Maisto prekių parduotuvė „Eastanbul“ pateikia sąrašą populiariausių prieskonių, kurie ne tik suteiks naujų, pikantiškų skonių įvairiems patiekalams, bet ir sustiprins imunitetą bei padės išlaikyti puikią savijautą. Šiame straipsnyje apžvelgsime prieskonius, pasižyminčius geltona spalva.
Ciberžolė
Ciberžolė (lot. Curcuma longa) jau kelis tūkstančius metų laikoma vertingu ir milžinišką naudą organizmui teikiančiu augalu. Tai vienas iš seniausių prieskonių, naudojamų įvairiose kultūrose ir įvairiems tikslams: kaip prieskonis kulinarijoje, kaip vaistinė priemonė (ypač aktuali holistinei medicinai), kaip maisto dažiklis, kaip kosmetikos sudedamoji dalis ar netgi kaip specialios paskirties priemonė, reikalinga įvairioms religinėms ceremonijoms ir apeigoms. Tai puikaus skonio ir išskirtinio aromato augalas, kuris dėl savo ryškiai geltonos spalvos šakniastiebių pelnė labai iškalbingus pavadinimus - auksinis prieskonis, prieskonių karalienė ar indiškas šafranas.
Ciberžolės Istorija
Ciberžolė jau buvo atrasta prieš daugiau nei 4 tūkstančius metų, jos šakniastiebį pietvakarių Indijos gyventojai laikė svarbiausia Ajurvedos medicinos priemone. Apie šio augalo svarbą ir naudojimą senaisiais laikais įrodo ir istorikų atrasti šaltiniai: garsusis Antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas įtraukė ciberžolę į Medicininių augalų sąrašą ir aprašė ją savo knygoje „De Materia Medica“. Viduramžiais ciberžolę savo knygoje paminėjo ir žymusis keliautojas Markas Polas, nurodęs, kad ciberžolė - Kinijoje augantis į šafraną panašus augalas, kurį galima panaudoti daugybėje sričių. Vėliau ciberžolę, kaip priemonę dažams ir medicinai, į Europą įveždavo galingosios valstybės: Anglija, Prancūzija, Portugalija ir Olandija. Tuo metu ciberžolė laikyta puikiu šafrano pakaitalu.
Ir visgi ciberžolės svarba nesuabejota net iki šių laikų - Indija išaugina daugiau nei 80 proc.
Ciberžolės Savybės ir Nauda
Dažniausiai ciberžolė išgaunama natūraliu būdu ir naudojama miltelių pavidalu - išvirus, išdžiovinus ir sumalus ciberžolės šakniastiebį. Šis nuo seniausių laikų naudojamas auksinis prieskonis turi daugybę puikių savybių ir gali būti labai naudingas organizmui. Ciberžolė ypatingai tinka pagardinti ryžių, bulguro kruopų bei daržovių patiekalams. Šiame prieskoniniame augale gausu baltymų, maistinių skaidulų, niacino, kalcio, vario, geležies, kalio, magnio, cinko bei C, E ir K vitaminų. Dėl savo vertingos sudėties ciberžolė nuo seno yra naudojama įvairioms sveikatos problemoms spręsti, turi antioksidacinių savybių, saugo nuo senėjimo.
Sustiprinti imunitetui rekomenduojama kas rytą prieš valgį išgerti po stiklinę karšto vandens su keliais šaukšteliais ciberžolės miltelių. Kurkuminas - ciberžolėje esanti veiklioji medžiaga, kuri tesudaro 3 proc. ciberžolės svorio, tačiau jų privalumas neginčytinas.
Šafranas
Šafranas - tai gurmanų aukštai vertinamas prieskonis, gaunamas iš aromatingų daržinio kroko purkų. Brangiausias pasaulyje prieskonis yra malonaus, švelnaus aromato ir turi ypatingą savybę suteikti patiekalams ryškią geltoną spalvą. Jis naudojamas saldumynams, ryžių, žuvies patiekalams pagardinti, gėrimams aromatizuoti, gali būti geriamas kaip arbata, o prieskonio aromatas geriausiai atsiskleidžia įbėrus jį į šiltą (bet ne karštą) patiekalą, gėrimą. Šafranas dėl savo vertingųjų savybių - jame gausu flavonoidų, karotino, vitamino B1 ir B2 - yra vartojamas medicinoje ir dėl ryškaus, malonaus kvapo taip pat pasitelkiamas parfumerijoje.
Kiti Geltoni Prieskoniai ir Mišiniai
Be ciberžolės ir šafrano, rinkoje galima rasti ir kitų prieskonių bei mišinių, kurie pasižymi geltona spalva ir suteikia patiekalams unikalų skonį:
- Visai paukštienai, o ypač kalakutienai skirtas smulkus, vientisas, geltonos spalvos prieskonių mišinys.
- Spalvingas - juodųjų ir geltonųjų garstyčių žaismas, persipinantys su kitais prieskoniais, puikiai tinka dešroms.
Patarimai ir Receptai
Druska su žolelių ir prieskonių mišiniu, puikiai tinkanti ruošiant virtas ir rūkytas dešras. Mėsa išlaiko patrauklią spalvą ir tampa mikrobiologiškai stabili. Sudedamosios dalys: nejoduota akmens druska - natrio chloridas (NaCl), žolelių ir prieskonių mišinys (granuliuoti česnakai, juodieji pipirai, mairūnas, muskatas, raudonieji aitrieji pipirai), kalio nitratas (E252).
Dešrų Gamybos Būdas
- Sprandinę, mentį ar nugarinę sumalkite per 12 mm dydžio mėsmalės antgalį (metalinį sietelį), o šoninę per 8 mm antgalį (metalinį sietelį). Jautieną rekomenduojama sumalti du kartus per mažiausio dydžio antgalį.
- Į jautieną įpilkite 100 ml virinto šalto vandens ir gerai viską išmaišykite.
- Po to paruoštas mėsos mases sukratykite į vieną indą, taip pat prieskonių mišinį tradiciniai dešrai ir gerai viską išmaišykite. Palikite šaldytuve 24 val.
- Kiaulienos žarnas pasiruoškite prieš 20 minučių, išimant mėsą iš šaldytuvo. Kruopščiai jas nuplaukite ir palikite šiltame vandenyje. Galite naudoti ir valgomus kolageno apvalkalus dešroms jų specialiai ruošti nereikia.
- Išėmę mėsą dar truputį ją išminkykite, tada paragaukite ir, jei reikia, pagardinkite. Užpildykite žarnas paruoštu įdaru.
- Palikite dešrą 1-2 valandas džiūti kambario temperatūroje. Išdžiovinus dedame dešrą į rūkyklą ir rūkome 50-60 °C temperatūroje 1,5 valandos (kol ji tampa auksinė).