai pasaulis aplinkui ima suktis, ieškome, už ko pasilaikyti. Todėl atsiremkite į sieną, kėdę, turėklą ir palaukite, kol viskas nurims.
• Įsižiūrėkite į nejudantį tašką. Susitelkus į vieną tašką rega įgauna stabilų vaizdą ir sukimosi priepuolis nusilpsta. Beje, šis būdas padeda ir nuo jūros ligos.
• Kvėpuokite ramiai ir tolygiai. Kai mes sutrinkame, kad prarandame kontrolę, mus lengvai apima panika. Tuo metu labai svarbu kvėpuoti ramiai - tada smegenys gaus pakankamai deguonies.
• Jei yra galimybė, pakelkite kojas. Prasidėjus galvos svaigimui, norime atsisėsti. Tai padaryti būna nelengva, kai kojos neklauso. Jei svaigimo priepuolį sukėlė žemas kraujospūdis, geriausia atsigulti ir pakelti kojas. Taip kraujas nesusitvenks kojose ir netrukus pasijusite geriau.

Profilaktikos pratimai

Kas dažnai patiria galvos svaigimą, tas būna linkęs kuo mažiau judėti. Klaidinga nuostata! Kaip tik treniruotės gali padėti. Ypač tinka pusiausvyros pratimai. Šie trys pratimai padeda nuo įvairių galvos svaigimo rūšių, ypač sukeltų pusiausvyros sutrikimo. Prasidėjus galvos svaigimo priepuoliui jų nederėtų daryti - tik profilaktiškai. Geriausia - kelis kartus per dieną. Kad efektas būtų didesnis, galite užmerkti akis.

1. Perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šį pratimą galima puikiausiai atlikti, specialiai neskiriant jam laiko, pavyzdžiui, valantis dantis: perkelkite visą kūno svorį ant kairės kojos. Dešinę koją kilstelėkite, kad ji nesiektų grindų, ir kelias sekundes išsilaikykite ant kairės kojos. Po to pakeiskite koją.
2. Rankas į šalis, kojas pakaitomis pakelkite. Šis variantas truputį sunkesnis už pirmąjį. Atsistokite tiesiai, rankas ištieskite į šalis. Perkelkite visą svorį ant dešinės kojos, kairę koją sulenkite kampu ir pakelkite į klubų aukštį (kaip nuotraukoje). Kelias sekundes išsilaikykite. Pakeiskite koją. Pakartokite 10 kartų. Jei norite, galite dar pavaikščioti gandro žingsniu.
3. Ženkite viena linija. Suraskite grindyse vientisą liniją, pavyzdžiui, tarp vonios plytelių. Arba įsivaizduojamą liniją. Ženkite šia linija ir žengdama kiekvieną žingsnį sukryžiuokite kojas. Pavaikščiokite pirmyn atgal po kelis kartus.

---