pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Avienos skerdienos dalys - išsamus vadovas

Avių auginimas, jų produktai

Jeigu Jus domina avių auginimas, aviena, ėriena jų produktai - nemokamai pateikite savo skelbimą paslaugos24.lt portale,gaukite avių augintojų pasiūlymus ir išsirinkite geriausią. Jūs taip pat galite naršyti po avių auginimas, aviena, ėriena jų produktai paslaugų teikėjų sąrašą ir pasirinkti tinkamą teikėją.

Rasta: 13 paslaugų pasiūlymų

Avienos skerdienos dalys

Prienų r. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad mūsų protėviai dažniausiai augino ožkas bei avis ir tik gerokai vėliau pradėti auginti galvijai, o vėliausiai kiaulės. Dabar padėtis kitokia, tačiau lietuviška avininkystė pamažu žengia pirmyn. Ir nors o ficiali statistika teigia, kad avienos gamyba Lietuvoje šiemet šiek tiek sumažėjo, tačiau avių augintojai tvirtina, kad prekyba ėriena ir aviena tiktai auga.

Ūkininkai Dalė ir Alvydas Stankevičiai iš Skersabalio kaimo (Prienų r.) irgi nusiteikę optimistiškai, nes per gerą dešimtmetį augindami avis jau užgyveno savo nuolatinį pirkėją, kuris beveik kiekvieną rudenį sugrįžta į ūkį apsirūpinti ėriena arba aviena.

Šiuo metu ir iki Naujųjų yra pats ėriukų pjovimas. Su prekybos centrais ar didesniais mėsos užsakovais ūkininkai sakė nebendradarbiaujantys, nes save vadina tik smulkiais avių augintojais. Jų avių banda svyruoja nuo 40 iki 80 gyvulių, o tai reiškia, kad yra labai nedidelė.

Avys ganosi nuo pusės iki hektaro „elektriniu piemeniu“ aptvertame plote ir per visą sezoną pabūvoja beveik visuose 8 ūkininkų turimuose hektaruose. Alvydas paneigia mitą, kad avys kvailos: jos labai greitai supranta, kada „piemuo“ išjungtas ir, žiūrėk, jau kaimyno žemėje. Prarasti avių dėl vilkų nepasitaikė, nors prieš kelis metus kažkas trejetą ir apdraskė.

Skerdiena sudaro mažiau nei pusę avies svorio

O viskas prasidėjo atsitiktinai. 2009 m. šeima savo reikmėms nusipirko vieną avytę, bet greitai suprato, kad tai geras gyvūnas – šiltuoju metu priežiūros reikia minimaliai. Todėl neilgai trukus pievoje jau ganėsi jų gerokai didesnis būrelis, supirktas iš įvairių rajonų, kad avys būtų negiminingos ir kuo sveikesnės.

Ūkininkai Dalė ir Alvydas Stankevičiai iš Skersabalio kaimo (Prienų r.) avimis susidomėjo atsitiktinai, tačiau greitai suprato, kad tai patrauklus užsiėmimas

Taip pamažu banda plėtėsi, atsirado pirmieji pirkėjai, ilgainiui tapę nuolatiniais. Ūkininkai pastebi, kad jų pirkėjų amžius svyruoja nuo 40 iki 60 metų. Dabar ūkyje galima įsigyti avienos, bet reikia pirkti bent pusę avies ar ėriuko. Anot Alvydo, to bijoti nereikėtų, nes jo ėriukai tikrai daug nesveria – jų skerdienos svoris svyruoja nuo 10 iki 16 kilogramų. Suaugusios avys didesnės, bet jų ir parduodama daug mažiau.

Avių auginimas, jų produktai

Šeduvos avininkystė Vidutinė rinkos kaina

Bendrovės tikslas saugoti ir plėtoti genofondines Lietuvos juodgalves avis. Dalis išauginto sveiko prieauglio parduodama ūkininkams, bei kitiems avių augintojams.

Radviliškyje (Šeduva)€ 0.29/kg
Avių auginimas, veilės, produktai

Avis augina ūkininkai, gyvulių augintojai, avių augintojai. Rezervai plėstis avininkystei – nederlingos, kalvotos žemės. Škudžių avių veislė – viena seniausių pasaulyje, kilusi iš Rytų Prūsijos, Lietuvos, kitų Baltijos šalių. Nykstančią veislę pavyko išsaugoti Vokietijos augintojams, o prieš kelerius metus škudės vėl atkeliavo į Lietuvą. Pirmiausiai jos gerai nugano pievą, nugano tokias vietas, kur modernios avių veislės galima sakyti neišgyventų. Škudžių veislės avių augintojai džiaugiasi ne tik jų vilna, kuri esą geriausiai tinka veltiniams bei kitiems šiltiems apdarams velti. Vertinama ir šių nereiklių avelių mėsa, neturinti lajaus skonio ir kvapo. Be šių avių mėsai auginama ir vilnai bei pienui. Pieninė avių veislė Lacaune yra išvesta to paties pavadinimo Prancūzijos regione ir dėl produktyvumo ir labai kokybiško pieno yra labiausiai vertinama gilias avininkystės tradicijas turinčioje šalyje. Vien iš Lacaune avių pieno gaminamas ir Prancūzijos kulinarinis pasididžiavimas – Rokforo sūris. Kita pieninių avių veislė - Ostfryzai. Į mūsų šalį ostfryzai buvo įvežti iš Vokietijos 1992 m. Ostfryzai duoda ne tik pieno, bet ir 4–6 kg 20–25 cm ilgio pusiau plonos baltos vilnos. Be to, pavasarį atvesti jaunikliai iki rudens (per 6–8 mėn.) užauga 50–60 kg, todėl avytes galima kergti jau tais pačiais metais, o avinukus paskersti. Taigi nauda visapusiška. Avių pienas geriamas šviežias arba perdirbamas į varškę, įvairių rūšių sūrius ir jogurtą. Iš avių pieno pagamintas jogurtas yra riebus, ne toks rūgštus ir labai tinka vaikų bei pagyvenusių žmonių mitybai. Skirtingose šalyse pagal savitas technologijas iš avių pieno gaminami įvairiausių pavadinimų sūriai: feta, rokforo, jogurtinis, varškės, brinza, čanach, tušino, osetų, Jerevano, kačkavalo, pikonero, pekarino, rikota, urda ir t. t. Pagal riebumą avių pieno sūriai skirstomi į 4 grupės, t. y. turintys daugiau kaip 55 proc. riebalų, 45–55 proc. riebumo, 14–45 proc. ir mažiau kaip 15 proc. riebumo sūriai.

Tapk didelės bendruomenės dalimi

Daugiau kaip 15.000 paslaugų teikėjų pasiūlymų.

Virš 350 įvairių paslaugų grupių.

  • Apie paslaugos24.lt
  • Taisyklės
  • Kaip tai veikia?
  • D. U. K.
  • Kontaktai

Avių auginimas, jų produktai

mesos gaminai Vidutinė rinkos kainaviskas yra kokybiska kaime uzaugintaŠakiuose (Sintautai)€ 7.00/kgLinas Vidutinė rinkos kaina

Aviena neabejotinai vertinga mėsa. Teigiama, kad joje itin mažai cholesterolio, užkemšančio kraujagysles. Avieną puikiai įsisavina mūsų organizmas, joje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, taip pat.

Kalvarijoje (Kalvarija)€ 2.00/kgČinskių ūkis Vidutinė rinkos kaina

Činskių ūkis nuolat prekiauja šviežia, ekologiška, lietuviška, tik savame ūkyje užauginta ėrienos bei avienos mėsa, supjaustytą pagal klientų poreikį. Klientų patogumui produkciją pristatome tiesiai į.

Visuose miestuose€ 5.50/kg

Kiauliena ir jos dalys: kokiam patiekalui kas tinka ir šefo karkos receptas

Jeigu mėgstate gaminti, tikriausiai žinote, kad norint iškepti gerą kiaulienos kepsnį, geriausia rinktis sprandinę. Ši dalis labiausiai tinka ir šašlykams. Tačiau kulinarinio pradžiamokslio etape ne vienam turbūt teko patirti ir visišką fiasko, kada ištrauktas iš orkaitės kumpis labiau priminė, liaudiškai tariant, pintį, nei valgomą daiktą.

Šaltinis:
Projekto partneriai:
„Norfa“Kiaulienos kepsnys / 123RF.com nuotr.A a A + A - AtstatytiSkaitykite vėliauPranešti klaidąTemos: 3 „Mėsos ekspertai“ „Mėsininko patarimai“ „Norfa“

Kaip virtuvėje išvengti nesėkmių ir pasirinkti teisingą kiaulienos dalį savo patiekalui, pasakoja „Norfos“ prekybos tinklo vyr. mėsininkas Dainius Bartošius. Šie patarimai turėtų būti visada po ranka, kol įgusite ir mėsytę išmoksite atskirti net užsimerkę.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Bartošius

Kiaulienos skerdenos puselė dalinasi į keturias pagrindines dalis: priekinę, nugarinę, šoninę ir galinę dalis. Visos šios dalys dar dalinasi į smulkesnės dalis, viso gaunasi apie 30 pavadinimų mėsos gabalėlių.

Priekinė dalis išpjaustoma į sprandinę, mentę, šonkaulių dalį, krūtinkaulį ir karką.

Iš nugarinės dalies gali būti pjaustoma nugarinė dalis be kaulo, nugarinė su šonkauliuku, nugarinė su lašinuku arba nugarinės kepsniai su kaulų.

Šoninė dalis, nupjovus nuo jos paslėpsnį, supjaustoma į smulkesnius šoninės gabalėlius arba nupjovus nuo šoninės odą su lašiniais, išpjaustomi šonkauliukai.

Iš galinės dalies gali būti išpjaustomas kumpis su kaulu, kumpis be kaulo, kumpis su lašinuku ir odele, kiaulienos kulninė dalis su kaulu arba be kaulo.

Kiekviena dalis dėl įvairios mėsos struktūros, riebalų ir skiriamojo audinio pasiskirstymo tarp raumenų pasižymi skirtingomis skoninėmis savybėmis. Dėl to tam tikros dalys naudojamos skirtingiems patiekalams gaminti.

Sprandinėje yra daugiausiai tarp raumenų pasiskirsčiusio riebalinio ir skiriamojo audinio, tai mėsą išlaiko sultingesnę. Iš sprandinės dalies gaminami kepsniai, šašlykai, kepami didesni jos gabalai.

Mėsos brandinimo spintos

Jautienos kokybė keičiasi ją brandinat – laikant tinkamoje aplinkoje ilgą laiką. Brandinimas gali vykti nuo 3-4 savaičių ir iki keliolikos mėnesių. Sausas brandinimas – tai senas tradicinis austrų ir vokiečių mėsos paruošimo būdas, įamžinantis gilias Alpių tradicijas.

Kad paruošti puikų steiką, nereikia ypatingo mėsos paruošimo būdo. Iš gerai subrandintos mėsos gausite geriausią, skaniausią ir sultingiausią steiką, kokį tik galima iškepti. Geriausiai jautiena bręsta prie santykinės oro drėgmės ribose 82-85% ir +2°C temperatūroje.

Dry Ager spinta tinka brandinti ne tik jautienai, joje galima puikiai subrandinti dešras, kumpius ar kitus mėsos gaminius.

Brandinimo procesas turi savo taisykles. Jis negali būti per greitas, kad "neužsidarytų" mėsos paviršius, per kurį vyksta “kvėpavimas”. Bet negali būti ir per lėtas, kad nepradėtų gesti mėsos vidus.

Kokią mėsą galima brandinti?

Dažniausia brandinama raudona mėsa - jautieną arba žvėrieną, nors aviena taip pat tinka brandinimui. Paukštiena brandinimui netinka. Dažniausiai brandinant jautieną, populiariausia skerdienos dalis - nugarinė su kaulu. Tačiau geriausia brandinti nugarinę su riebaliniu sluoksniu. Smulkesni mėsos gabalai, ar be riebalinio sluoksnio, brandinami trumpiau.

Galima brandinti ir kiaulieną. Geriausia brandinti su paviršinių riebalų sluoksniu ir su kaulu. Brandinimo laikas 2 - 2,5 savaitės.
Avienos brandinimo laikas priklauso nuo to, kokį paviršinį riebalų sluoksnį turi mėsa. Kuo jis didesnis, tuo galima brandinti ilgiau.
Žvėrienai galioja tos pačios taisyklės kaip avienai. Geriausiai tinka mėsa su kaulu ir su paviršiniu riebalų sluoksniu.

Visai brandinamai mėsai galioja:

  • brandinimui geriausiai tinka kokybiška, geros kilmės gyvulių mėsa;
  • naudoti kuo šviežesnę mėsą;
  • mėsa turi būti švari;
  • iš prastos mėsos negausite geros kokybės.

Kuo mažesnis paviršinių riebalų sluoksnis - tuo didesnis mėsos nudžiūvimas.

Kokie nudžiūvimo ir nupjaustymo nuostoliai?

Drėgmės netekimo nuostoliai sudaro 8-12% nuo pradinio produkto svorio. Laikant produktus ilgiau, jie nudžiūna daugiau. Ilgėjant brandinimo laikui, nudžiūvimo greitis lėtėja.

Nupjaustymo nuostolius nustatyti sunkiau. Siekiant mažesnių nupjaustymo nuostolių, reiktų laikytis taisyklių: mažiausi nupjaustymo nuostoliai gaunami, kai brandinama mėsa yra padengta +/-1cm storio riebalų sluoksniu. Pasibaigus brandinimo laikui, riebalus galima nupjaustyti arba ištirbdyti kepant (patartina steikus kepti ištirpintuose riebaluose).