Daugelis pasakys, kad homeopatija tai natūralus gydymo metodas. Tiesa, ne ką mažesnė dalis teigs, kad homeopatija yra gydymas vaistažolėmis. Kiti papildys, kad tai gydymas labai mažomis vaisto dozėmis. Pradėkime nuo pradžių. Kaip atsirado homeopatija?
Homeopatijos atsiradimas ir pagrindiniai principai
Homeopatijos įkūrėju laikomas gydytojas Samuelis Hanemanas (1755-1843), ieškoti kitų gydymo metodų ėmęsis po to, kai nusivylė to meto gydymo būdais, kurie negalėjo padėti žmonėms. Jis, būdamas sveikas, vartojo maliarijai gydyti skirtą preparatą chininą ir, įvertinęs simptomų atsiradimą ir išnykimą, iškėlė hipotezę, kad medžiagos, kurios sveikame organizme sukelia tam tikrus simptomus, gali juos gydyti sergančiame organizme.
Susisteminęs savo mokslinius tyrimus ir suformulavęs pagrindinį homeopatijos principą „panašus gydo panašų“, 1810 m. tai paskelbė moksliniame žurnale. Šis įvykis laikomas homeopatijos gimimu. Kita vertus, homeopatija ne gimė, o atgimė, nes S.Hanemanas nebuvo pirmas ligoms gydyti pasiūlęs panašumo principą. Dar Hipokratas (460-370 m. pr. Kr.) teigė, kad „negalavimą sukėlę dalykai gali ir jį išgydyti“.
Homeopatinių vaistų gamyba
Pabrėžiu, kad homeopatinių, kaip ir visų kitų vaistų, gamybą reglamentuoja Europos farmakopėja. Taip pat kai kurios šalys, pvz., Vokietija, Anglija, JAV turi ir homeopatines farmakopėjas, kuriose nurodyti reikalavimai žaliavoms, vaistų gamybos principai, gatavų preparatų kokybės kontrolė. Daugiau kaip pusė visų homeopatinių preparatų gaminama iš augalinių žaliavų. Tinka tik tie augalai, kurie užaugo natūraliose, ekologiškose augimvietėse.
Galėtume išskirti 3 pagrindinius gamybos etapus:
- I etapas - ruošinių gamyba. Šiame etape iš surinktos augalinės, gyvūninės žaliavos daromos pirminės ištraukos - urtinktūros.
- II etapas naudojamas išskirtinai tik homeopatinių vaistų gamyboje - skiedinių gamyba. Dažniausiai tiek vaistinėse, tiek pramoninėje gamyboje naudojami dešimtkartiniai ir šimtakartiniai praskiedimai, kurie žymimi romėniškais skaitmenimis: D - dešimtkartinis praskiedimas, t.y. 1 dalis vaistinės medžiagos ir 9 dalys skiediklio; C - šimtakartinis praskiedimas, t.y. 1 dalis vaistinės medžiagos ir 99 dalys skiediklio.
- Homeopatiniai skiediniai gaminami potencijuojant. Potencijavimą sudaro 2 vienas po kito einantys etapai: praskiedimas ir dinamizacija (sumaišymas arba sukratymas).
Dinamizacijos svarba
Dinamizacija reikalinga, kad vaistinės medžiagos dalelės tolygiai pasiskirstytų skiediklyje (tirpale, tepalo pagrinde, tablečių masėje). Homeopatinėje farmakopėjoje nurodyta, kad dinamizuoti reikia 10-100 kartų, t.y. tol, kol preparatą gaminantis specialistas bus tikras, kad veiklioji medžiaga tinkamai pasiskirstė. Šį etapą kai kurie žmonės, neturintys žinių apie homeopatinių vaistų gamybos principus, bando mistifikuoti. Jie pasakoja, kad gaminant vaistus reikia supurtyti 7 ar 13 kartų, o tai esą yra magiški skaičiai, dėl to vaistai įgauna magišką poveikį. Kitas mitas - dinamizuoti galima tik gerai nusiteikus, nes šio proceso metu vaistams perduodama gaminančio žmogaus energija. Geriausiai šį mitą paneigia pramoninė homeopatinių preparatų gamyba. Šiuos vaistus gaminant fabrikuose, daugelį procesų, taip pat ir dinamizaciją, atlieka įrenginiai, ir taip pašalinama žmogaus energijos įtaka vaistų veikimui.
Mažų dozių efektyvumas
Dažniausiai atskiestame tirpale likusi ne vaistinės medžiagos informacija, o didesnė ar mažesnė pačios vaistinės medžiagos molekulių koncentracija. Iš fizikos žinome, kad tirpaluose, praskiestuose mažiau nei 10-24 (atitinka D24 arba C12), yra pradinės medžiagos molekulių. Jeigu peržvelgsime vaistinių lentynose esančius homeopatinius preparatus, visuose, išskyrus tik vieną, kurio praskiedimas C200, matysime, kad vaistinės medžiagos praskiestos mažiau nei D24 arba C12.
Pvz., pradėkime nuo paties populiariausio, net ir homeopatijos skeptikams patinkančio preparato Traumeel S, kuris gaminamas ne tik tepalo, bet ir tablečių bei injekcinių tirpalų pavidalu. Gaminant tepalą, vaistinės medžiagos (pvz., vaistinė ramunė, vaistinė medetka, purpurinė ežiuolė) naudojamos pradinės ištraukos (urtinktūros) pavidalu, t.y. nepraskiestos, o stiprų biologinį poveikį turinčios medžiagos - praskiestų tirpalų pavidalu (pvz., vaistinė šunvyšnė naudojama D1 praskiedimu).
Lymphomyosot sudėtyje yra augalinės (pvz., vaistinė veronika, šiurkštusis asiūklis ir kt.) ir mineralinės (pvz., geležies, natrio, kalcio druskos) medžiagos, praskiestos D3-D4. Tiek praskiedus, veikliosioms medžiagoms identifikuoti ir jų koncentracijoms nustatyti dar galime naudoti įprastas analizės metodikas ir aparatūrą (spektrofotometrus, efektyviąją skysčių chromatografiją). Todėl drąsiai galiu teigti, kad preparate esančių vaistinių medžiagų molekulių užtenka, kad suaktyvintų limfos tekėjimą ir toksinių medžiagų pašalinimą iš organizmo.
Veikimo mechanizmai
Kaip jau minėjau, kai praskiedimas didesnis nei D24 ar C12, pradinės vaistinės medžiagos molekulių nėra, nors, tokių vaistų vartojant, klinikinis poveikis pasireiškia. Pasaulyje atliekama daug mokslinių tyrimų naudojant pažangiausią aparatūrą ir tyrimų metodus, siekiant įrodyti tokių homeopatinių skiedinių poveikį.
Fundamentinių tyrimų srityje norėčiau paminėti garsaus mokslininko L.Rey paskelbtus duomenis, gautus tiriant natrio chlorido ir ličio chlorido tirpalus ir jų praskiedimus C15. Visi tirti tirpalai buvo sušaldyti, paveikti ultravioletinių spindulių ir, palaipsniui atšildant, registruota termoliuminescencija. Labai daug atliekama ir biologinių tyrimų, kuriuose homeopatinių vaistų poveikis tiriamas naudojant ląstelių kultūras, eksperimentinius gyvūnus. Pvz., viena mokslininkų grupė programuotą vėžinių ląstelių žūtį - apoptozę sukėlė naudodami ypač smarkiai praskiestas vaistines medžiagas: Ruta 200C, Carcinosinum 200C, Hydrastis 200C, Thuja 200C ir Thuja 1M.
Nepaisant atliekamų tyrimų, šiandien nėra iki galo žinomas tikslus didelio praskiedimo homeopatinių vaistų veikimo mechanizmas.
Kompleksinė medicina
Noriu pabrėžti, kad PSO Europos sveikatos politikos dokumente „Sveikata visiems XXI amžiuje“ skelbiama, kad visų Europos šalių vyriausybių tikslas - sveikata visiems. Šiam tikslui pasiekti gydytojai ir kitų medicinos specialybių atstovai turėtų suvienyti fitoterapijos, homeopatijos, moderniosios medicinos žinias ir padėti pagrindus kompleksinei medicinai.
Pavyzdžiai homeopatinių preparatų ir arbatų
Nux vomica-Homaccord
Nux vomica-Homaccord yra homeopatinis vaistinis preparatas, vartojamas lengviems skrandžio, žarnų ar kepenų funkcijos sutrikimams ir pilvo pūtimui gydyti.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Nux vomica-Homaccord medžiagas: Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne - 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu.
Vartojimas:
- Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po 10 Nux vomica-Homaccord lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais - iš pradžių gerti (pirmas dvi valandas) po 10 Nux vomica-Homaccord lašų kas 15 min.
- 2-5 metų vaikams: gerti po 5 Nux vomica-Homaccord lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais - iš pradžių (pirmas dvi valandas) gerti po 5 Nux vomica-Homaccord lašus kas 15 min.
- 6-11 metų vaikams: gerti po 7 Nux vomica-Homaccord lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais - pradžioje (pirmas dvi valandas) po 7 Nux vomica-Homaccord lašus kas 15 min. Vaikams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens.
Cralonin
Cralonin yra homeopatinis vaistinis preparatas. Nepasitarus su gydytoju šio vaisto negalima vartoti pacientams, sergantiems širdies veiklos nepakankamumu. Šio vaisto negalima vartoti vietoj kitų gydytojo skirtų vaistų. Cralonin netinka vartoti vaikams.
Šio vaisto sudėtyje yra 45 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 178 mg 10 geriamųjų lašų dozėje (atitinka 4,5 ml alaus, 1,88 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne - 12 tūrio % etanolio, arba 59,84 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu.
Pagalbinės medžiagos: etanolis (96 %), išgrynintas vanduo.
Senų lapai ŠVF vaistažolių arbata
Senų lapai ŠVF yra išdžiovintų ir smulkintų įvairaus dydžio gelsvai rusvai žalios spalvos lapelių, kotelių, stiebų gabalėlių mišinys. Vartojama trumpą laiką retkarčiais pasitaikančiam vidurių užkietėjimui mažinti.
Vartojimas: 2 g vaistažolių arbatos (1 arbatinį šaukštelį) reikia užpilti 150 ml karšto vandens, po 10 minučių nukošti ir gerti. Tokia dozė atitinka 30 mg senozidų (perskaičiuotų pagal senozidą B). 1 paketėlį reikia užpilti 150 ml karšto vandens ir po 10 minučių užpilą gerti. SENŲ LAPAI vaistažolių arbatos vaikams iki 12 metų vartoti negalima.
Senų lapai gali sukelti pilvo skausmą, spazmą, viduriavimą, ypač dirgliosios žarnos sindromu sergantiems pacientams.
Ekologiška žolelių arbata Nr. 51
0,5-1 valgomąjį šaukštą žolelių arbatos Nr. 51 užplikyti 1 stikline verdančio vandens, palikti šiltai 2 val., nukošti, nuspausti. Gerti šiltą po 0,3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Kita informacija
Atidžiai perskaitykite visą pakuotės lapelį ir vaistus vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistus vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.
Vaistinė šventagaršvė gali padėti palaikyti fiziologinį skrandžio pH ir virškinamojo trakto funkciją. Nerekomenduojama esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
ĮSPĖJIMAS: Žolelių arbatos nerekomenduojamos, kai žmogus jautrus jų komponentams, kai arbatos vartojamos ne pagal nurodymus ir pernelyg dideliais kiekiais. Pacientui derėtų informuoti gydytoją apie žolelių arbatos vartojimą, kai jis skiria gydymą.