Kofeinas yra gausiausiai vartojama psichoaktyvi medžiaga pasaulyje. Nors nemažai kofeino randama tokiuose populiariuose produktuose kaip arbata ir šokoladas, kava yra pagrindinis kofeino šaltinis. Skaičiuojama, kad žmonija jos suvartoja virš 2 mlrd. kavos puodelių kasdien. Įdomu, jog vis dar kyla daugybė klausimų ir nesutarimų dėl šio gėrimo poveikio sveikatai. Tad šis straipsnis apie kavą - bandysim kažkaip sudėliot visus taškus ant i.
Kavos sudedamosios dalys ir jų poveikis
Becukrė juoda kava kalorijų neturi, ji pasižymi gana auštu mikroelementų kiekiu. Šie skaičiai neatrodo įspūdingi, tačiau pabandykite padauginti juos iš savo kasdien išgeriamų kavos puodelių skaičiaus. Juk dažnas išgeria tris, keturis, penkis ar net daugiau. Taigi, kava gali prisidėti prie su maistu gaunamų maistinių medžiagų.
Kaip visiems žinoma, kava yra puikus kofeino šaltinis. Su vidutiniu puodeliu kavos gauname apie 90 - 100 mg šios stimuliuojančios medžiagos. Kofeinas paskatina adrenalino bei dopamino išsiskyrimą, todėl išgėrę kavos paprastai jaučiamės mažiau pavargę, žvalesni.
Kita patraukli kofeino savybė - nauda metabolizmui. Metabolizmas arba medžiagų apykaita yra kūno gebėjimas deginti kalorijas jam būnant ramybės būsenoje. Tiesa, kofeinas daug efektyviau veikia jaunų bei antsvorio neturinčių žmonių medžiagų apykaitą.
Kavos nauda sveikatai
Nėra nei vienos cheminės medžiagos ar maisto produkto, galinčio susargdinti ar pagydyti nuo ligų, tačiau kasdienis kavos vartojimas yra vienas iš faktorių, prisidedančių prie mažesnės rizikos susirgti demencija, Alshaimerio ir Parkinsono ligomis. Kava taip pat yra siejama su antrojo tipo diabeto bei kepenų ligų prevencija.
Be to, kava turi antioksidantų. Ir dar viena gera žinia - kavos antioksidantus kūnas labai lengvai pasisavina. Ir statistinis faktas - Vakarų pasaulyje kava mityboje suteikia daugiau antioksidantų nei daržovės ir vaisiai kartu sudėjus.
Netgi oficialiuose valstybinio lygio rekomendacijos jau užsimenama, kad ne tik kava nekenkia, bet ir yra sveika. Bet - turėkim omeny, kad kalbame apie paprastą juodą kavą. Visi šie dalykai puikiai galioja jeigu geri juodą kavą, tačiau sumažėja jei geri Mochą, Caramel Machiatto ir panašius gardžius kavos gėrimus. Beje filtruota kava (ne senu geru būdu tiesiog užpilta puodelyje) yra sveikesnė.
- Kava - sveika Tavo kepenims.
- Veikia kaip antidepresantas.
- Kava nesukelia širdies ligų.
- Kava stimuliuoja plaukų folikulų augimą ir apsaugo juos nuo pažeidimų.
- Kava apsaugo nuo alkoholio sukeliamos kepenų cirozės, taip pat mažina tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, Parkinsono liga, mažina ir akmenų atsiradimo tulžyje ir inkstuose riziką.
- Kavos tirščių masažas padeda išlaikyti stangrią odą ir apsaugo nuo celiulito susidarymo.
- Puodelis kavos prieš treniruotę padidina ištvermę treniruotės metu.
Kavos žala ir šalutinis poveikis
Tiesa ta, kad kava ir kofeinas neveikia visų vienodai. Daliai žmonių ji sukelia įtampą, nerimą, širdies permušimus ar net panikos atakas. Reikia nepamiršti, kad tonizuojančios kavos savybės gali atsigręžti prieš mus poilsio metu. Per dažnas, per gausus ar tiesiog per daug vėlyvas kavos vartojimas dažnai sutrikdo miegą ar net išprovokuoja nemigą.
Dar viena priežastis, kodėl kai kurie vengia kavos, yra šio gėrimo įtaka kraujo spaudimui. Štai kodėl žmonėms su padidėjusiu kraujo spaudimu rekomenduojama nepiknaudžiauti kava.
S. Cherniske nurodo, kad visa kavos stimuliacija yra tik nuodų šalinimo pašalinis efektas, nes organizmas privalo sutelkti visus išteklius nuodams šalinti ir, aišku, tai žmogus kurį laiką junta kaip apgaulingą energijos antplūdį. Ir kas, atrodytų, duoda jums energijos, iš tikrųjų sekina organizmą. Energija, kurią pajuntame išgėrę kavos, kyla dėl padidėjusio streso hormonų kiekio kraujyje.
Neigiami kavos padariniai:
- Kofeinas didina kraujospūdį, arterijų sienelių standumą ir mažina arterijų susitraukimo ir išsiplėtimo gebą. Taigi per didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
- Išgėrus puodelį kavos prarandama 4-6 ml kalcio. Kava taip pat skatina grupės B vitaminų, cinko, kalio ir kitų mineralų praradimą. Mineralai prarandami dar greičiau, kai kava geriama su cukrumi. Mokslininkai mano, kad mineralai prarandami dėl to, kad kofeinas sutrikdo inkstų funkciją sugrąžinti (resorbciją) į kraują kalcį, magnį, kalį ir kitus mineralus.
- Dar viena kavos savybė - sutraukti geležį, todėl nepatartina jos padauginti sergantiems anemija (mažakraujyste), gerti kavą valgio metu ar užgerti ja geležies preparatus. Norint, kad organizmas kuo geriau pasisavintų geležį, nereikia skubėti kavos gerti ir iš karto po valgio, geriausia - praėjus bent valandai po valgio.
- Kava gali sukelti nerimą, nervingumą ir nemigą. Kofeinas dirgina nervų sistemą, tad net ir nedidelis kavos kiekis vakare gali sutrikdyti įprastą miego ritmą. Daug kavos dienos metu išgeriantys žmonės gali tapti irzlūs, jausti nepagrįstą nerimo jausmą, imti nervintis dėl nereikšmingų dalykų.
- Žmonėms, turintiems jautresnį skrandį, kava gali sukelti rėmens graužimą, pilvo pūtimą, pykinimą.
- Kava gali padidinti persileidimo riziką, todėl besilaukiančioms moterims nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau nei 1-2 puodelių kavos. O geriausia nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu iš viso atsisakyti kavos arba gerti kavą be kofeino.
- Kavoje randami konservantai (chlorogeninė rūgštis) neigiamai įtakoja medžiagų apykaitą ir išprovokuoja ryškesnius celiulito požymius.
- Kava gali sukelti odos problemas (spuogeliai, kamedonai, bėrimai).
- Kava yra diuretikas, kuris šalina skysčius iš organizmo. Atitinkamai 1 daliai kavos, skysčiams atstatyti, reikėtų išgerti 3-4 dalis vandens. Kitu atveju organizmui gali būti sukelta dehidratacija.
- Kava prisideda prie antinksčių išsekimo.
- Kavoje gausu kancerogeno akrilamido. Didžiausi šios medžiagos kiekiai nustatyti tirpioje kavoje ir stipriai skrudintose kavos pupelėse.
Kava ir dehidratacija: ar tai mitas?
Svarbu paminėti, jog kava yra diuretikas - skatina šlapimo susidarymą ir išsiskyrimą. Nesaikingas kavos gėrimas gali sukelti dehidrataciją, todėl labai svarbu tarp kavos puodelių išgerti pakankamą kiekį vandens.
Taip, kofeinas yra lengvas diuretikas - o tai reiškia, kad jis skatina papildomą natrio ir vandens kiekio pasišalinimą iš organizmo. Jeigu dažnai šlapinatės ir tokiu būdu prarandate didelį kiekį skysčių, logiška galvoti, kad dehidratuosite.
Tačiau Kalifornijos universiteto Davido Geffeno medicinos mokyklos Šeimos medicinos profesorius dr. Mokslininkas pasakoja, kad nors kofeinas yra lengvas diuretikas, žmogaus organizmas nepraras daugiau skysčių, nei jis išgėrė kartu su gėrimu, kuriame buvo kofeino. Jis pasakoja, kad žmogaus organizmas sugeba pasisavinti reikiamą skysčių kiekį - o likusiu atsikratyti. Dėl šių priežasčių rytinis kavos puodelis iš tiesų hidratuoja jūsų organizmą, o ne dehidratuoja.
Dr. D.Vigilas sako, kad kasdienis kavos ar arbatos puodelis gali ir turi būti įskaitomas į kasdienį rekomenduojamą 8 stiklinių vandens per dieną kiekį. O jeigu po rytinio kavos puodelio jaučiate galvos skausmą, kaltininkas greičiausiai bus ne kava.
Galbūt esate girdėję, kad kava gali dehidratuoti organizmą, bet ar tai tiesa? Nors kofeinas pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, naujausi tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas nebūtinai sukelia dehidrataciją. Tiesą sakant, kavos didžiąją dalį sudaro vanduo, todėl kyla klausimų dėl jos vaidmens bendrai hidratacijai.
Kaip išlaikyti hidrataciją vartojant kavą
Atsižvelgiant į kasdien suvartojamų skysčių kiekį, kava atlieka stebėtinai teigiamą vaidmenį palaikant skysčių balansą. Daugelis žmonių nerimauja, kad kava gali sukelti dehidrataciją dėl joje esančio kofeino, tačiau tyrimai rodo ką kita. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti sveikos hidratacijos strategijos dalis, nes gali padėti patenkinti skysčių poreikį neprarandant per daug vandens. Jei nerimaujate dėl galimo dehidratuojančio kavos poveikio, nepamirškite, kad svarbiausia - pusiausvyra.
Gerdami kavą kartu su vandeniu ir kitais drėkinamaisiais gėrimais užtikrinsite, kad tinkamai papildysite skysčių atsargas. Taigi drąsiai mėgaukitės mėgstamu gėrimu - jis drėkina daugiau, nei manote. Tik kontroliuokite bendrą kofeino suvartojimą, kad veiksmingai išlaikytumėte skysčių balansą. Mėgaudamiesi kava iš tikrųjų galite palaikyti savo hidratacijos tikslus!
Patarimai, kaip išlikti hidratuotam:
- Stenkitės kasdien išgerti ne mažiau kaip aštuonias 8 stiklines vandens, bet nepamirškite, kad jūsų poreikiai gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo lygio ir klimato.
- Kad palaikytumėte hidratacijos lygį, su savimi nešiokitės daugkartinio naudojimo vandens buteliuką. Tai bus nuolatinis priminimas gerti visą dieną. Į vandenį taip pat galite įpilti vaisių ar prieskoninių žolelių, kad jis būtų skanesnis ir malonesnis.
- Daug vandens turinčio maisto, pavyzdžiui, agurkų, apelsinų ir arbūzų, valgymas taip pat gali padidinti jūsų hidrataciją.
- Jei geriate kavą, stenkitės išgerti stiklinę vandens už kiekvieną išgertą puodelį. Tai padeda neutralizuoti galimą dehidratuojantį poveikį.
- Stebėkite šlapimo spalvą; šviesiai geltona spalva rodo tinkamą hidrataciją, o tamsesni atspalviai rodo, kad reikia daugiau skysčių.
- Galiausiai klausykite savo kūno. Jei jaučiate troškulį, neignoruokite jo. Aktyviai rūpindamiesi hidratacija palaikysite savo sveikatą ir geriausiai jausitės.
Individuali reakcija į kofeiną
Kofeinas kiekvieną žmogų veikia skirtingai, todėl šių individualių reakcijų supratimas gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl kavos vartojimo. Kai kurie žmonės jau po vieno puodelio jaučiasi energingi ir žvalūs, o kitiems gali pasireikšti drebulys ar nerimas.
Jūsų tolerancija kofeinui gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, amžių ir tai, kaip dažnai jį vartojate. Jei reguliariai geriate kavą, gali būti, kad susiformavo tolerancija, t. y. jums gali prireikti daugiau kofeino, kad pajustumėte tą patį poveikį. Ir atvirkščiai, jei kavą geriate retai, net ir nedidelis jos kiekis gali sukelti pastebimą poveikį, įskaitant padažnėjusį širdies ritmą ir neramumą.
Jūsų hidratacijos būklė taip pat svarbi. Jei esate gerai hidratuoti, kofeinas gali nepastebėti jokio dehidratuojančio poveikio, tačiau jei jau esate dehidratuoti, kava gali tą jausmą dar labiau sustiprinti. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų organizmas reaguoja pavartojus kofeino. Jei vesite kavos vartojimo ir savo fizinės bei psichinės būsenos dienoraštį, tai padės jums nustatyti dėsningumus. Galiausiai įsiklausydami į savo kūną galėsite nustatyti, kiek kavos jums tinka.
Kava ir miegas
Kava ir miegas - žmonės, kurie turi miego problemų turėtų pagalvoti apie kavos gėrimą, nes kava tikrai daro įtaką miegui.
Jei jūsų miegas nekokybiškas, sunku užmigti arba nubundate naktį, dėl to gali būti kaltas ne tik negebėjimas atsipalaiduoti ir stresas, bet ir vėlyvas arba per gausus kavos vartojimas. Mokslas teigia: kava kenkia tiek miego kokybei, tiek jo kiekybei.
Kava ir virškinimas
Kava ir “sisiojimas” - yra manoma, kad kava yra skysčius varantis gėrimas. Iš dalies taip ir yra - kava tikrai šiek tiek skatina šlapintis, bet ji tikrai nesukelia dehidratacijos.
Kava ir…”kakojimas” - na nepykit, bet kas jei ne monų monai pakalbės apie tai. Taigi jei išgėrus kavos Tu užsinori į tualetą… rimtesnio reikalo - esi ne viena. Kava su kofeinu žarnyno susitraukinėjimus skatiną 60 proc. labiau nei vanduo ir 23 proc. labiau nei kava be kofeino. Taigi, kava pagreitina išmatų keliavimą žarnynu. Tai reiškia, kad lieka mažiau laiko pasišalinti vandeniui.
Jei jaučiate, kad nuolat troškina ir dažnai norite šlapintis, galbūt vartojate per daug kavos ir per mažai vandens? Mitybos specialistai rekomenduoja geriant kavą išgerti ir stiklinę vandens. Tai atstatys skysčių pusiausvyrą.
Kava ir vitaminai
Kava ir vitaminai - taip, kava tikrai neturėtų būti “užgeriami” vitaminai. Žinom, kad niekas jų ir neužgeria kava, bet iš esmės vis tiek geria vitaminus.. ryte ir kavą… ryte. O kava gali sutrikdyti kai kurių vitaminų ir mineralų įsisavinimą.
Kofeino šaltiniai
Straipsnyje aptartas kofeino poveikis dažniausiai orientuotas į kavą, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kofeino poveikis gali skirtis priklausomai nuo jo šaltinio. Kavoje esantis kofeinas greitai įsisavinamas ir sukelia ryškesnį, bet trumpesnį energijos šuolį. Žaliojoje arbatoje kofeino yra mažiau, o ją sudarantis teaninas veikia raminančiai, todėl energijos pojūtis būna švelnesnis ir tolygesnis. Koncentruotas kofeinas, vartojamas kaip maisto papildas ar energetinis produktas, veikia daug stipriau nei natūralūs šaltiniai, nes neturi papildomų komponentų, galinčių švelninti jo poveikį. Nepriklausomai nuo šaltinio, kofeinas kiekvieną žmogų veikia skirtingai, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pasirinkti jums tinkamiausią šaltinį bei kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kavą
Ar geriant kavą ilgainiui gali atsirasti inkstų problemų?
Saikingas kavos gėrimas paprastai laikui bėgant nesukelia inkstų problemų. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad kofeinas gali turėti apsauginį poveikį inkstams. Tačiau jei vartojate per daug arba jau turite inkstų problemų, tai gali apsunkinti jūsų sistemą. Labai svarbu subalansuoti suvartojamos kavos kiekį dideliu kiekiu vandens ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Jei kyla abejonių, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Jūsų inkstai jums padėkos!
Ar kava be kofeino taip pat sukelia dehidrataciją?
Kava be kofeino paprastai nesukelia dehidratacijos. Nors joje yra mažiau kofeino, ji vis tiek prisideda prie kasdienio skysčių suvartojimo. Galite pastebėti, kad jūsų organizmas ją apdoroja panašiai kaip įprastą kavą. Jei mėgstate kavą be kofeino, galite ją gerti nesijaudindami dėl dehidratacijos. Tik nepamirškite visą dieną gerti vandens ir kitų drėkinančių gėrimų. Nepriklausomai nuo to, ar gurkšnojate kavą be kofeino, ar įprastą kavą, svarbiausia - išlikti hidratuotam.
Ką daryti su kavos vartojimu fizinio krūvio metu?
Vartojant kavą fizinio krūvio metu, ji iš tikrųjų gali pagerinti jūsų rezultatus. Kofeinas didina ištvermę ir mažina suvokiamas pastangas, todėl treniruotė tampa lengvesnė. Nors kai kurie nerimauja dėl dehidratacijos, tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas neturi didelės įtakos hidratacijos lygiui. Tik nepamirškite klausyti savo kūno. Jei jaučiate troškulį, gerkite vandens. Subalansavę kavos vartojimą su tinkamu drėkinimu, galėsite be rūpesčių mėgautis treniruote.
Kaip kava veikia hidrataciją karštame klimate?
Kai esate karštame klimate, gerdami kavą, nepaisant joje esančio kofeino, vis tiek galite būti hidratuoti. Jei mėgaujatės rytiniu puodeliu, tikėtina, kad išlaikysite skysčių pusiausvyrą. Tačiau labai svarbu įsiklausyti į savo kūną; jei daug prakaituojate, būtinai gerkite papildomai vandens. Kavos ir hidratacijos derinimas padeda išlikti budriems ir kartu užtikrina, kad per karščius nepakenksite savo organizmo skysčių poreikiui.
Ar skiriasi paruoštos ir tirpios kavos poveikis?
Lygindami paruoštą ir tirpią kavą, pastebėsite subtilius jų poveikio organizmui skirtumus. Paruošta kava dažnai būna sodresnio skonio, joje gali būti daugiau antioksidantų, kurie gali pagerinti hidrataciją. Tirpi kava, nors ir patogi, paprastai turi šiek tiek mažiau kofeino ir jos kokybė gali skirtis. Nepaisant to, abi kavos rūšys gali prisidėti prie kasdienio skysčių suvartojimo, todėl mėgaukitės jomis saikingai ir atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų organizmas reaguoja į kiekvieną iš jų.
Pabaigai
Taigi, kavos priskirti negalime priskirti nei „juoda“, nei „balta“ kategorijai. Kaip ir daugeliu atvejų, svarbu įsiklausyti į individualius savo kūno poreikius. Galbūt kavos vartojame perteklinai tik dėl įpročio galios, o gal bijome šio gėrimo visai be reikalo.
Akivaizdu, kad teigiamos kavos savybės nublanksta prieš neigiamus šio gėrimo padarinius. Tačiau jeigu kavos atsisakyti neketinate - gerkite juodą, netirpią kavą. Nesaldinkite cukrumi ir nebalinkite. Kavą gerkite valandą prieš arba valandą po valgio. Gerkite pakankamą kiekį vandens. Į mitybą įtraukite daugiau produktų, turinčių kalcio.
Kavos gėrimas - tai malonus ritualas. Geras skonis. Gera draugija. Yra nemažai mokslinių įrodymų, kad kava naudinga sveikatai - ji siejama su ilgaamžiškumu, geresne atmintimi, vėžio prevencija, geresne medžiagų apykaita ir t. t. Ir vis tik kavos gali būti per daug - kalbame ne apie konkretų išgertų puodelių skaičių, bet apie savijautą.
