Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei.

Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt.

Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.

Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.

Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus (aptariama, nurodoma, apibūdinama, paaiškinama, modeliuojant, tyrinėjant ir kt.).

Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, skaitmeninė, kultūrinė.

Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas.

Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.

Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas.

Mokiniai mokydamiesi gamtamokslinio raštingumo ugdo kalbinius gebėjimus, praktiškai taiko dalykines kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų.

Per biologijos dalyko veiklas mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių gamtoje pasekmes; sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas.

Atliekant tiriamuosius, projektinius darbus kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti.

Skatinamas atsakingas, saugus ir etiškas naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje.

Darnaus vystymosi tematika biologijos pamokose padeda plėtoti socialinį atsakingumą, puoselėti meilę gamtai, moko būti išteklius tausojančiu vartotoju. Gamtamokslines veiklas mokiniai skatinami sieti su gamtos apsaugą reglamentuojančių dokumentų nagrinėjimu, aktualių šalies ir pasaulio problemų iškėlimu.

Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius; sekti, aptarti ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą gyvybės mokslų informaciją.

Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Biologijos Mokslo Pasiekimai

A1. Įvardija ir paaiškina, ką tiria biologijos mokslas, kokias problemas sprendžia.

Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius.

Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes.

Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.

7-8 klasių koncentras. Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos.

Genai ir Paveldimumas

7-8 klasių koncentras.

Klasifikacija Padeda Atpažinti Organizmus

7-8 klasių koncentras. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai - mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.

Augalai

7-8 klasių koncentras. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų.

Ekosistema

7-8 klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis.

Ekosistemų Stabilumas

7-8 klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui.

Gamtinė Atranka

7-8 klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos.

Evoliucijos Įrodymai

7-8 klasių koncentras. Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą.

Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus.

Žmogaus Organizmas Kaip Įvairių Mokslų Tyrimo Objektas

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija.

Organų Donorystė

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti, kas yra transplantacija, kokie audiniai ir organai gali būti persodinami, pakeičiami dirbtiniais organais. Aiškinamasi, kodėl sutrikus inkstų veiklai, žmogui yra būtina inkstų transplantacija.

Genetika

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti genetiką kaip biologijos mokslo šaką, tiriančią paveldimumo ir kintamumo dėsningumus; nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje.

Biotechnologijos

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. Aptariami V.

Aplinkosauga

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Nurodo, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti įprastus gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Apibūdina, kad remiantis biologijos ir kitų gyvybės mokslų žiniomis galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus.

Paaiškina, ką tiria įvairios biologijos mokslo sritys ir kiti gyvybės mokslai. Įvardija biologijos mokslo sprendžiamas problemas. Paaiškina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus.

Paaiškina, kaip remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Paaiškina ir argumentuotai vertina biologijos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant daugialypes problemas bei priimant sprendimus.

Ląstelės Sandara

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti citologiją kaip biologijos mokslo sritį, nagrinėjančią ląstelę. Mokomasi susieti mikroskopavimo bei biocheminių metodų tobulėjimą su gilesniu ląstelės sandaros, raidos ir funkcijų suvokimu. Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano: visi gyvi (vienaląsčiai ir daugialąsčiai) organizmai sudaryti iš ląstelių; visos ląstelės vykdo medžiagų ir energijos apykaitą; naujos ląstelės atsiranda tik iš kitų gyvų ląstelių.

Membranos Sandara ir Pernaša Per Membraną

III-IV gimnazijos klasių koncentras. paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį.

Nukleorūgštys

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams.

Ląstelinis Kvėpavimas

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas.

Fotosintezė

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas.

Paveldimumas ir Kintamumas

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai).

Genetinės Modifikacijos ir Biotechnologija

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Remiantis samprata apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokomasi paaiškinti genetiškai modifikuotų (transgeninių) bakterijų kūrimo etapus. Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai.

Mokomasi apibūdinti klonavimą kaip procesą, kurio metu gaunami genetiškai identiški palikuonys. Nagrinėjant žinduolių klonavimo schemas, aptariami žinduolių klonavimo etapai ir aiškinamasi klonuotų organizmų pritaikomumas, su žinduolių klonavimu susijusios etinės problemos.

Evoliucijos Procesas

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose ilgai vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą, kurio įrodymai gali būti paleontologijos, lyginamosios anatomijos, embriologijos ar genetikos duomenys.

Organizmų Sistematika

III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mokomasi apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę; rūšį kaip individų grupę, turinčią bendrus sandaros požymius, užimančią tam tikrą ekologinę nišą ir galinčią kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių. Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle.

A2. Padedamas paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Konsultuodamasis paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius.

Paaiškina, kad biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais.

Augalų Tręšimo Planas

Augalų tręšimo planas apima maisto medžiagų poreikio planuojamam derliui (MP) nustatymą, korekcijas pagal dirvožemio savybes ir priešsėlio įtaką.

• Maisto medžiagų poreikis planuojamam derliui (MP) gauti.
• Maisto medžiagų poreikio (MP) planuojamam derliui gauti korekcija pagal:
  • Dirvožemio granuliometrinę sudėtį (K1)
  • Humuso kiekį (K2)
  • Dirvožemio fosforingumą ir kalingumą (K3)
  • Dirvožemio rūgštumą (K4)
• Priešsėlio paliekamas maisto medžiagų kiekis.
• Augalų iš priešsėlio pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K5).
• Augalo iš organinių trąšų pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K7).
• Maisto medžiagų poreikis (veikliąja medžiaga) planuojamam derliui gauti (MPbendrasis).
• Mineralinių trąšų formos ir normos planuojamam derliui gauti.

Augalų tręšimo laikas, augalo vystymosi tarpsniai ir vienkartinės trąšų normos.

Toliau pateikiami pavyzdžiai, kaip atliekamos maisto medžiagų poreikio korekcijos:

• Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal humuso kiekį (K2) kg ha-1
• Maisto medžiagų poreikio koregavimo pagal dirvožemio fosforingumą ir kalingumą koeficientas (kf ir kk)
• Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal dirvožemio fosforingumą ir kalingumą (K3) kg ha-1
  • K3= (MP x kf) - MP;
  • K3= (MP x kk) - MP
• Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal dirvožemio rūgštumą (K4) kg ha-1
• Augalo iš organinių trąšų pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K7) kg ha-1

Augalų Fiziologija

Augalų fiziologija - mokslas apie augalų gyvybės reiškinius. Tiria genetinės informacijos panaudojimą augalų augimui, vystymuisi ir morfogenezei. Nagrinėja augalų augimą, vystymąsi, dauginimąsi, medžiagų apykaitą, ieško priemonių šiems procesams valdyti, augalų produktyvumui didinti.

Skirstoma į vandens apykaitos, mineralinės ir orinės mitybos, energijos apykaitos, augimo ir vystymosi, dauginimosi, dirglumo ir judesių, atsparumo nepalankiems veiksniams fiziologiją.

Augalų fiziologija kaip mokslo šaka atsirado 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje. Pavadinimą 1785 pasiūlė J. E. Gilibert’as, dėstęs gamtos mokslus. Ypatingą reikšmę augalų fiziologijai turėjo J. Priestley (Didžioji Britanija), J. Senebier, N. T. de Saussure’o (abu Šveicarija), ypač K. Timiriazevo (Rusija) darbai.

Mineralinės mitybos srityje augalų fiziologiją plėtojo J. von Liebigas(Vokietija), J. B. Boussingault (Prancūzija). 19 a. pabaigoje jau plėtotos visos augalų fiziologijos dabartinės kryptys, 20 a. pradžioje padėti pamatai augalų biochemijai.

1781 Vilniaus universiteto Fizinių mokslų fakultete (kolegijoje) pradėjo veiklą Gamtos mokslų katedra. Joje buvo dėstomi ir augalų fiziologijos dalykai. 1787 J. G. A. Forsteris parašė botanikos ir augalų fiziologijos vadovėlį. S. B. Jundzilas išleido vadovėlį Botanikos pradmenys (Początki botaniki 2 d. 1804-05), kurio pirma dalis skirta augalų fiziologijai. Šiuo vadovėliu buvo naudojamasi iki universiteto uždarymo (1832). A. Sniadeckis veikale Organinių kūnų teorija (Teoria jestestw organicznych 1804-11) plėtojo fotosintezės bei medžiagų biologinės destrukcijos teoriją.

Lietuvos universitete Kaune augalų fiziologiją nuo 1922 dėstė L. Vailionis, nuo 1939 Vytauto Didžiojo universitete - J. Dagys. Buvo atliekami bandymai. Žemės ūkio akademijoje augalų fiziologiją dėstė V. Vilkaitis.

1940 Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą. Šio universiteto Gamtos mokslų fakultete atidaryta Augalų anatomijos ir fiziologijos katedra, kuriai vadovavo J. Dagys. Daug dėmesio buvo skiriama bios grupės medžiagų tyrimams (A. P. Bluzmanas, M. Zajančkauskienė). Biologijos institute 1957 įkurta Augalų fiziologijos laboratorija (vadovas J. Dagys). Nuo 1961 ji (vadovas A. Merkys) priklauso Botanikos institutui.

Pagrindinė tyrimų sritis - auksino vaidmuo augimo procese (A. Merkys, J. Darginavičienė-Marcijonaitė, N. Anisimovienė, E. Savičienė), naujų auksino fiziologijos analogų sintezė ir jų taikymas augalininkystėje (L. Novickienė, V. Gavelienė, L. Miliuvienė), augalų gravitropizmas, augimas ir ontogenezė kosminėje erdvėje. Ši laboratorija kartu su Žemdirbystės institutu 1973 pateikė rekomendaciją retardantų naudojimui kviečių pasėliuose. Laboratorijoje sukurta aparatūra bandymams su augalais kosmose.

Pirmą kartą nustatyta, kad aukštesnieji augalai per kosminį skrydį gali praeiti visą vystymosi ciklą nuo sėklos iki sėklos (A. Merkys, R. Laurinavičius, A. Jarošius). Nuo 1988 Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose veikia Augalų fiziologijos laboratorija (vadovas P. Duchovskis). Tiriama augalų vystymosi, augimo ir atsparumo nepalankioms sąlygoms fiziologija.

Augalų fiziologijos problemos nagrinėjamos Vilniaus universiteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedroje, Žemdirbystės, Miškų institutuose, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje tiriama augalų augimas, mineralinė mityba, azoto ir mikroelementų apykaita.

---