Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvei maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo. Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijus išsekusi, o besistengianti valgyti už du mama gali pastebėti, kad jos kilogramai po gimdymo nenustojo augti.
Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mama maitinasi sveikai, ar jos valgymo įpročiai yra beveik geri, ar nelabai geri. Bet kokiu atveju dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausiai turėtų gauti įvairų ir pakankamą maisto kiekį. Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti priklausomai nuo to, kokius riebalus - sočiuosius ar nesočiuosius - mama valgo, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati.
Pasaulyje įvairios tautos žindyvėms pataria labai skirtingai - ką vienos leidžia, kitos, gali drausti, o tai kas vienose normalu ir įprasta, kitose gali atrodyti visiškai nevalgoma. Dažnai tie sąrašai sukuriami labai keistų asociacijų pagrindu: reikia gerti pieno, kad turėtum pieno (o ar karvė geria pieną? Bet ji pagamina gerokai daugiau pieno nei moteris) ar turi valgyti chalvą, riebų maistą, kad pienas būtų riebesnis (tyrimai rodo, kad pieno riebumas nepriklauso nuo to, kie riebų maistą mama valgo).
Mokslininkai surinko dažniausiai rekomenduojamų produktų, skatinančių pieno gamybą, sąrašą ir paaiškėjo, kad populiariausi yra vaistiniai augalai: vaistinė ožragė, rūtos, avižos ir kartusis šventadagis. Tačiau tyrimų, patvirtinančių šių medžiagų veiksmingumą didinat pieno kiekį, nėra.
Pilvo pūtimas ir mamos mityba
Pilvo pūtimas yra vienas iš dažniausių “baubų”, kuriais gąsdinamos besilaukiančioms ir žindančios mamos. Vieniems mažyliams verkimas, kuris priskiriamas pilvo skausmams, mamų liudijimais prasideda jau antrą dieną po gimimo, kiti ramiai pramiega savaitę, o po to atsibunda ir ima verkti, tretiems verkimo periodai prasideda dar vėliau. Dėl to vengimas maisto, kuris sukėlė pilvuko skausmus draugės ar kelių draugių kūdikiams greičiausiai jūsų kūdikiui nepagelbės.
Tačiau daugelis mamų ir močiučių tiki, kad pilvo pūtimas gali būti susiję su tuo, ką valgo mama ir draudžia mamoms valgyti pilvą pučiančius produktus. Įvairiose tautose patarimai ko reikėtų vengti, kad pilvuko nepūstų, labai skirtingi. Kinijoje patariame vengti šaltų gėrimų, ispanėms patariama vengti kiaulienos, čili pipirų ir pomidorų, kai kurioms juodaodėms mamoms patariama vengti svogūnų. Ar kūdikis gali būti jautrus mamos valgomam maistui? Kai kurie kūdikiai iš tiesų gali sureaguoti į mamos suvalgytą maistą, tačiau kiekviena reakcija yra individuali, ir nėra bendrų taisyklių, kurių laikytųsi visi kūdikiai.
Pilvuko pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Taip gali nutikti tada, kai mama riboja mažylio krūties žindimo trukmę ir dažnai kaitalioja krūtis, taip pat ir tuo atveju, kai mama turi gerokai daugiau pieno, nei reikia kūdikiui. Tokiais atvejais kūdikiai be pilvuko pūtimo ir dažno dujų leidimo dar gali tuštintis žaliomis, skystomis, putotomis išmatomis ir taip pat gali lėtai priaugti svorio (net ir tuo atveju, kai mamai atrodo, kad pieno ji turi labai daug).
Taip nutinka dėl to, kad maitinimo pradžioje iš krūties teka liesesnis, daugiau laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kuriame yra mažiau riebalų. Jeigu mama riboja kūdikio buvimą prie krūties ar kiekvieno maitinimo metu mažylį atitraukia nuo vienos krūties, kai jis dar pats jos nepaleido ir duoda kitą krūtį, jis iš abiejų krūtų gali gauti daug laktozės, kurios nepajėgia suvirškinti ir dėl to jam ima pūsti pilvuką. Kai pieno gamyba labai gausi, kūdikio skrandis gali prisipildyti greičiau, nei jis pasiekia riebųjį galinį pieną ir jam taip pat gali pūsti pilvuką.
Kad to išvengtumėte, geriausia yra leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį tol, kol jis pats paleis ir stebėti, ar jis jau yra sotus, ar dar norėtų pažįsti ir tik tada siūlyti antrąją krūtį.
Alergijos ir motinos pienas
Kai kurios medžiagos, kurias suvalgo mama, gali aptekti į pieną ir sukelti alergines reakcijas. Jeigu šeimoje vienas iš tėvų yra alergiškas, kūdikiui yra 30 porc. Nors kūdikis gali būti alergiškas daugeliui produktų, vieno tyrimo metu buvo paprašyta grupė tėvų nevartoti labiausia alergizuojančių produktų: karvės pieno, sojos, kviečių, avižų, žuvies ir riešutų, o kita grupė buvo kontrolinė, kuri nekeitė mitybos įpročių.
Karvės pienas ir jo produktai gali būti tiek kūdikių jautrumą, tiek alergiją sukeliantis produktas. Karvės pieno baltymai gali patekti į motinos pieną, o karvės piene yra apie 20 medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Jeigu norite įsitikinti, ar pieno produktai sukelia problemas, rekomenduojama nevalgyti jokių pieno produktų 10-14 dienų.
Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.
Kofeinas ir žindymas
Labai mažai kofeino patenka į motinos pieną - tik 0,6-1,5 procento mamos dozės. Kofeinas gali kauptis naujagimio organizme, tačiau vėliau kūdikis jį šalina lengviau. Kai kurie naujagimiai ir kūdikiai į kofeiną gali reaguoti neramumu, irzlumu, trumpo miegojimu.
Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį.
Arbata maitinančioms mamoms: sudėtis ir nauda
Mom´s Tea on ravimtaimedest valmistatud teesegu imetavale emale, mis toetab rinnapiima teket ja aitab täita oluliselt suurenenud vedeliku vajaduse rinnaga toitmise ajal. Ei sisalda kunstlike värv-, lõhna- ega maitseaineid. Mom´s Tea arbata žindančioms mamoms turi daug naudingų augalų, skatinančių motinos pieno gamybą. Ypač naudinga pirmosiomis žindymo savaitėmis, kai pieno susidarymas dar tik vystosi. „Kidsmed“ arbata žindančioms padeda ir tuomet, kai pieno kiekis mažėja dėl sveikatos problemų ar streso. EKOAplinkai nekenksmingas produktas, kurio gamybos procese sunaudojama mažai energijos. Ekologiškai švarus. Sudėtyje yra grynų žolelių: kmynai, dilgėlės, pankolis, melisa.
HiPP yra kūdikių maistelio gamintojas, tačiau jo asortimente žindyvė ras produktų ir sau. Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose.
„Lebensbaum“ ekologiška arbata skirta moterims žindymo laikotarpiui. Harmonizuoja ir balansuoja. Be cukraus. Be dirbtinių kvapiųjų medžiagų. Vokiečių gamintojas „Lebensbaum“ savo produktams naudoja aukščiausios rūšies 100% ekologiškas žaliavas. Vietoj to didžiausias dėmesys skiriamas natūraliems, intensyvaus skonio ingredientams, kuriuos perka tiesiogiai ten, kur jie užauginti.
Rekomendacijos maitinančioms mamoms
Ką valgyti neseniai pagimdžiusiai mamai? Į maitinančiai mamai nepageidaujamų produktų sąrašą patenka ir nemažai sveiko maisto - ankštinės daržovės, riešutai, džiovinti vaisiai, kai kurios šviežios daržovės. Visko po truputį. Stebėkite, kad jūsų kasdieniame valgiaraštyje būtų visų pagrindinių grupių maisto: grūdinių produktų, kuriuose gausu maistingų angliavandenių ir B grupės vitaminų, mėsos (ypač rekomenduojama jautiena, veršiena, triušiena), rauginto pieno produktų (juose gausu kalcio), šviežių vaisių ir daržovių. Tačiau ragaukite visko po nedaug ir stebėkite savo bei kūdikio savijautą. Venkite alergenų. Visų pirma į šį sąrašą patenka produktai, kurie dažniausiai kelia alergines reakcijas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai riešutai, egzotiniai vaisiai, šviežios uogos, jūrų gėrybės, medus, šokoladas.
Vartokite daugiau skysčių. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad nuo seno žinomas neva laktaciją skatinantis metodas - arbata su pienu - ne toks efektyvus, kaip anksčiau manyta. O ir pats pienas dažnai tampa alergenu. Pirmosiomis dienomis po gimdymo, kai laktacijos mechanizmas dar nenusistovėjęs, nerekomenduojama persistengti su skysčiais. Užtai vėliau, po kelių savaičių, gerti galima ir netgi reikia daug - skysčiai reikalingi pieno gamybai. Maistą verčiau ne kepkite, o troškinkite. Dar geriau - virkite garuose.
Stenkitės, kad jūsų maiste netrūktų geležies. Geležis - vienas svarbiausių elementų, kurio reikia tiek kūdikiui, tiek mamai. Mokslininkai apskaičiavo, kad nuo nėštumo pradžios iki laktacijos pabaigos moters organizmas netenka apytiksliai 1200-1400 mg geležies. Maitinančios mamos geležies paros norma - 25-35 mg. Tiek reikėtų gauti su maistu arba vartojat specialių geležies preparatų. Produktai, kuriuose yra geležies: pupelės, lęšiai, žirniai, riešutai (ypač migdolai ir žemės riešutai), moliūgų sėklos, razinos, kiti džiovinti vaisiai, taip pat avižiniai dribsniai, grikiai. Vienas saugiausių pasirinkimų - gauti geležies su mėsa: jautiena, triušiena, paukštiena.
Dažnai girdime, kad planuojant pastoti ir nėštumo metu labai svarbu vartoti folio rūgšties (kitaip - vitamino B9). Verta pastebėti, kad šis vitaminas ne mažiau svarbus ir žindančioms mamoms. Kad organizmas geriau pasisavintų folio rūgštį ir geležį, būtinas pakankamas vitamino B12 kiekis. Taigi žindančiai mamai itin paranku geležies preparatai, papildyti folio rūgštimi ir vitaminu B12.
Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.
Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai.
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją.
Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt..
Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų. Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po trupuį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.
Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę). Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Visus 9 nėštumo mėnesius būsimosioms mamoms tenka atsisakyti kai kurių mėgstamų maisto produktų ir gėrimų. Po gimdymo, jei maitinate vaikelį, gali kilti klausimas, ar į kasdienį racioną vėl galima įtraukti kavą, juodąją bei žaliąją arbatą, kitus kofeino turinčius gėrimus ir maisto produktus, ar vis tik ir toliau reikia laikytis ribojimų? Kūdikius auginančios mamos kofeino turinčius produktus vartoja norėdamos geriau prisitaikyti prie pakitusios dienotvarkės arba kai po pusiau bemiegės nakties jaučiasi mieguistos ir pavargusios.
Žindant kūdikį saugu gerti kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimų. Tačiau žindymo laikotarpiu per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau nei 300 mg kofeino, t.y. išgerti ne daugiau 2-3 puodelių kavos. Tyrimai rodo, kad kofeino pėdsakų aptinkama ir motinos piene, tačiau ši medžiaga veikia ne visus kūdikius. Dar vienas svarbus niuansas - jog naujagimiai yra kur kas jautresni kofeinui nei, pavyzdžiui, pusmečio ar pirmojo gimtadienio greitai sulauksiantys kūdikiai.
Nustatyta, kad naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių organizme kofeinas išlieka ilgiau, lyginant su vyresnių kūdikių. Pusė kofeino kiekio iš 6 mėn. Kofeinas gali paveikti motinos pieno maistinę vertę. Mamų, išgeriančių 3 puodelius kavos per dieną, piene yra maždaug trečdaliu mažiau geležies, lyginant su kavos apskritai negeriančių mamų pienu.
Žindykite kūdikį arba nusitraukite pieną pientraukiu prieš vartodamos produktus, kuriuose yra kofeino. Tada kitą kartą maitinkite ne anksčiau nei po 3 valandų. Jeigu pastebite, kad kofeinas neigiamai veikia naujagimį ar kūdikį, laikinai kavos atsisakykite (luktelėkite, kol kūdikis paaugs ir jo organizmas gebės geriau apdoroti kofeiną) arba gerkite kavą be šio stimuliatoriaus (nors ir joje yra apie 2 mg kofeino).
Atkreipkite dėmesį, kad 250 ml talpos puodelyje yra apie 96 mg kofeino, puodelyje juodosios - 47 mg, o žaliosios arbatos - tik 28 mg, taigi žalioji arbata - santykinai geriausias pasirinkimas maitinančioms moterims.
Motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas bei pirmuosius gyvenimo metus išlieka nepakeičiamas, lengvai įsisavinamų, įvairių maisto medžiagų ir energijos, šaltinis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žindymas gali padėti jūsų kūdikio organizmui kovoti su infekcijomis, sumažinti pavojų sveikatai, mažinti tokių ligų kaip pvz., astma, ausų infekcijos, staigios kūdikio mirties sindromas ar net vaikų nutukimo išsivystymą.
Maitinančiai mamai po gimdymo greičiau susitraukia gimda, gali sumažėti tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, diabetu, hipertenzija ir širdies ligomis, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, stebimas pozityvus poveikis psichinei sveikatai bei stiprinamas motinos ir kūdikio prieraišumas. Nuo seniausių laikų motinos pienas laikomas stebuklingu. Jis užtikrina organizmo augimą, apsaugo nuo infekcijų bei yra nuolat kintantis.
2021 metais R. Stundžienės išleistame moksliniame straipsnyje „Žindymas ir jo reikšmė - slaugytojo (akušerio) patarimai“ teigė, kad „Žindymo nauda kūdikiui yra neabejotina, kadangi skatina optimalų augimą ir vystymąsi, apsaugo nuo infekcijų, mažina alerginių ligų riziką, sumažina antsvorio ir cukrinio diabeto tikimybę, turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų formavimuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Šiuo metu yra diskutuojama, kokia turi būti minimali žindymo trukmė, siekiant apsaugoti vaiką nuo netaisyklingo sąkandžio formavimosi. Vis dėlto, žindymas neužtikrina taisyklingo sąkandžio, tačiau tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių tai pasiekti.
Vienas svarbus veiksnys, į kurį nebuvo atsižvelgiama tyrimuose yra šeimos socialinė - ekonominė padėtis, kuri yra labai svarbi ir turi įtakos kūdikių maitinime ir ėduonies atsiradime. Be to, ilgalaikį žindymą taip pat lydi ir kitų maisto produktų, turinčių daug angliavandenių, vartojimas arba maitinimas iš buteliuko pieno mišiniu, saldinta arbata ar sultimis. Įrodyta, kad žindymas pats savaime ir ilgalaikis maitinimas krūtimi yra naudingas daugeliui sveikatos pasekmėms, tokių kaip antsvoris, diabetas ir infekcijos, tačiau ilgalaikis žindymas bei maitinimas iš buteliuko naktį yra susijęs su padidėjusia ėduonies rizika, nes nakties metu seilių kiekis burnoje sumažėja, dėl ko sumažėja ir dantų remineralizacijos procesai. Štai kodėl, maitinant krūtimi ar maitinant iš buteliuko, svarbu nuo pat pradžių rūpintis savo kūdikio dantimis.
Individualios burnos higienos trūkumas gali sukelti dantenų ligas bei paspartinti ėduonies atsiradimą. Svarbu nepamiršti, kad visos bakterijos esančios burnoje gali persiduoti ir vaikui kai ji bučiuojate, dalinatės šaukštu ir nulaižote jo čiulptuką. Pastebima, kad mamos, susilaukusios vaikų, pradeda dažniau griežti dantimis. Taip nutinka todėl, kad įsitempia galvos ir kaklo raumenys, dėl ko būna šiek tiek labiau įtempti ir žandikauliai, todėl prasideda dantų griežimas. Taip pat gali būti pastebimas ir didesnis burnos sausumo jausmas, ypač jei užmirštate dažnai gurkšnoti vandenį.
Kiekviena moteris priima sprendimą dėl kūdikio maitinimo. Moksliškai įrodyta, kad žindymas turi teigiamos įtakos tiek kūdikio, tiek motinos sveikatai. Taip pat žindymo metu yra sukuriamas ypatingas biologinis ir emocinis ryšys. Norint išvengti papildomų ligų burnos ertmėje, nepamirškite geros individualios burnos higienos. Atsiradus dantų griežimui, kreipkitės į burnos priežiūros specialistus, kad gautumėte visą reikiamą informaciją kaip apsaugoti dantis.