Maždaug penktadalis suaugusių Lietuvos gyventojų serga osteoartritu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu ir kitomis jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligomis. Ir nors nuo šių ligų, palyginti su kitomis, miršta nedaug žmonių, jos dažnai sukelia ilgalaikius lėtinius skausmus, kurie labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, trukdo dirbti įprastą darbą bei pasirūpinti savimi.

Artritas: kas tai?

Artritas - tai sąnarių sutrikimas, pasireiškiantis vieno ar kelių sąnarių uždegimu. Nors yra daugybė skirtingų artrito formų, tačiau dažniausios artrito rušys yra osteoartritas, reumatoidinis artritas ir psoriazinis artritas. Artrito paplitimas - milžiniškas. Gydytojai vieną ar kitą artrito formą diagnozavo net 50 milijonų suaugusių amerikiečių. Artritas - tai terminas, kuriuo apibūdinama skausmą, patinimą bei sąnarių nelankstumą sukeliančių ligų klasė.

Reumatinės ir kaulų bei raumenų sistemos ligos

Reumatinės ir kaulų bei raumenų sistemos ligos skirstomos į uždegimines ir neuždegimines. Ypač dažnai pasitaikantys neuždegiminiai susirgimai yra degeneracinės stuburo ligos, osteoartritas, osteoporozė ir fibromialgija, o iš uždegiminės grupės dažniausiai pasitaiko reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondilitas, reaktyvinis artritas, dermatomiozitas ir reumatinė polimialgija.

Efektyvus gydymas - svarbiausia sąlyga siekiant kuo ilgiau užtikrinti kaip įmanoma geresnę paciento gyvenimo kokybę. „Yra daug metodų, įskaitant naujausius vaistus, kurie padeda valdyti skausmą bei uždegimą ir kontroliuoti svarbiausius reumatinių ir kaulų bei raumenų sistemos ligų simptomus“, - sako R.Zumeras. Kadangi sergančiuosius reumatinių ir kaulų bei raumenų sistemos ligomis dažnai kamuoja nerimas ir depresija, prireikus jiems gali būti teikiama ir psichologinė pagalba ar psichoterapija.

Reumatinių ir raumenų bei skeleto sistemos ligų simptomai:

• Uždegimas, sąnarių patinimas ir sustingimas, paraudimas ir (ar) vietinis karščiavimas.
• Nuolatinis raumenų, sąnarių ar stuburo skausmas.
• Padidėjęs psichinis jautrumas.
• Didelis nuovargis, energijos stoka, nuolatinis silpnumo jausmas.
• Ribotos judėjimo galimybės, stuburo bei sąnarių lankstumo sutrikimai.
• Sąnarių deformacijos.

Jaunatvinis idiopatinis artritas

Svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti šios grupės liga - jaunatvinis idiopatinis artritas. Taip vadinama visa grupė ūmių ir lėtinių susirgimų, kurių priežastys nėra tiksliai nustatytos. Šių ligų požymis: vaikystėje atsiradęs vieno ar kelių sąnarių uždegimas.

Į šią susirgimų grupę įeina jaunatvinis (juvenilinis) reumatoidinis artritas, jaunatvinis (juvenilinis) ankilozinis spondilitas, jaunatviniai (juveniliniai) artritai sergant kitomis ligomis (psoriaze, Krono liga). Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu rytais ir vakarais, kuris daugeliui vaikų trunka nuo 2 savaičių iki mėnesio. Pagrindiniai simptomai: kelių sąnarių skausmas, patinimas bei rytinis sustingimas, taip pat sąnario judesių ribotumas.

Jaunatvinio idiopatinio artrito formos:

• Jaunatvinis idiopatinis oligoartritas pažeidžia nuo 1 iki 5 sąnarių per pirmuosius 6 ligos mėnesius.
• Jaunatvinis idiopatinis poliartritas. Per pirmus 6 ligos mėnesius pažeidžiami 5 ir daugiau sąnarių.
• Juvenilinis ankilozinis spondilitas, kurį sudaro grupė ligų, visų pirma pažeidžiančių stuburą ir kojų sąnarius (dažniausiai klubo ir kelio).
• Jaunatvinis psoriatinis artritas, išsivysto vienodai dažnai ir mergaitėms, ir berniukams, sergantiems odos žvyneline.

Gydymo pagrindas - uždegimą slopinantys cheminiai preparatai. Papildomai taikomos balneologinės, fizioterapinės ar reabilitacinės procedūros, psichosocialinė pagalba, kartais homeopatija ir fitoterapija. Mokomi pacientai ir jų tėvai, koreguojama mityba, moksleiviams rengiama speciali mokymosi programa.

Šeimos nariai turi suprasti, kad sergantis vaikas gali būti piktas, jautrus, irzlus ar liūdnas. Tai natūrali vaiko reakcija į ilgai trunkančią ligą. Todėl reikia kiek įmanoma ilgiau nekeisti įprasto vaiko dienos režimo, neriboti jo pomėgių, nes tai sukels jam dar didesnę emocinę įtampą ir stresą, kuris gali lėtinti gijimą. Svarbu padėti vaikui susitaikyti, kad artritas - neatskiriama jo gyvenimo dalis ir būtina gyventi aktyvų gyvenimą su šia liga.

Mitybos rekomendacijos sergant artritu

Tyrimai rodo, kad mitybos pokyčiai, tokie kaip tam tikrų maisto produktų ir gėrimų pašalinimas, gali sumažinti simptomus žmonėms, sergantiems artritu, taip pat pagerinti bendrą jų gyvenimo kokybę.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant artritu:

1. Pridėtinis cukrus. Cukraus vartojimą turėtų riboti kiekvienas žmogus, tačiau ypač - sergantys artritu.
2. Perdirbta ir raudona mėsa. Kai kurie tyrimai rodo sąsajas tarp raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo ir uždegiminių procesų, kurie ir sukelia nemalonius pojūčius sąnariuose.
3. Glitimo turintys produktai. Kai kurie tyrimai sieja tai su padidėjusiu uždegimu ir rodo, kad glitimo nevartojimas gali palengvinti artrito simptomus.
4. Itin apdoroti gaminiai. Juose paprastai yra daug rafinuotų grūdų, pridėtinio cukraus, konservantų ir kitų potencialiai uždegimą sukeliančių ingredientų, o tai gali pabloginti artrito simptomus.
5. Alkoholis. Alkoholio vartojimas buvo susietas su padidėjusiu stuburo struktūros pažeidimu.
6. Tam tikri augaliniai aliejai. Dietos, kuriose yra daug omega-6 riebalų ir mažai omega-3 riebalų, gali pabloginti osteoartrito ir reumatoidinio artrito simptomus.
7. Druska. Didelis natrio suvartojimas gali būti autoimuninių ligų, tokių kaip artritas, rizikos veiksnys.
8. AGE molekulių gausus maistas. Kai organizme susikaupia dideli AGE kiekiai, gali atsirasti oksidacinis stresas ir uždegimas.

Maisto produktai, kurie gali padėti sušvelninti artrito simptomus:

• Riebi žuvis. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui lašišoje, skumbrėje, sardinėje bei upėtakyje, gausu omega-3 riebalų rūgščių bei vitamino D.
• Česnakas. Laboratorinių bei su žmonėmis atliktų tyrimų pagalba buvo prieitos išvados, jog česnakas gali turėti antiuždegiminių savybių.
• Imbieras. Pastebėta, jog imbieras gali sumažinti artrito simptomus.
• Brokoliai. Brokolių vartojimas siejamas su sumažėjusiu uždegimu.
• Špinatai. Špinatuose gausu antioksidantų, įskaitant ir kaemferolį.
• Vynuogės. Vynuogės turi antiuždegiminių savybių bei uždegimą sumažinti galinių junginių.
• Alyvuogių aliejus. Alyvuogių aliejus gali sumažinti uždegimą bei yra siejamas su žemesne artrito rizika.

Reumatoidinio artrito gydymas

Reumatoidinio artrito gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į ligos intensyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, vartojamus vaistus. Jis yra kompleksinis ir ilgalaikis. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau. Vienas pagrindinių RA gydymo būdų - medikamentinis:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
• Steroidiniai hormonai (gliukokortikoidai).
• Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai (plakvenilis, metotreksatas, sulfasalazinas, leflunomidas).
• Biologiniai vaistai (baltymai, antikūnai).

Taigi jei kurį laiką juntate sąnarių jautrumą, skausmą, patinimą, rytinį sustingimą kreipkitės į gydytojus.

---