Angina, dar žinoma kaip tonzilitas, yra dviejų ovalo formos audinių mazgų - tonzilių, esančių gerklės gale, uždegimas. Angina (lot. Tonsillitis) - tai tonzilių (migdolinių liaukų) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterijos (ypač streptokokai) arba virusai. Ši būklė yra ypač paplitusi tarp vaikų, tačiau nėra išimtis ir suaugusiesiems. Angina dažniausiai pasireiškia staiga, ir ją lydi stiprus gerklės skausmas, apsunkintas rijimas, karščiavimas bei bendras silpnumas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti anginą, kokios yra veiksmingiausios namų gydymo priemonės, kada reikalinga gydytojo pagalba ir kaip apsisaugoti nuo anginos ateityje.

Kaip atpažinti anginą?

Pagrindiniai anginos (ūminio tonzilito) simptomai yra uždegiminės ir patinusios tonzilės, dėl kurių, ypatingai sunkiais atvejais, gali būti sunku kvėpuoti per burną. Angina dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:

• Stiprus gerklės skausmas, blogiau ryjant.
• Karščiavimas (daugiau nei 38 °C, dažniau esant bakterinei infekcijai).
• Tonzilių paraudimas, patinimas arba pūlingos apnašos.
• Bendras silpnumas, raumenų skausmai, nuovargis.
• Padidėję limfmazgiai kakle.
• Blogas kvapas iš burnos.

Jei gerklės skausmą lydi stiprus karščiavimas, pūlingos apnašos ant tonzilių ir patinę limfmazgiai, tai gali būti bakterinė angina, kurią būtina gydyti antibiotikais.

Anginos tipai

Angina skirstoma į keletą tipų, kurie pasižymi specifiniais simptomais ir reikalauja skirtingų gydymo metodų. Angina gali būti bakterinė arba virusinė. Tai labai svarbu nustatyti, kadangi priklausomai nuo infekcijos tipo skiriasi gydymo metodai.

• Bakterinė angina. Dažniausiai ją sukelia Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokai). Šios rūšies angina pasireiškia stipriu gerklės skausmu, dideliu karščiavimu ir dažnai pūliais ant tonzilių. Bakterinė angina dažniausiai gydoma antibiotikais, kad būtų išvengta tam tikrų komplikacijų. Tačiau simptomų palengvinimui gali būti naudingi ir preparatai gerklei, tokie kaip purškalai ar pastilės.
• Virusinė angina. Dažniausiai sukelia adenovirusai, rinovirusai ir kt. Simptomai dažnai būna švelnesni nei bakterinės anginos, tačiau vis tiek gali apimti gerklės skausmą, sloga, kosulį ir lengvą karščiavimą. Virusinės anginos gydymas yra orientuotas į simptomų palengvinimą, nes antibiotikai šiuo atveju nepadeda.
• Puliuojanti angina, dar vadinama bakterine ar pūlinga angina, pasireiškia opomis ant tonzilių, kuriose susikaupia pūliai. Puliuojanti arba pūlinga angina - taip vadinama bakterinė angina, dar žinoma kaip bakterijų sukeltas tonzilitas.

Kaip gydyti anginą namuose?

Jei angina yra virusinė arba kol laukiate gydytojo konsultacijos, galima taikyti simptominį gydymą namuose, kuris padės sumažinti skausmą, sumažinti uždegimą ir palengvinti gijimą.Jeigu angina yra lengvos formos ar sukelta virusų, ją galima gydyti ir namuose, naudojant natūralius metodus, kurie padės sumažinti simptomus ir palengvinti savijautą. Tačiau jei pasireiškia sunkesni simptomai, verčiau kreipkitės į gydytoją, nes savarankiškas gydymasis namuose gali būti neefektyvus.

Gargaliavimas druskos tirpalu

Druskos tirpalas padeda sumažinti gerklės uždegimą, naikina bakterijas ir palengvina simptomus.

• 1 stiklinė šilto vandens + 1 arbatinis šaukštelis druskos.
• Skalauti gerklę 3-4 kartus per dieną.
• Galima pridėti pusę arbatinio šaukštelio sodos ir kelis lašus jodo - tai dar labiau sustiprins poveikį.

Medus ir šiltas gėrimas

Medus turi natūralių antibakterinių savybių, mažina gerklės sudirgimą ir stiprina imunitetą.

• Šiltas (bet ne karštas) vanduo ar arbata su šaukšteliu medaus.
• Gerti po 1-2 kartus per dieną.
• Medų galima sumaišyti su citrina, kuri suteikia papildomų vitamino C.

Ramunėlių arba šalavijų arbatos skalavimas

Ramunėlės ir šalavijai turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, todėl gali sumažinti gerklės patinimą ir dirginimą.

• Užplikyti 1 šaukštą džiovintų ramunėlių ar šalavijų stikline verdančio vandens.
• Skalauti gerklę 3-5 kartus per dieną.

Gausus skysčių vartojimas

Gerklės uždegimo metu labai svarbu gerti daug skysčių, kad organizmas būtų hidratuotas, o gleivinė neišsausėtų.

• Šiltos arbatos (imbierų, medetkų, aviečių, liepžiedžių).
• Šiltas vanduo su citrina ir medumi.
• Vanduo su imbieru ar mėtomis.
• Reikėtų vengti per karštų ar per šaltų gėrimų, nes jie gali dar labiau dirginti gleivinę.

Propolio čiulpinimas arba purškimas

Propolis yra natūralus antibiotikas, kuris naikina bakterijas ir ramina gerklę.

• Galima naudoti propolio purškalus ar čiulpti natūralų propolį.
• Taip pat yra propolio pastilių, kurios gali padėti numalšinti skausmą.

Česnakas ir svogūnas

Česnakas turi stiprų antibakterinį poveikį. Jei bakterinė infekcija dar nėra stipriai įsisenėjusi, česnakas gali padėti. Svogūnai taip pat turi stiprių antimikrobinių savybių - galima įtraukti į maistą.

• Česnako skiltelę galima lėtai kramtyti arba įtrinti ant duonos.

Kiti liaudiški būdai

• Pats paprasčiausias anginos gydymo namuose būdas - gerklės skalavimas naikinančiais kenksmingus mikroorganizmus, arba antiseptiniais, tirpalais: jodo, druskos, maistinės sodos, kalio permanganato, taip pat jūros vandeniu.
• Kaip naminius vaistus gerklei skalauti galima naudoti ir kai kuriuos maisto produktus. Pavyzdžiui, ką tik išspaustos raudonųjų burokėlių ir morkų sultys pasižymi bakterijas naikinančiomis ir uždegimus slopinančiomis savybėmis.
• Ramunėlės, medetkų žiedai ir eukaliptų lapai(visko imama po lygiai)sutrinami smulkintuvu, tada 20 gramų šio mišinio užpilama 300 ml vandens ir užvirus penkias minutes paverdama. Dar po penkiolikos minučių nuoviras perkošiamas ir naudojamas skalauti gerklei.
• Ryklės ir tonzilių uždegimą gydo ir šalavijų, jonažolių, liepų žiedų, džiovintų aviečių nuovirai bei antpilai.
• Be skalavimo, naudinga pakramtyti ajero šaknies gabalėlį, pačiulpti citrinos skiltelę su žievele arba palaikyti burnoje truputį bičių pikio - šios priemonės taip pat puikiai valo ir padeda greičiau užgyti uždegimo pažeistai gleivinei.
• Dar vienas naminis anginos gydymo būdas - kvėpavimas augalų, malšinančių uždegimus ir naikinančių bakterijas, garais. Tokiomis savybėmis pasižymi mėtos, čiobreliai, pušų pumpurai ir spygliai.
• Inhaliacijoms tinkamų nuovirų pasidaryti paprasta. 10 g čiobrelių užplikoma stikline verdančio vandens ir paliekama pastovėti 45 min., o 20 g pušų pumpurų užpilama stikline šalto vandens ir pusvalandį verdama.
• Naudingi ir eteriniai aliejai - keliolika lašų kurio nors iš jų, pavyzdžiui, eukaliptų, įpilama į verdantį vandenį ir pasilenkus virš indo kelias minutes pakvėpuojama kylančiais kvapiais garais.
• Susirgus angina savijautą pagerina ir greičiau pasveikti padeda kaklo kompresai. Vienas iš jų - su lupenomis išvirtos ir sutrintos bulvės, sumaišytos su trimis lašais jodo tirpalo ir šaukštu kokio nors aliejaus. Kaip gydomasis kompresas tinka ir paprasti kopūstų lapai.

Kada reikalingi antibiotikai?

Jei įtariama, kad angina yra bakterinės kilmės, gydytojas gali skirti antibiotikus, dažniausiai iš penicilinų grupės (amoksiciliną, fenoksimetilpeniciliną) arba alternatyvas, jei žmogus yra alergiškas penicilinui (azitromiciną, klaritromiciną). Svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, kuris įprastai trunka 10 dienų.

Nereceptiniai vaistai nuo gerklės skausmo

Nereceptiniai vaistai nuo gerklės skausmo gali padėti sušvelninti nemalonius pojūčius, slopinti uždegimą bei mažinti diskomfortą, kurį sukelia gerklės dirginimas ar infekcijos. Gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia dėl virusinių infekcijų, peršalimo, gripo, bakterinių infekcijų, tokių kaip angina, arba aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, sausas oras ar dūmai.

• Gerklės pastilės - vienas iš populiariausių vaistų, kurie gali padėti palengvinti gerklės skausmą ir sudirgimą. Čiulpiamose tabletėse dažnai būna skausmą malšinančių, su infekcijomis kovojančių, raminančių ir dezinfekuojančių medžiagų. Tokių pastilių nauda - greitas poveikis, kai reikia vietinio skausmo malšinimo ir antiseptinio poveikio.
• Purškalai gerklei dažniausiai turi priešuždegiminį bei dezinfekuojantį poveikį.

Ko vengti gydant anginą namuose?

• Negerti per karštų ar šaltų gėrimų, nes jie gali sudirginti gerklės gleivinę.
• Nevartoti alkoholio ar rūkyti, nes tai didina uždegimą ir lėtina gijimą.
• Nevartoti antibakterinių vaistų be gydytojo paskyrimo, nes tai gali sukelti atsparumą antibiotikams.
• Neignoruoti simptomų ilgiau nei 3-5 dienas, jei jie stiprėja - būtina kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų angina praeina be komplikacijų, kai kuriais atvejais būtina medikų pagalba:

• Jei temperatūra viršija 39 °C ir nesumažėja po paracetamolio ar ibuprofeno vartojimo.
• Jei pasunkėja kvėpavimas ar rijimas.
• Jei tonzilės padengtos storu pūlingu apnašu.
• Jei kaklo limfmazgiai labai ištinę ir skausmingi.
• Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 7 dienas ar blogėja.
• Visais atvejais, kai anginos simptomai yra labai stiprūs, ilgalaikiai (trunka daugiau nei 2-3 dienas) arba kai atsiranda komplikacijų (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimas, stiprus skausmas, balti pūliai ant tonzilių), būtina kreiptis į gydytoją.

Prevencija - kaip apsisaugoti nuo anginos?

Nors visiškai pašalinti rizikos susirgti angina neįmanoma, tačiau yra keletas veiksmingų būdų, kaip sumažinti susirgimo tikimybę. Angina yra užkrečiama, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus nuo infekcijos plitimo.

• Rankų higiena. Pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią daugelio infekcijų plitimui, yra kruopštus rankų plovimas.
• Venkite kontaktuoti su sergančiais. Angina dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiaisiais.
• Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir taip sumažinti užsikrėtimo riziką.
• Tinkama apranga šaltuoju metų laiku. Angina dažnai susergama šaltuoju metų laiku, todėl svarbu apsirengti šiltai, o ypač svarbu uždengti kaklą ir krūtinę, kad išvengti peršalimo.
• Pakankamai miegokite ir venkite streso. Didelis stresas ir nuolatinis miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl būtina pasirūpinti savo poilsiu ir rasti būdų, kaip kovoti su kasdieniu stresu.

---