Kai šalia darbo esanti valgykla, kurioje lankeisi šimtus kartų, pabosta ir tu atmintinai žinai jos dienos pietų meniu, tai kyla natūralus noras išbandyti ką nors naujo.

Teniso Pasaulis Lietuvoje

Vasario pradžioje „SEB arenoje“ Vilniuje Daviso taurės varžybose raketes sukryžiuos geriausi Lietuvos ir Pakistano tenisininkai. Šis susitikimas bus tik dalis teniso šventės, sausio ir vasario mėnesiais vyksiančios Vilniuje. Visi žinome, kad prognozės sporte yra labai slidus reikalas.

Esu įsitikinęs, kad Vilniuje mūsų rinktinė iškovos pergalę prieš pakistaniečius. Aišku, daug kas priklausys nuo komandų sudėčių. Visgi girdėjau, kad Lietuvai šiame susitikime atstovaus visi pajėgiausi tenisininkai - Ričardas Berankis, Vilius Gaubas, Edas Butvilas. Galbūt tam tikrų problemų galime turėti dvejetų susitikime, vis tik varžovų lyderis Aisamas Qureshi, nepaisant solidaus amžiaus, vis dar yra elitinis dvejetų žaidėjas.

Tačiau tokio formato varžybose to tikrai nepakanka galutinei pergalei, - įsitikinęs ilgametis rinktinės kapitonas R. Po mačo daug kas kalbėjo, kad žolės danga buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs ano susitikimo baigtį. Aš sakyčiau, kad ne pati danga - mūsų tenisininkai mėgsta, ant žolės jie yra iškovoję puikių pergalių. Kalbėti reikėtų ne apie pačią dangą, o jos kokybę. Kuri Islamabade tikrai nebuvo gera.

Ir tai kišo koją agresyvų tenisą žaidžiantiems mūsų vyrams. Kuomet žaidi aktyviai, diktuoji tempą, atakuoji, labai svarbu idealiai pasiruošti kiekvienam smūgiui, tinkamai prieiti prie kamuoliuko. Kitaip pasipila klaidos. Pakistane padaryti tai buvo ypač sunku, mat kiekvienas kamuoliukas po kontakto su danga atšokdavo vis kitur.

Žaidžiant uždarame korte, ant kokybiškos kietos dangos, pakistaniečiai prieš mūsiškius neturės rimtų ginklų, - kalba R. Daviso taurės susitikimas tarp Lietuvos ir Pakistano rinktinių „SEB arenoje“ Vilniuje vyks vasario 3-4 dienomis.

Teniso Istorija Lietuvoje

LIETUVOJE pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis. 1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos.

1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas - Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto - Pargiter (Didžioji Britanija).

1922 tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 įvyko I Kauno teniso čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų - E. Maurach, vyrų dvejeto - K. Blažys su V. 1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui.

1932 Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus. 1927 turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto - V. Baltuška su J. Kairiūkščiu, mišriojo dvejeto - V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 Kauno turnyro nugalėtojai - A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu.

1928 Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visas moterų kovas laimėjo V. 1929 09 26-29 Kaune, Kauno teniso klubo aištėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas. 1929 tarptautinį turnyrą laimėjo: Kronbergas (Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolce (Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 - V. Ščiukauskaitė, Lohkas (Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plawnecku (Latvija), 1931 (vyrai varžėsi ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento taurės, moterys - dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) - Eichneris (Vokietija), Noemmik (Suomija), Noemmik su Baghu (Suomija), Gleerupas su Plougmanu (abu Suomija), Schwarzas (Vokietija) su Eichneriu, 1932 - Denkeris (Vokietija), Noemmik, Lasnas su Rozenblattu (abu Estija), Noemmik su Baghu, Noemmik su Lasnas, 1933 - 1-2 vietą pasidalijo V. Kuhlmanas ir Petzneris (abu Vokietija), laimėjo Hesse (Vokietija), V. Kuhlmanas su Petzneriu, Noemmik su Baghu, 1938 (rungtyniauta ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) - Forsmanas (Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Berzirjšu (Latvija).

1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF).

Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programą. Nugalėjo V. Gerulaitis, V. Ščiukauskaitė, F. Giedrys su A. Kuprevičiumi, J. ir V. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su A. Kuprevičiumi. Komandinį turnyrą laimėjo Kauno rinktinė (A. Jakutis, J. Jodikaitis, A. Remeikis). 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo (Švedija) tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas.

Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė.

SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. 1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja.

1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė). 1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis).

Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V.

1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė.

1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre. 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės.

Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).

Lietuvos Teniso Sąjungos Vadovai

• Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919-1921 K. Blažys, 1921-1924 K. Petrauskas, 1924-1926 J. Daudzvardas, 1926-1936 V. Kačergis, 1934-1944 A. Katilius, 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis, 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis, 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis, 1979-1989 K. Makarevičius, 1989-1993 V. Ivancovas, 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis, 1995-1997 N. Gudavičienė, nuo 2003 R.
• Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919-1921 A. Langė, 1921-1924 S. Pavilionis, 1924-1926 A. Drevinskas, 1926-1929 J. Smetona, 1929-1931 R. Radzevičius, 1931-1934 E. Racevičius, 1934-1940 S. Blinstrubas, 1940-1944 A. Pūkštys, 1945-1952 J. Jodikaitis, 1952-1959 J. Vitkus, 1959-1966 V. Trumpa, 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas, 1969-1973 A. Sipavičius, 1975-1985 V. Korkutis, 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993-1997 R. Liubartas, 1997-2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J.
• Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai: 1919-1921 K. Petrauskas, 1921-1924 K. Blažys, 1924-1926 E. Navickienė, 1926-1937 V. Žadeika, 1937-1943 K. Kazlauskas, 1989-1993 A. Putramentas, 1993-1995 R. Tarasevičius, 1995-1997 L. Andrijauskas, 1997-2000 V. Lapinskas, 2000-2001 A. Pavilionis, 2001-2003 A. Augūnas, 2003-2009 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas; atsakingieji sekretoriai: 1919-1924 E. Kubiliūnaitė, 1924-1926 V. Žadeika, 1926-1929 V. Pukštaitė 1929-1931 K. Blažys, 1931-1934 E. Garbačiauskienė, 1934-1940 R. Radzevičius, 1940-1944 E. Racevičius, 1989-1993 R. Kačanauskas, 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė, 1995-1997 V. Ivancovas, 1997-2000 M. Dagys, 2001-2003 R. Balžekas, nuo 2003 E.
• Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai: 1945-1952 M. Gedvilas, 1952-1956 L. Mackevičius, 1956-1963 V. Jurgaitis, 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė, 1966-1969 L. Mackevičius, 1973-1975 V. Skobas, 1975-1979 J. Anilionis, 1979-1989 R. Tarasevičius; atsakingieji sekretoriai: 1945-1952 S. Blinstrubas, 1952-1956 G. Pranculis, 1956-1959 S. Vasiliauskas, 1959-1963 V. Matulaitis, 1963-1966 J. Purelis, 1966-1975 V. Korkutis, 1975-1979 A. Sipavičius 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas, 1983-1985 A.

Viešbučiai Druskininkuose

Modernus viešbutis „Lietuva“ 3* PLIUS - būtent tai, ko reikia pasiilgusiems ramybės ir jaukumo. Jūsų laukia patogiai įrengti šviesūs 179 vienviečiai, dviviečiai bei miniliukso klasės numeriai, pro kurių langus atsiveria nepakartojami Druskininkų kurorto vaizdai. Atostogos Druskininkuose - tai ne tik gydomosios vonios, masažai ir inhaliacijos. Be didžiausios Lietuvoje gydymo bazės, čia siūlomas ir plačiausias laisvalaikio paslaugų pasirinkimas šalyje.

Žiemą čia rasite tropikus Druskininkų vandens parko vasariškame pasaulyje, miesto baseinų ir pirčių kompleksuose. Vidurvasarį pailsėsite nuo karščių žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“. Linų keltuvas, jungiantis vasarišką Vandens parko pasaulį su žemiškąja „Snow Arena“, siūlo galimybę pakilti virš Nemuno ir pamatyti kurortą iš paukščio skrydžio. Nuo ryto iki vakaro leiskite laiką gamtoje važinėdami dviračiais, žaisdami golfą, tenisą ar paplūdimio tinklinį, sportuodami ir besimankštindami parkuose…

Restoranai Viešbučiuose

• PANORAMINIS RESTORANAS „KETURI VĖJAI“ (VIEŠBUČIO „LIETUVA“ VIII AUKŠTAS): Kas gali būti nuostabiau už romantišką vakarienę padebesiuose? Viešbučio „Lietuva“ 8-ajame aukšte įsikūrusiame vieninteliame kurorte panoraminiame restorane „Keturi vėjai“ išgyvensite nepakartojamas akimirkas, grožėdamiesi kvapą gniaužiančiais Druskininkų pušynų vaizdais ir skanaudami išskirtinius patiekalus.
• „LOBBY“ BARAS (PIRMAJAME VIEŠBUČIO „LIETUVA“ AUKŠTE): Viešbučio „Lietuva“ I-ajame aukšte veikiantis „Lobby“ baras kviečia atsigaivinti po kelionės ar atsipalaiduoti po įspūdingai praleistos dienos.
• "FITO" BARAS (GYDYKLOS ANTRAJAME AUKŠTE): Atsipalaiduoti po gydomųjų procedūrų ar treniruočių kviečiame „Fito“ bare.
• VIEŠBUČIO „DRUSKININKAI“ 4* RESTORANAS (PIRMAME VIEŠBUČIO AUKŠTE): Romantiškai vakarienei ar solidžiam verslo susitikimui kviečiame į viešbučio „Druskininkai“ I-ajame aukšte įsikūrusį elegantišką restoraną.

Kambariai Viešbučiuose

• Vienvietis kambarys: Jei norite skirti laiko tik sau ir pasimėgauti ramiu poilsiu, kviečiame apsistoti jaukiame 15 m2 vienviečiame kambaryje su patogia lova bei būtiniausiais reikmenimis.
• Dvivietis kambarys: Jaukūs ir patogūs kambariai su plačia dvigule lova . 21-24 m2 kambaryje rasite viską, ko gali prireikti Jūsų poilsiui ir darbui: chalatus, šaldytuvą, palydovinę televiziją, telefoną, dušą, plaukų džiovintuvą, darbo vietą.
• Miniliukso kambarys: Šį numerį sudaro miegamasis su poilsio erdve. 30 m2 numeriai skirti dviem asmenims, tačiau išlanksčius sofą-lovą, juose gali apsistoti trys ar keturi asmenys.

Viešbutis Vilniuje

Lietuviško kapitalo viešbučių tinklas „Europa Group Hotels“ atidarė dviejų žvaigždučių viešbutį Vilniuje esančiame sporto ir pramogų centre „SEB Arena“. Ąžuolyno gatvėje duris atvėrusį viešbutį reprezentuos išskirtinai dviejų žvaigždučių rinkai skirtas prekinis ženklas.„Iki šiol valdėme du prekinius ženklus - „Europa Royale“, kuris atstovavo keturių žvaigždučių viešbučiams, ir „Europa City“ - ekonominės klasės trijų žvaigždučių apgyvendinimo paslaugos. Dviejų žvaigždučių „Europa Group Hotels“ viešbučius atstovaus naujai sukurtas prekinis ženklas „Europa Stay“, - teigė „Europa Group Hotels“ tinklo finansų ir marketingo departamentų vadovas Vytautas Drumelis.

---