Dažniausiai vartojami vištų kiaušiniai, nors žmonės gali vartoti bet kokių paukščių kiaušinius. Egzistuoja praktika vartoti kai kurių roplių (pvz., vėžlių) kiaušinius.
Kuo skiriasi balti ir rudi kiaušiniai?
Kiaušinių lukštų spalva ir tekstūra gali skirtis priklausomai nuo juos padėjusios vištos veislės. Paprastai vištų kiaušinių lukštai būna balti arba rudi, tačiau kai kurių veislių vištos gali dėti ir mėlynos, žalios ar rausvos spalvos kiaušinius. Svarbu atsiminti, kad balti kiaušiniai yra tokie pat sveiki kaip ir rudi kiaušiniai.
„Kiaušinio lukšto spalva neturi įtakos kiaušinio maistinei vertei, ji gali nurodyti tik kiaušinį padėjusios vištos veislę. Kiaušinio kokybę daugiausia nulemia lesalas ir paukščio auginimo sąlygos. Ant kraiko laikomų, subalansuotai šeriamų paukščių kiaušiniai neretai yra stipresnio skonio, turi ryškesnį trynį“, - aiškina kulinarijos šefė J. Tamoševičienė.
Ar margučiams tinka rudi kiaušiniai?
Šefė pabrėžia, kad sodrias ir efektingas spalvas išgauti galima ir dažant kiaušinius rudu lukštu. Visgi, dažant tokio tipo kiaušinius kelias taisykles žinoti pravartu.
„Viena pagrindinių taisyklių, kuri padės gražiai nudažyti rudo lukšto kiaušinius - dažymo laikas. Dažuose juos turėtume palaikyti bene dvigubai tiek, kiek laikytumėte balto lukšto kiaušinius. Be to, dažant rudus kiaušinius spalvos išeina daug sodresnės, žemiškesnės, natūralesnės“, - sako J. Tamoševičienė.
Kaip sušvelninti spalvą?
Dar viena gudrybė, pasak kulinarijos šefės, padėsianti ryškiau nudažyti tiek balto, tiek rudo lukšto kiaušinius - actas. Norint, kad rudi kiaušiniai prieš dažymą įgautų kiek šviesesnę spalvą - prieš merkiant į dažus, juos reikėtų kelias minutes pamirkyti pačiame paprasčiausiame baltajame acte, mat jis iš karto sušvelnins rudą kaušinio lukšto spalvą.
„Geriau acte kiaušinius pamirkyti juos jau išvirus, nes actas gali šiek tiek susilpninti patį lukštą, todėl didesnė tikimybė, kad verdant kiaušiniai gali įtrūkti. Tik išvirusius kiaušinius, prieš merkiant į actą, reikėtų atvėsinti, aplieti šaltu vandeniu arba pamerkti į dubenį su ledu. Tuomet kiaušinius merkti į actą, palaikyti apie 5 minutes ir švaria šluoste atsargiai nuo kiaušinio nuvalyti rudą spalvą, galiausiai merkti į mėgstamos spalvos dažus“, - sako J. Tamoševičienė.
Kaip dažyti natūraliais dažais?
Jeigu nenorite naudoti jau iš anksto paruoštų dažų, nušviesinus kiaušinius paprasta dažyti natūraliais dažais. O ir paruošti natūralius dažus paprasta kaip dukart du - kaitinkite nurodytus ingredientus vandenyje, kol jis nusidažys atitinkama spalva. Virtus kiaušinius sudėkite į karštus dažus ir laikykite, kol jie įgaus norimą atspalvį. Actas palengvina spalvos pasisavinimą, todėl į dažus vertėtų įmaišyti ir jo - maždaug 2-3 valgomuosius šaukštus.
J. Tamoševičienė dalijasi ir keliais ingredientais, kuriuos pakaitinus gausite nuostabaus grožio natūralius dažus:
- Violetinė - raudonasis vynas
- Švelniai violetinė, melsva - raudonasis kopūstas (200 g / 200 ml vandens)
- Melsva levandų - mėlynės, šilauogės (200 g / 200 ml vandens)
- Ryškiai rožinė - tarkuoti burokėliai (2 vnt. /200 ml vandens)
- Gelsvai žalia - ciberžolė (2 v. š. / 200 ml vandens)
- Melsvai pilka - raudonųjų vynuogių sultys
- Žalsva - špinatai (3-4 saujos / 200 ml vandens)
- Rusvai Auksinė - krapų sėklos (3-4 v. š. / 200 ml vandens)
Kaip paruošti natūralius dažus?
- Vandenį su dažančia priemone užvirkite ir ant nedidelės kaitros kaitinkite apie 20-40 minučių.
- Nuolat stebėkite skysčio spalvos intensyvumą.
- Kai vanduo nusidažys norima spalva, puodą nukelkite nuo viryklės.
Mitai apie trynio ir lukšto spalvą
Galbūt yra tekę girdėti, kad kiaušinis rudu lukštu - sveikesnis, natūralesnis, o gerą kiaušinį galima atskirti pagal trynio spalvos intensyvumą t.y. kuo geltonesnis - tuo geresnis. Mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės teigimu, lukšto spalvos reikšmė yra tik mitas, o kiaušinio trynį „nuspalvina“ ne tik gera vištos mityba.
„Kartais žmonės galvoja, kad geltonas trynys yra geresnio kiaušinio rodiklis. Toks mąstymas atsirado senais laikais. Vištos augdavo ant žolės, joje palesdavo, gaudavo saulės spindulių. Taip, tada kiaušinio trynys būdavo geltonas, o žiemą - baltesnis. Bet dabar galima pramoniniu būdu auginamas vištas šerti karotenoidais (tai pigmentinės medžiagos, kurios suteikia spalvą produktams - DELFI) ir tada trynys irgi nusidažys, bet tai bus santykinai dirbtinis dalykas. Taip pat „nieko nesako“ kiaušinio spalva. Tai tiesiog skirtingos rūšys ir lukšto spalva neturi iš vis jokios maistinės reikšmės“,- teigia specialistė.
Specialus žymėjimas
Kiaušiniai gali būti 4 rūšių - tai narvuose laikomų vištų, ant kraiko laikomų vištų, laisvai laikomų vištų ir ekologiškai laikomų vištų kiaušiniai. Pirmasis vištų laikymo būdas sulaukia daug kritikos.
Kad Lietuvoje narvuose augtų kuo mažiau vištų, aktyviai pasisako ne pelno siekianti gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“. Šiuo tikslu ji incijavo projektą „Kiaušinių kaina“ ir savo komunikacijos kanaluose viešina nuotraukas iš narvuose auginamų vištų fermų. Organizacijos narys Mykolas Šermukšnis teigia, kad gyvūnams tokios sąlygos nėra tinkamos.
„Narvuose laikomos vištos turi prasčiausias sąlygas. Lietuvoje, deja, prasčiausiomis sąlygomis laikomos vištos sudaro virš 90 proc. Joms gyventi tenka labai mažas plotas, maždaug A4 formato lapo. Kaip rodo vaizdai iš ten (organizacija savo komunikacijos kanaluose paviešino daugybę nuotraukų iš paukštynų - DELFI), sąlygos ten tikrai nėra tinkamos gyvūnams, jie negali patenkinti pagrindinių savo poreikių, pavyzdžiui, vištos negali raustis ant smėlio, dėl to, kad negali judėti, joms išsivysto įvairūs kaulų sistemos sutrikimai, jos tampa agresyvios, pradeda kapoti vienos kitas“, - aiškina M. Šermušknis.
Kokiomis sąlygomis užaugintos vištos, kurių kiaušinius perkate ar valgote, galite sužinoti pažvelgę į pirmąjį skaičiuką, kuriuo pažymėtas kiaušinis. Priklausomai nuo auginimo sąlygų, jiems priskiriamas skaičius nuo 0 iki 3. Būtent trejetas nurodo, kad vištos buvo laikomos narve, 2 - ant kraiko, 1 - laisvėje (gamtoje, sodyboje), 0 - vištos auginamos ekologiškai (laikomos mažomis grupėmis, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus).
Kaip pas močiutę kaime - tik brangiausi
Užmetus akį į kiaušinių lentynas dideliuose prekybos centruose, matomi aiškūs skirtumai. Kainų amplitudė gana didelė, nuo 1 euro (ne akcijų metų) iki daugiau nei 3 eurų už 12 vienetų. Tačiau kainų skirtumas tarp narvuose auginamų vištų kiaušinių, pažymėtų skaičiumi 3, ir vištų, kurios auga ant kraiko, nėra didelis - apie 30 centų.
„Ekologiškai augančių vištų sąlygos pačios idealiausios. Tai tikriausiai artimiausias variantas mūsų įsivaizdavimui, kad vištos auginamos pas močiutes kaimuose, su ypač daug vietos pasivaikščioti, gali gauti saulės, natūralios šviesos“, - apie idealias sąlygas šiems paukščiams kalba M. Šermušknis.
Jo teigimu, narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra pigesni ir dėl to, kad jų yra daugiausia. „Tai natūralus ekonomikos dėsnis, kad kuo daugiau produktų - tuo vieneto kaina mažesnė. „Vievio“, didžiausio Lietuvoje, paukštyno atstovai sako, kad užauginti vištas ant kraiko jiems kainuoja maždaug 20 proc. t.y. maždaug penktadaliu daugiau nei užauginti narvuose, bet ir pats paukštyno vadovas sako, kad ateityje kainų skirtumas mažės ir galiausiai net nebus reikšmingas“, - tikina pašnekovas.
Kiaušinių nauda organizmui
- Visavertis baltymų šaltinis. Kiaušiniuose yra visos 9 nepakeičiamosios aminorūgštys, reikalingos organizmo augimui, vystymuisi ir atsistatymui.
- Palaiko tinkamą širdies veiklą. Kiaušiniuose gausu betaino ir cholino, kurie padeda gerinti širdies veiklą bei sumažinti širdies ligų ir insulto riziką.
- Palaiko akių sveikatą. Kiaušinio trynyje yra daug karotinų, ypač liuteino ir zeaksantino, kurie yra svarbūs geltonosios dėmės degeneracijos ir kataraktos prevencijai.
- Padeda išvengti sarkopenijos. Kiaušinių baltymai, kurie yra lengvai virškinami, palaiko raumenų būklę ir apsaugo nuo raumenų nykimo, vadinamosios sarkopenijos.
- Gali padėti reguliuoti svorį. Kiaušiniuose gausu baltymų, kurie yra sotesni nei riebalai ar angliavandeniai.
- Palaiko imuninę sistemą. Kiaušiniuose esantys vitaminai A ir B12 bei selenas ir kiti antioksidantai yra labai svarbūs elementai imuninei sistemai palaikyti.
- Vitamino D šaltinis. Kiaušinių tryniai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino D.
Ką reiškia kiaušinių spalva?
Kiaušinio lukšto spalva gali būti nuo baltos, rudos iki alyvuogių žalios. Skirtumas priklauso nuo vištų veislės. Įdomu tai, kad vištos kiaušinių spalvą galima nustatyti pagal jos ausies spenelio spalvą.
Kiaušinio trynys
Trynio spalvą lemia vištos mityba. Čia galioja taisyklė, kad kuo tamsesnis trynys, tuo didesnė tikimybė, kad višta buvo laikyta laisvėje. Tamsesni tryniai būna vištų, kurių maiste yra daugiau žalių augalų ir stipriai pigmentuotų augalinių medžiagų, lengvai prieinamų laisvai laikomoms vištoms.
Kaip pasirinkti kiaušinius ir jų ženklinimo reikšmė
Kiaušiniai skirstomi į dvi kokybės klases: „A klasės“ arba „šviežius“ ir „B klasės“.
Aukščiausios kokybės, „A klasės“, kiaušiniai dar klasifikuojami pagal svorį, kuris žymimas raidėmis:
- XL - didžiausi (73 g ir daugiau)
- L - dideli (63-73 g)
- M - vidutinio dydžio (53-63 g)
- S - mažiausi (iki 53 g)
Prekyboje parduodami „A klasės“ kiaušiniai, skirti žmonių maistui, privalo turėti gamintojo kodą, kurį sudaro skaičiai ir raidės.
Skaičius ant kiaušinio
Skaičius ant kiaušinio lukšto nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos, padėjusios tą kiaušinį:
- 0 - Ekologiški kiaušiniai.
- 1 - Laisvai laikomų vištų kiaušiniai.
- 2 - Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai.
- 3 - Narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
Pasirinkdami kiaušinius, atkreipkite dėmesį į šį skaičių - jis padės suprasti, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos ir kokios kokybės kiaušinius renkatės.
Raidės ant kiaušinių
Be skaičiaus, ant kiaušinio lukšto taip pat rasite dvi raides, žyminčias šalį, kurioje registruota kiaušinių gavybos įmonė ir laikomos vištos dedeklės. Lietuvoje pagaminti kiaušiniai žymimi raidėmis LT. Kiaušiniai su kitomis raidėmis rodo, kad jie įvežti iš kitų šalių: LV - Latvija, PL - Lenkija, UA - Ukraina.
Kaip pasirinkti ir laikyti kiaušinius?
Geriausia vieta kiaušiniams - šaldytuvas. Salmonella bakterijos nesidaugina žemesnėje nei 6 °C temperatūroje. Kiaušinių nereikėtų laikyti kartu su stipriai kvepiančiais maisto produktais.
Kiaušinių dažymas svogūnų lukštais
Kiaušinių dažymas su svogūnų lukštais - sena, natūrali ir labai lietuviška Velykų tradicija. Atrodo paprasta, bet rezultatai kartais nustebina, tik kad ne visada maloniai. Kaip tai daryti teisingai ir kodėl kartais spalva nesigauna tokia, kokios tikiesi?
Reikės:
- Svogūnų lukštų (kuo daugiau - tuo ryškesnė spalva). Rudi lukštai duoda rudą, vario spalvą. Raudonųjų svogūnų lukštai - šiltesnė, raudonesnė ruda.
- Baltų (geriausia) arba rudų kiaušinių
- Senų nailoninių kojinių, marlės arba popieriaus
- Žolelių, ryžių, gijų, lapelių dekoravimui (nebūtina, bet gražu)
- Siūlo, kad pririštum „paketėlius“
- Puodo
- Vandens
- Šlakelio acto (pagerina dažo įsiskverbimą)
Instrukcija:
- Pasiruošk svogūnų lukštus. Sukaupk daug lukštų - užpilk vandeniu ir užvirk. Galima pavirti 10-15 min., kad vanduo pasidarytų sodrus.
- Dekoruok kiaušinius, jei nori raštų. Pridėk prie lukšto mažų augalų (petražolės, dobilai) lapelių, įvyniok į marlę ar kojinę, pririšk tvirtai.
- Sudėk kiaušinius į svogūnų lukštų nuovirą. Jei nori intensyvesnės spalvos - daryk taip: į puodą dėk tiek lukštų, kad beveik uždengtų kiaušinius. Kiaušinius gali virti kartu su lukštais arba palaikyti juose po virimo dar 15-30 min. Įpilk šaukštą acto - padeda spalvai įsigerti.
- Virk ant nedidelės ugnies 10-15 min. Jei nori tamsesnio atspalvio, gali palaikyti ilgiau po virimo.
- Išimk ir nudžiovink. Galima patepti aliejumi, kad blizgėtų.
Pagrindinės priežastys, kodėl marginimo būdas ne visada džiugina rezultatais:
- Per mažai svogūnų lukštų: spalva bus šviesi arba netolygiai pasiskirsčiusi.
- Naudojami rudi kiaušiniai: jie ir taip tamsūs, tad lukštų spalva matosi labai blankiai.
- Per trumpai virtas arba per šviesus lukštų nuoviras.
- Trūksta acto: actas atveria kiaušinio lukštą, kad geriau įsigertų dažas.
- Per daug vandens: jis praskiedžia dažą.
- Kiaušiniai judinami juos verdant: tuomet nusitrina raštai ar spalva nusėda netolygiai.
Vištos deda minkštus kiaušinius
Kiekvienas, auginantis vištas, tikisi, kad vištidėje suras tvirtus, sveikus kiaušinius. Visgi, kartais tarp jų atsiranda ir tokių, kurie yra minkštu lukštu arba išvis be lukšto. Višta minkštus kiaušinius gali pradėti dėti dėl įvairių priežasčių: nuo kalcio trūkumo ir netinkamos mitybos iki patiriamo streso, ligų ar net per karštų oro sąlygų.
Norint suprasti, kodėl višta deda minkštus kiaušinius, privalu suvokti visą kiaušinio formavimosi ir išstūmimo procesą. Viskas prasideda kiaušidėje, kur bręsta kiaušialąstės, dar vadinamos folikulais. Kai viena iš jų subręsta, ji virsta kiaušinio tryniu, kuris patenka į kiaušintakį. Čia, specialioje dalyje, vadinamoje magnumu, aplink trynį pradeda formuotis baltymas (albuminas). Vėliau kiaušinis keliauja į gimdą arba lukšto liauką, kur susiformuoja tvirtasis lukštas. Lukštui susidaryti reikalingas kalcis, kurį višta gauna iš pašaro arba savo kaulų atsargų. Šiame etape nusprendžiama ir kiaušinio spalva - ji priklauso nuo vištos genetikos. Galiausiai, visiškai susiformavęs kiaušinis išstumiamas per kloaką.
Kiaušinių dėjimas - sudėtingas procesas
Kiaušinių dėjimas iš vištos organizmo pareikalauja labai daug pastangų, tai sudėtinga biomechaninė sistema. Vištos turi kaulus, kurie gali kaupti papildomą kalcio kiekį kauliniame audinyje, pavyzdžiui, šlaunikaulį ir blauzdikaulį. Šie kaulai vadinami meduliniais kaulais (angl. medullary bones). Meduliniai kaulai susidaro vištos kūne, kai ji pradeda kiaušinių dėjimo ciklą ir jie vystosi vidinėje kaulų struktūroje, veikdami kaip atsarginė kalcio saugykla.
Minkšto lukšto vištos kiaušinis
Minkšto lukšto kiaušiniai - tai įprasti kiaušiniai su labai plonu lukštu arba visiškai be jo. Kai lukšto nėra, trynį ir baltymą kartu laiko membrana. Kai lukšto nėra, kiaušiniai primena mažus, vandens pripildytus balionėlius ir paprastai neišlieka ilgai. Nėra saugu valgyti kiaušinius minkštu lukštu.
Kalcio trūkumas
Vištoms, dedančioms kiaušinius, reikia daug kalcio kiaušinių lukštų formavimui. Kalcio trūkumas maiste gali įtakoti tai, kad višta deda kiaušinius plonais arba minkštais lukštais. Įsidėmėkite, kad višta per dieną suvalgo 50-70 g pašaro, tačiau kalcio pasisavinimo lygis yra tik 60%. Geriausia kalcį papildyti nuo 14 iki 17 valandos, nes dauguma ryte absorbuoto kalcio nusėda į kaulus, o kalcis, absorbuotas po pietų ar vakare, tiesiogiai naudojamas kiaušinių lukštų formavimui tą pačią dieną. Be to, 14-17 val.
Stresas
Dar vienas veiksnys, lemiantis, kad višta pradėjo dėti kiaušinius minkštu lukštu - stresas. Kuo didesnis streso lygis ir kuo ilgiau jis trunka, tuo daugiau anomalijų ir plono lukšto kiaušinių. Stresas sutrikdo ne tik kiaušinių gamybos procesus, kartu jis gali pagreitinti kiaušinių dėjimą. Labai konkreti minkšto lukšto kiaušinių priežastis - šilumos stresas.
Vitaminas D
Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris atlieka svarbų vaidmenį kalcio perdirbimo procese. Kai vištai trūksta vitamino D, ji ne tik deda mažiau kiaušinių, bet jie būna ir mažesni, deformuoti, plonu, minkštu lukštu.
Kiaušinių lukštai - puikus kalcio šaltinis
Po šv. Velykų namuose kaupiasi krūvos kiaušinių lukštų, kurie yra vienas geriausių kalcio šaltinių. Žmogaus kauluose yra vienas kilogramas kalcio, tačiau nebūna taip, kad jo turėtume vienodą kiekį - jis kauluose tai sukaupiamas, tai vėl jo netenkame. Kai šio mikroelemento gauname nepakankamai, lūžta kaulai, trupa nagai, susilpnėja imunitetas, tad tampame neatsparūs peršalimo ligoms ir alergijai, vargina lūpų pūslelinė, atsiranda mažakraujystė, raumenų mėšlungis, sąnarių skausmai, mieguistumas, užkietėja viduriai ir dar užpuola daugelis kitų bėdų.
Vištų kiaušinių lukštai - puikus maisto papildas ir idealus lengvai organizmo pasisavinamo kalcio šaltinis. Kiaušinių lukštus sudaro 90 proc. kalcio karbonato, kuris puikiai papildo organizmą kalciu.
Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų kiaušinių lukštais
Dar viena svarbi priežastis šiukšliadėžėn neišmesti kiaušinių lukštų - tai puiki augalų apsauga nuo šliužų, sraigių bei kitų kenkėjų. Paskleidus susmulkintus lukštus aplink augalus, šliužai per aštrų paviršių negali šliaužti, o jeigu pabando - susižeidžia ir vėliau žūsta.
