Dėmesio! Tiesiog nuostabus ir labai lengvai iškepamas bavariškas obuolių pyragas su kreminiu sūriu saldžiam jūsų savaitgaliui.
Šis pyragas vadinamas bavarišku, nes yra kilęs iš Bavarijos regiono, įsikūrusio Vokietijos pietryčiuose.
Šį pyragą esu kepusi anksčiau, bet šįkart plonesnį varškės sluoksnį pakeičiau dideliu kreminio sūrio sluoksniu, todėl pyragas išties labai primena cheesecake’ą.
Labai džiaugiuosi šiais recepto pakeitimais, nes šįkart pyragas ne tik buvo skanesnis, bet ir atrodė prabangiau.
Perdavusi lauktuvių tėčiui, sulaukiau padėkos skambučio.
Jis šį obuolių pyragą pavadino tortu.
Pirmiausia suskubau tikslinti, kad tai ne tortas, o bavariškas obuolių pyragas su kreminiu sūriu, bet tada supratau, kad jo apibūdinimas išties yra labai tikslus.
Beje, natūralų bavarišką tepamą sūrį ir daug kitų kokybiškų bavariškų produktų galite rasti RIMI prekybos centruose.
Receptas
Tešla
- Miltai
- Cukraus pudra
- Druska
- Kiaušinio trynys
- Vanduo
Įdaras
- Kreminis sūris
- Kukurūzų krakmolas arba miltai
- Obuoliai
Gaminimo eiga
- Miltus sumaišykite su cukraus pudra ir druska.
- Įmaišykite kiaušinio trynį ir vandenį.
- Miltai ir kiaušiniai skiriasi, tad jei tešla atrodytų per skysta, įmaišykite dar truputį miltų, o jei per kieta - dar šlakelį vandens.
- Paruošta tešlą išlipdykite sviestu pateptą formą, suformuojant bortelius.
- Subadykite tešlą šakute, patieskite kepimo popieriaus lakštą ir priberkite pupelių ar žirnių.
- Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.
- Nuimkite žirnius ir kepkite dar 5 min.
- Sudėkite kukurūzų krakmolą ar miltus ir išmaišykite iki vientisos masės.
- Obuolius supjaustykite plonais griežinėliais.
- Ant tešlos supilkite paruoštą kreminio sūrio įdarą.
- Kepkite iki 170 °C temperatūros apie 60 min. arba kol įdaras sutvirtės.
- Pilnai atvėsinkite. Geriausia pyragą palaikyti bent 3-4 valandas šaldytuve - bus skanesnis.
Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų.
Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo skiriasi sūris pyragams ir sūris sumuštiniams; ir kai atradau, kad man patys skaniausi yra varškės pyragai.
Pyrago receptą radau užrašytą „Supermamos“ forume.
Ar žinot tokį?
Tada, prieš dešimt metų, maisto tinklaraščių buvo dar visai nedaug, o tasai forumas - tikras receptų lobynas.
Jaučiausi it laimėjusi loteriją, kai atradau subforumą, skirtą vien maistui; moterys ten dalijosi receptais, nuotraukomis, komentarais.
Aš tyliai skaičiau ir persirašinėjau patikusius receptus į užrašų knygelę - tada dar buvau kur kas labiau vaikas nei mama, šypt.
Jei jau atvirai, kartais net orkaitę užkurti prašydavau savo mamos.
Labai gerai prisimenu, kad šį pyragą pirmą kartą iškepiau vasarą, o gal pavasarį, kai saulė jau kildavo aukštai ir dienos buvo šiltos.
Vežėmės jį į kaimą pas senelius ir atėjus deserto metui valgėme po du gabalėlius - toks jis mums buvo skanus!
Nuo to karto jis ir tapo mano firminiu labai ilgam (kol atėjo eilė šokoladainiui su riešutais).
Nesuskaičiuočiau, kiek kartų jį kepiau.
Gal tai ir yra maisto tinklaraštininkų bėda - mes taip įsisukame į naujų receptų paieškas, bandymus ir atradimus, kad kartais nebelieka laiko seniems geriems, laiko patikrintiems receptams.
Kita vertus, ilgesys yra labai malonus jausmas.
Receptą šįkart šiek tiek pakoregavau.
Labai nedaug: varškės įdarą pagardinau persikais (tegyvuoja sezoninė virtuvė ir vasaros skoniai!), o į tešlą papildomai įbėriau saujelę trupintų migdolų plokštelių, nes juk migdolai ir persikai dera tiesiog nepamainomai.
Ir nežinau, kas čia kaltas - ar nostalgija, ar tiesiog toks jis jau yra - bet pyragas iškepė nuostabus!