Interneto TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai pranešė apie šį šeštadienį prasidedantį naują laidos sezioną. Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.
Nuvykę už Atlanto, į JAV miestą Niujorką, daugelis išsižiojame. Šis miestas - tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, mokslo ir kultūros centras. Tai labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Niujorke gyvena daugiau nei 8 milijonai gyventojų ir jų skaičius toliau auga. Labiausiai pritrenkia aukšti pastatai. Sunku nuleisti galvą - dangoraižiai tarsi laiko dangų. Jie tokie aukšti, kad nesimato viršus. Kaip tai įmanoma?
Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus vertingiau statyti ne kuo platesnius, o kuo aukštesnius. Specialistų prognozės labai aiškios - per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pustuščiai - jie plėsis ir stiebsis aukštyn.
Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas - kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate?
Dangoraižių konstrukcijų išbandymai
Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Norint įsitikinti, kad numatytos konstrukcijos tikrai laikys, atliekami bandymai, eksperimentai. Vilniaus Gedimino technikos universitete Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje yra tokią įranga, apie kurią svajoja daugelis inžinerinių universitetų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje esanti įranga yra labai reta ir ją turi vos 2-3 Europos šalys.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto dr. Šarūno Skuodžio, dangoraižiuose negali dirbti žmonės, kurie dideliame aukštyje jaučiasi blogai (juos pykina, sukasi galva). Pati aukščio baimė - natūrali savisaugos išraiška, todėl statyti dangoraižius gali toli gražu ne kiekvienas statybininkas. Apskritai, didžiausia problema kalbant apie dangoraižius - vėjas, todėl reikia sugalvoti tokias pastato formas, kurios sukeltų kuo mažesnį vėjo pasipriešinimą. Natūralu, jog ne mažiau svarbu pamatai ar dangoraižio modelio bandymas vėjo laboratorijose.
„Mokslo sriubos“ kūrėjai domisi, kaip išvengti galimos stiprių vėjų žalos ir didelio pastatų siūbavimo? Kaip tiriama žemės sudėtis toje vietoje, kurioje norima statyti dangoraižį?
Reikalavimas projektuoti dangoraižius taip, jog šie atlaikytų keturias lėktuvų atakas, galioja visame pasaulyje ir yra griežtai prižiūrimas. Tačiau projektuotojai turi atsižvelgti ir į kitus galimus grėsmingus scenarijus, pavyzdžiui, uraganus ar žemės drebėjimus. Inžinieriai kaskart susiduria su iššūkiu sukurti pastatą taip, jog gamtos stichijos padarytų kuo mažiau žalos pastatui ir jame esantiems žmonėms. Sukurti tvirtą karkasą, atlaikysiantį įvairius žemės virpesius, yra labai sudėtinga, o ir užtrunka tai labai ilgai. Kuo pastatas aukštesnis, tuo iššūkis didesnis.
Kiekviename dangoraižio aukšte gali būti skirtingų patalpų. Restoranai, viešbučio kambariai, biurai, prekybos centrai, techninės patalpos. Kiekvienas aukštas gali būti skirtingai suplanuotas.
„Yra paskaičiuota, jog galbūt įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio pastatus, bet niekas nenori atverti piniginės ir niekas neįsivaizduoja, kiek iš tikrųjų laiko tektų praleisti tokio pastato projektavimui“, - teigia VGTU tyrėjas dr.