Visi sąmoningi šunų augintojai nori sveiko, energingo ir ilgaamžio keturkojo. Dažnai šuns ilgaamžiškumas ir savijauta priklauso būtent nuo pašaro, kurį jam išrenka šeimininkai. Be aktyvaus laisvalaikio, dresūros bei kasdienės priežiūros labai svarbi yra šunų mityba.

Sausas ėdalas

Pradėkime nuo to, kad šuo yra mėsėdis. Jo „meniu“ pagrindą turi sudaryti mėsa. Kad mums nereikėtų sukti galvos, o šunų meniu būtų visavertis, turėtume padėkoti anglui Charliui Cruft, kuris su bičiuliu atidarė šunų sausainių kepyklėlę. Šunų sausainiai netrukus tapo sausu ėdalu.

Nesukdami galvos ir pasitikėdami pono Cruft‘o išradimu, galime šerti savo augintinius sausu ėdalu. Šis ėdalas taupo laiką. Jis negenda, užtat ypač patogus karštuoju metų laiku. Tik nepatartina rinktis pigiausią, nes prisieis dar pirkti ir maisto papildų. Pigiuose ėdaluose daugiau augalinės kilmės produktų, o jie šuniui ne tokie vertingi.

Kiekvienas gyvūnas turi savitų poreikių, skiriasi ir maisto pasisavinimo tempai. Skiriasi šunų temperamentas, amžius, gyvenimo būdas, nevienoda jų paskirtis ir prigimtis. Jeigu tiek daug skirtumų, akivaizdu, kad šunys išeikvoja skirtingą energijos kiekį. Todėl rinkdamiesi sausą ėdalą, į visa, kas minėta, ir turėtume atsižvelgti.

Į klausimą, ar galima derinti sausą ėdalą su natūraliu, veterinarijos gydytojai atsako, jog svarbiausia, kad šis būtų visavertis ir šuo gerai jaustųsi, puikiai atrodytų. Kartais šunų mylėtojai įberia sauso ėdalo į košę manydami, kad šuo bus sotesnis. Jie klysta. Šiuo atveju sumažėja būtinas mėsos kiekis. Maistinė ėdalo vertė tampa menkesnė. Jeigu prisieina pakeisti sauso ėdalo rūšį, irgi reikėtų neskubėti. Tai daroma laipsniškai, palengva. Staigus keitimas gali sutrikdyti šuns virškinamojo trakto darbą.

Davus išbrinkintą sausą ėdalą, šuo mažiau laka, tačiau kieti traškučiai geriau masažuoja dantenas, priverčia pasidarbuoti nasrais, užkerta kelią apnašų susidarymui ant dantų. Patyrę kinologai apie ėdalo vertę sako paprastai ir aiškiai: jeigu šuo pakrovė tokią pat krūvą, kokią suėdė, ėdalas nieko vertas. Jei išmatų nedaug, kailis žvilga, šuo trykšta energija - sausas ėdalas yra geras.

Mėsa ir kauliukai

Per dieną šuniui reikia apie 20 g mėsos vienam kilogramui jo svorio. Pavyzdžiui, jeigu anglų kokerspanielis sveria 12 kg, jam reikia 240 g mėsos. Šeriant galvijų inkstais, širdimi ar pan. produktais, šių gramų reikės dar daugiau. Geriausia mėsa šunims - jautiena ir paukštiena. Nepatartina šerti riebia kiauliena arba aviena, nepatikrinta sumedžiota žvėriena.

Šunims negalima duoti paukštienos kaulų. Apskritai, aštrūs žali kaulai pavojingi jų sveikatai. Virti kaulai užkemša gyvūnų žarnyną, juos sunkai virškina. Kad šuo turėtų ką pagraužti, galima nupirkti presuotų kaulų arba džiovintų galvijų vidaus organų, Šunims tai tarsi desertas.

Žuvis

Žuvis šunims sveika. Štai Šiaurės šunys nuolat šeriami žalia riebia žuvimi. Ruoniena - kinkinių šunų kasdienė duona. Bet atkreipkite dėmesį, kad Šiaurės šunys gyvena ir darbuojasi lauke, jiems reikia nepaprastai didelio energijos kiekio. Mūsų kambariniai šuniukai, užėdę riebios žalios žuvies, iškart sunegaluotų. Jie neišeikvoja tiek daug energijos. Mūsiškiams tinka jūros žuvis (jūros lydeka, ledžuvė, strimelės), bet patartina ją apšutinti verdančiu vandeniu. Gėlavandenes žuvis reikia išvirti, stebėti, kad ėsdamas augintinis neprirytų ašakų ir aštrių kaulų.

Žuvies nauda šunims

• Omega-3 riebalų rūgštys: Itin svarbios keturkojų kailiui, odai, sąnariams, širdies sveikatai, smegenų ir akių funkcijoms.
• Baltymai: Raumenų ir viso kūno statybinė medžiaga. Gyvūninės kilmės baltymai yra geriausiai įsisavinami.
• Vitaminai ir mineralai: Žuvyje gausu vitaminų ir mineralų, kurie gerina kailio, odos būklę, stiprina regėjimą, kraujotakos ir nervų sistemas.

Kaip duoti žuvį šuniui?

• Jūros žuvis: Tinka jūros lydeka, ledjovė, strimelės, bet patartina apšutinti verdančiu vandeniu.
• Gėlavandenė žuvis: Reikia išvirti ir stebėti, kad ėsdamas augintinis neprirytų ašakų ir aštrių kaulų.
• Žalias ar virtas: Žuvis turi būti termiškai apdorota, nes taip sunaikinamos kenksmingos medžiagos.
• Žuvies kiekis: Žuvies nesubalansuoto maisto pavidalu negalima šuniui duoti per dažnai. Jei jos nėra pagrindinis jūsų šuns BARF dietos elementas, geriausiai tinka kaip užkandis.

Ko vengti?

• Paukštienos kaulai: Aštrūs žali kaulai pavojingi jų sveikatai.
• Virti kaulai: Užkemša gyvūnų žarnyną, juos sunkai virškina.
• Rūkyta žuvis: Šunims nerekomenduojama, nes dažnai rūkomos naudojant dūmus arba dirbtinius kvapiklius ir dažiklius. Taip pat neretai į jas dedama daug druskos.

Daržovės ir pieno produktai

Šunims tinka varškė, rūgpienis, sūris. Grynas pienas - ne (organizmas nepasisavina laktozės). Šunims duodami pieno produktai neturi būti riebūs. Dažnai šeimininkai mano, jog ėsdamas vaisius ir daržoves augintinis gaus „gyvų“ vitaminų. Todėl duoda trintų morkų su aliejumi, o šuniui „vienodai rodo“. Jo organizmas nesintetina vitamino A iš karotino. Šunims taip pat nesvarbu, ar jų ėdale yra vitamino C, nes šis sintetinamas jų pačių kepenyse. Štai kodėl šunys, skirtingai nei žmonės, niekada neserga skorbutu. Daržovės jiems reikalingos tik kaip ląstelienos šaltinis, kad geriau veiktų žarnynas. Pačios ląstelienos jų organizmas nesuvirškina. Šuniui daržovių galima duoti, kai jis turi antsvorio ir reikia mažinti ėdalo kaloringumą.

Skanu, bet nuodinga

O dabar apie produktus, kurie augintinį gali susargdinti ar net nugalabyti. Tai šokoladas, makadamijos riešutai, avokadas, rabarbarų lapai, kriaušių sėklos, slyvų, persikų ir abrikosų kauliukai, obuolių šerdys ir sėklos, bulvių lupenos ir žalios bulvės, mielinė tešla, kavos pupelės, malta kava, pomidorų lapai ir stiebai, razinos, vynuogės, tabakas.

Iš kokių produktų gaminamas šunų maistas?

Sausas šunų maistas yra gaminamas panaudojant ir augalines kultūras. Dažniausiai grūdines, siekiant užtikrinti jo formą. Kartu tai gausus angliavandenių šaltinis. Vis dėlto kone visi šunų šeimininkai žino, kad rekomenduojama vengti kviečių, o jų dažniausiai yra žemiausios kategorijos šunų maiste. Kaip alternatyva kviečiams gali būti naudojami kukurūzai, avižos, ryžiai ir kt. Tiesa, bet kokį maistą reikėtų naudoti atsargiai, nes kai kurie šunys gali netoleruoti skirtingų grūdinių kultūrų - tai pasireiškia alerginės reakcijos požymiais. Norėdami įsitikinti, ar naujas šunų maistas tinka augintiniui, įveskite jį palengva ir stebėkite kailiuką - pasireiškus alergijai galima pastebėti odos sausumą, kailio slinkimą, pigmentaciją ir kitų simptomų.

Kiekvienas šunų ėdalas yra praturtinamas daržovėmis ir žalumynais, tačiau visai ne dėl skonio. Šunys gal ir svajotų valgyti vien mėsą, tačiau ilgainiui tai atsilieptų jų sveikatai, nes tik daržovėse ir žalumynuose yra daugybė jų organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų. Dėl to tiek sausas šunų maistas, tiek ėdalas skardinėse yra paįvairinamas šiomis sudėtinėmis dalimis. Dažnai gamintojai parenka lengvai virškinamas ir daugeliui šunų tinkamas daržoves: morkas, kopūstus, burokėlius, krapus, česnakus, špinatus ir kt.

Papildomi produktai

• Jogurtas: Tai puikus kalcio ir baltymų šaltinis. Atminkite, kad šuniui galite duoti tik neriebaus, be cukraus ir kitų priedų (pavyzdžiui, uogienės) jogurto. Geriausia, jei tai būtų natūralus jogurtas, kuriame yra gyvųjų bakterijų.
• Lašiša: Omega-3 rūgščių turtinga lašiša suteks šuns kailiui nepaprasto tvirtumo ir blizgumo.
• Kiaušiniai: Būtini jūsų šuniui. Be to, kiaušiniuose yra vitamino B2 ir seleno. Į įprastą šuns maistą retsykiais galite įdėti virto kiaušinio.
• Liesa mėsa: Jautiena, vištiena ir kt. puikiai tiks kone kiekvienam šuniui. Svarbu, kad mėsa būtų be riebalų ar prieskonių.
• Kepenys: Vištienos, jautienos ar kiaulienos kepenyse gausi vitaminų A, B ir K. Be to, kepenyse gausu geležies. Atminkite, kad per didelis kiekis kepenų jūsų šuniui gali būti toksiškas dėl didelės vitamino A koncentracijos.
• Grūdėta varškė: Lengvai virškinama ir turi daug baltymų, tad tai puikus produktas šuniui, kuriam reikia daugiau baltymų.
• Alaus mielės: Tai puikus B grupės vitaminų šaltinis. Be to, šunims labai patinka jų skonis. Tik nesumaišykite - šuniui jokiu būdu negalima duoti kepimo mielių.

Šunų veislių mitybos ypatumai

Šunų veislių pasaulyje daugybė - kiekviena iš jų skiriasi savo išvaizda, taip pat ir mityba. Netinkamai maitinamas mūsų keturkojis draugas gali priaugti viršsvorio, per daug suliesėti, prarasti energiją arba tiesiog nuplikti. Šeimininkai turėtų žinoti, kad šuo - tai mėsėdis gyvūnas, tačiau dažnai atsiranda dilema, kai nežinome kada, kiek ir kokios mėsos duoti savo augintiniui.

Svarbu įsiminti vieną be galo svarbų faktą - vienintelis šuns dubenėlis, kuris VISADA turi būti sklidinas, tai vandens. Šis dubuo turi būti švarus ir keičiamas kasdien.

---