Vilnius - miestas, turintis turtingą istoriją ir daugybę įdomių vietų. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius faktus ir įdomybes, susijusias su Vilniaus istorija, architektūra, kultūra ir gamtos paveldu.
Vilniaus radijo stotis
1927 m. dabartinėje Liubarto gatvėje įsikūrė pati pirmoji Vilniaus radijo stotis. Signalo aprėptis tuo metu tebuvo 10-15 km. Iš Žvėryno studijos gausiai skambėjo rečitaliai, poezijos vakarai, mišios iš Aušros vartų koplyčios, protarpiais transliuotos laidos baltarusių, lietuvių kalbomis.
Plikakalnio atodanga
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje esanti atodanga - antra pagal aukštį Lietuvoje (58 m). Tai - valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas.
Aleksandro Puškino muziejus
Markučių parke veikia muziejus, pavadintas vieno žymaus rašytojo vardu. Įdomu tai, kad Aleksandras Puškinas niekada nesilankė Lietuvoje. 1899 - 1905 m. Markučiuose gyveno jaunesnysis jo sūnus Grigorijus su žmona Varvara, čia jie ir palaidoti.
Viršuliškių gaidys
Šį mikrorajoną puošią Vladimiro Kančiausko skulptūra „Giesmė“, geriau žinoma kaip Viršuliškių gaidys. Čia rajoną žadinantis paukštis pirmą kartą atsidūrė 1990 - iais, o 2000 metais buvo restauruotas ir užkeltas ant naujo pjedestalo.
Žalia Vilnelė
Airijos globėjo Šv. Patriko dienos proga Vilnelė dažoma šventės simboliu tapusia žalia spalva. Dažai nekenksmingi gamtai ir paprastai naudojami santechnikos ir energetikos įmonių darbuotojų tam, kad nustatytų nuotėkius trasose.
Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė Naujininkuose - vienintelis šiuo metu veikiantis stačiatikių moterų vienuolynas Lietuvoje. Sovietmečiu iškėlus vienuolyną ir pastačius naujus pastatus šioje teritorijoje veikė nepilnamečių sunkiai auklėjamų mergaičių kolonija, apie dar neseną jos egzistavimą primena kairiau stovintis keturių aukštų pastatas su grotomis ant langų.
Dalgių fabrikas Naujojoje Vilnioje
Dalgiai šiame fabrike buvo gaminami pagal moderniausias technologijas. Kartais teigiama, kad tai buvo didžiausias pasaulyje vinių ir dalgių fabrikas. Iki Pirmojo pasaulinio karo jame buvo pasiektas įspūdingas 3 mln. dalgių per metus produktyvumas.
Mamuto radinys Antakalnyje
Tiesiant vieno iš jų kanalizacijos vamzdžius, 3,5 metro gylyje darbininkai rado milžiniškus kaulus. Paaiškėjo, kad tai - mamuto kojos. Kiek giliau aptiktos ir dvi iltys, apatinis žandikaulis, stuburo narelis.
Šv. Vardano bažnyčia
Šv. Vardano bažnyčia - ne tik vienintelė armėnų bažnyčia šalyje, bet ir mažiausia pagal plotą - vos 54 kv.m.
Seniausia Vilniaus liepa
Ji auga netoli ištaigingų įvažiavimo į parką vartų šalia Antakalnio gatvės. Ši liepa skaičiuoja apie 350 metų, o kamieno apimtis siekia 4,40 m.
Šiaurės miestelis
XIX a. carinė Rusija pradėjo naudoti šias žemes kariuomenės reikmėms: statytos kareivinės, įrengti kliūčių ruožai, apkasai, šaudyklos ir t. t. Prigijo Šiaurės karinio miestelio arba tiesiog Šiaurės miestelio pavadinimas. Tuo metu tai buvo atoki vieta, gerokai nutolusi nuo miesto šurmulio. Nepaisant Vilniaus augimo, Šiaurės miestelis naudotas tiek tarpukario Lenkijos kariuomenės, tiek sovietų - pokariu.
Meškiukai Gedimino prospekte
Gedimino pr. 2 esantys meškiukai buvo saldumynų parduotuvės, kuri šiame pastate veikė iki pirmojo pasaulinio karo, puošmena. Savo gaminius parduotuvei tiekė tuo metu labai garsus Vilniaus šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Nors pastatas kartu su meškiukų figūromis perdažytas šviesiai pilka spalva, atidarius parduotuvę 1908 metais jos turėjo būti rudos - šokoladinės spalvos.
Lazdynų mikrorajonas
Šis mikrorajonas buvo planuojamas ir statomas kaip parodomasis. Jo architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika Lenino premija buvo apdovanoti 1974 m.
Katedros varpinė
Bokšto apačia kitokia, nes XIII amžiuje bokštas buvo miesto gynybinės sienos dalis. XIII amžių menančių apatinio aukšto sienų storis - nuo 2,9 iki 4 metrų. Galima sakyti, kad šis bokštas - vyresnis Gedimino bokšto giminaitis.
Panerių tunelis
Tunelis gyvavo neilgai - mūras ėmė irti, o padarius tyrimus nuspręsta ne remontuoti, o statyti naują apvažiavimą aplink kalvą. Nuo 2009 m. tai valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas, šikšnosparnių žiemojimo vieta, buveinių apsaugai svarbi teritorija. Tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys, tame tarpe į raudonąją knygą įrašytas kūdrinis pelėausis.