Vasarą įprasta susidurti su aplink gėrimus, maistą ar uogų, vaisių krūmus skraidančiomis širšėmis, liaudyje dažniau vadinamomis vapsvomis. Tačiau nesvarbu, ar širšės zvimbia aplink šiukšliadėžę ar balkone, jos kelia pavojų žmonėms.
Atvejai, kai širšės įsikuria daugiabučių balkonuose, palėpėse, pavėsinėse po pakalimais, palangėmis, namo plyšiuose, gana dažni. Retesni - rekuperacinėse angose, tarpuose tarp stoglangių, lauko baldų.
Širšių lizdo pavojai
„Per vasarą širšės augina savo avilį, kuris gali išsiplėsti iki krepšinio kamuolio ar net 10 litrų talpos kibiro dydžio.
Bet kokiu atveju griežtai rekomenduojama patiems neiti arti širšių lizdo ir bandyti jį numušti, išardyti ar kitaip pašalinti. Širšės skleidžia cheminius pavojaus signalus ir suerzintos „pasikvies" visą spiečių, kad skaudžiai geldamos atbaidytų skriaudiką.
Širšės gyvena bendruomenėje ir savo lizdus gamina iš susmulkintos medienos masės bei seilių, kas primena popierių.
„Širšės aktyvios nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, todėl jokiu būdu dienos metu geriau prie jų nelįsti.
Ką daryti radus širšių lizdą?
Liaudiškos naikinimo priemonės dažnai būna gana žiaurios, kaip pavyzdžiui, nukabinti lizdą ir jį padegti, be to, pavojingos ir neefektyvios. Cheminių medžiagų, dažniausiai aerozolinių balionėlių purškimas ant lizdo ar į jį tik trumpam išveja iš teritorijos širšes, vėliau jos vėl sugrįžta.
Bandymai užsandarinti lizdus, esančių sienų, palangių ar kituose tarpuose, irgi nėra tinkamas naikinimo būdas, nes tikėtina, kad lizde likusios širšės prasigrauš kitą angą", - atkreipia dėmesį L.
„Prieš šalinant lizdą, būtina uždaryti langus, duris, kad įniršę vabzdžiai nepakliūtų į patalpas ir nesugeltų ten esančių žmonių bei gyvūnų.
Širšių kolonijas naikinantys specialistai visada dėvi bitininko kostiumus, taip apsisaugodami nuo suerzintų vabzdžių. Naikinant šiuos vabzdžius naudojami profesionaliam naudojimui skirti milteliai, kuriais apipurškiamas lizdas arba jų įpurškiama į angą, per kurią landžioja vabzdžiai.
Milteliams paskleisti naudojama speciali įranga. Naudojamos medžiagos poveikis yra labai greitas - širšė žūsta per 1-2 minutes.
Jei širšės naikinimos dienos metu, patariama tą pačią dieną nevaikščioti buvusios kolonijos zonoje ir laikyti uždarus langus, nes anksčiau išskridę ir pavakarę grįžę vabzdžiai ieškos lizdo.
Kaip apsisaugoti nuo širšių?
Širšes dažniausiai vilioja saldus maistas: tiek uogos, vaisiai soduose, virtuvėje, tiek jų kvapai, sklindantys iš šiukšliadėžių, todėl pastebėjus netoliese zujančias širšes, būtina atkreipti dėmesį, ar šiukšlės laikomos tinkamai uždarytos, ar saldus maistas nepaliekamas ant stalo.
„Pastebėjus aplink zujančias širšes ar laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama būti atsargesniems valgant, ypač geriant, nes gana dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė įgelia į liežuvį, gomurį, į burną pakliuvusi kartu su gėrimu. Širšės taip pat gali „ilsėtis" įsigraužusios uogoje ar vaisiuje.
Rudeniop susidūrimai su širšėmis bus dar dažnesni nei dabar, nes tada jų kolonijos gausiausios. Beje, Lietuvoje gyvenančios širšės yra vienmetės ir visa kolonija vėlyvą rudenį žūsta. Žiemoja tik vasarą apvaisintos kitų metų kolonijos pradininkės - naujos motinėlės.