Dirvožemio kokybė nuo seno rūpėjo žmogui, siekiančiam pažinti dirvožemio savybes ir derlingumą. Svarbūs dirvožemio faunos atstovai yra sliekai, kurie, lyginant su kita dirvožemio zoofauna, pasižymi dideliu kiekiu grupių gyvenančių dirvožemyje.

Bakterijos

Kaip ir kitos bakterijos bei melsvadumbliai priklauso monerų karalystei. Bakterijos yra prokariotinės ląstelės, apie 1 - 10 mikronų dydžio. Jos turi ląstelės sienelę, kurią dengia kapsulė ir (arba) gleivinis sluoksnis, plazminę membraną, kuri reguliuoja medžiagų srautus į ląstelę ir iš jos, citoplazmą, sudarytą iš pusiau skystos terpės - citozolio, ribosomas, jose vyksta baltymų sintezė. Dauguma genų yra vienintelėje chromosomoje, kuri yra ląstelės nukleido zonoje.

Bakterijų esama visur, jos gali gyventi tokiomis sąlygomis, kurios sudėtingesniems organizmams nepakeliamos. Jų randama vandenyje 9 km gylyje, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir kitokiuose atšiauriuose regionuose. Pablogėjus gyvenimo sąlygoms bakterijos virsta atspariomis endosporomis; tai pati atspariausia iš žinomų gyvųjų organizmų būsenų. Dauguma bakterijų yra labai naudingos, pavyzdžiui, gyvūnų skrandyje ir žarnyne gyvenančios bakterijos padeda įsisavinti maistą, gamina tam tikras reikalingas medžiagas. Bakterijos taip pat ardo negyvus kūnus ir grąžina dirvožemiui jų sukauptas medžiagas.

Tačiau kai kurios bakterijos tarp jų ir juodligės yra kenksmingos. Patekusios į organizmą jos sukelia ligas. Juodligė - ūminė gyvulių liga, kuria serga ir žmonės. Juodligės sporos net 100 C temperatūroje išgyvena 30 minučių. Žūva 120 C temperatūroje arba nuo stiprių dezinfekuojančių medžiagų. Užkrato šaltinis - sergantys žolėdžiai gyvūnai. Inkubacinis periodas 2 - 3 dienos, kartais iki 8 dienų. Dažniausiai pasitaiko juodligės odos forma. Susirgus labai apnuodijamas organizmas. Labai sunkiai sergama plaučių, žarnų arba sepsine forma.

Bakterijų apvalkalas

Bakterijų apvalkalas sudarytas iš: plazminės membranos, ląstelės sienelės ir gleivingos kapsulės.

Bakterijų formos:

1. Rutuliai _ kokai.
   • Jai rutuliai išsidėstę po du _ diplokokai ( gonorėja ).
   • Jai rutuliai iišsidėsto vynuogių kekės forma _ stafilokokai.
   • Jai grandinėle _ streptokokai.
2. Išlenktos formos.

Bakterijų dauginimasis:

1. Dalijimasis pusiau. Pirmiausia dalijasi nukleoidas, o po to citoplazma. Dauginimosi greitis priklauso nuo išorinių sąlygų.
2. Lytinis. Taip dažniausiai dauginasi žarnyno lazdelės.

Bakterijų mityba:

1. Autotrofinis _ kai iš mineralinių medžiagų gamina organines medžiagas.
2. Heterotrofinis _ kai naudoja organines medžiagas.
   • saprofitinis _ kai minta negyvomis organinėmis medžiagomis.
   • parazitai _ kai minta gyva organine medžiaga.

Bakterijų paplitimas:

1. Ore. Bakterijos gali patekti net į biosferą. Ore randama sskarlatinos, tuberkuliozės, anginos ir k.t.
2. Dirvožemyje. Azotobakterės, nitrifikuojančios bakterijos, puvimo bakterijos, stabligės bakterijos. Stabligės bakterijos gyvena simbiozėje su kai kuriais gyvūnais. Jos gyvena karvės, arklio, avies, slieko žarnyne. Užsikrėtus stablige stabligės lazdelės dauginasi kraujyje ir smegenyse. Stabligės lazdelės išskiria labai stiprius toksinus ( vienus iš pačių stipriausių pasaulyje ). Stabligė yra nepagydoma, nuo jos kasmet Lietuvoje miršta apie penkis žmones.
3. Vandenyje.
4. Gyvūnų organizme. Žarnyno lazdelės, kurios skaido celiulioze ir gamina B grupės vitaminus, ypač vitaminą B12 . Ir dar gali gyventi žmogaus ligas sukeliančios bakterijos. Gumbelinės bakterijos. Jų mitybos būdas heterotrofai _ simbiotai. Kai kurios bakterijos žūsta nuo tiesioginių saulės spindulių.

Apsauga nuo bakterijų:

1. Dezinfekcinės priemonės.
2. Fizinės priemonės. Virimas, kai pakaitinama 65oC temperatūroje 10 _ 20 min., vadinamas pasterilizacija.
3. Profilaktika. Reikia laikytis higienos ir sanitarijos reikalavimų.

Dirvožemis

Senų laikų žmogui rūpėjo dirvos kokybė. Žmogus siekė pažinti dirvožemio savybes ir derlingumą.

Sliekai

Vieni iš dirvožemio faunos atstovų yra sliekai. Tai didžiausia dirvožemio gyvūnų grupė lyginant su kita dirvožemio zoofauna. Sliekai turi įtakos dirvožemio fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Jie ne tik gyvena viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, bet ir gali raustis 30-70 cm gylyje. Sliekai perneša organines medžiagas į gilesnius sluoksnius. Paėmus mėginį iš slieko išmatų nustatyta, kad ten nėra bestruktūrės masės, kuri lengviau prieinamas mikroorganizmams. Visai suvirškintos augalinės dalelės labai gera terpė mikroorganizmams veistis. Ten, kur įsitvirtina sliekai, jie gali giliau įsiskverbti. Judėdami tarp savo urvelių, pasitarnauja dirvos organizmų biocenozei. Judėdami jie išstumia arba nugramzdina juos giliau į dirvožemio sluoksnius. Sliekai yra saprofaginiai gyvūnai - mintantys pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Jie išskiria tirpius junginius.

Sliekai dirvožemį praturtina azotu. Mokslininkai nustatė, kad dirvožemyje kuriame nėra sliekų, azotas suskaidė tik 1 procentą, o esant sliekams dirvožemis praturtėjo 65 %. Sliekai svarbūs formuojantis dirvožemyje humusą. Stenkitės savo soduose ir daržuose sudaryti kuo palankesnes sąlygas sliekams gyventi. Tai ilgas procesas, bet sliekai yra didžiausi Jūsų padėjėjai. Be to sliekai turi kalkines liaukas, kurios neutralizuoja dirvožemio rūgštinę terpę.

Sliekai mikrofaunos ląsteles, patenkančias į žarnyną su dirvožemiu, perdirba ir išskiria į dirvožemio sluoksnius, kas gerina dirvožemio struktūrą.

Dirvožemio derlingumas

Šis procesas ir yra tikrasis derlingumas. Tai mineralinės medžiagos, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys.

Humusas

Humusas susidaro bakterijų ir grybelių veiklos metu. Tai ir yra taip plačiai dabar propaguojamas biohumusas. Humusas yra mechaniškai tvirtas. Humusas neleidžia dirvos išsiplauti maisto medžiagoms ir stabdo dirvos eroziją. Dirvožemio susidarymas - tai dirvodara. Šiame procese dalyvaujantys organizmai „gamina dirvožemį“. Dirvožemio sluoksnis, kuriame augalai greičiau auga vadinamas derlingasis dirvos sluoksnis. Kompostuotas su organinėmis medžiagomis dirvožemis turi įvairių maistingųjų elementų, kuriuos lengvai įsisavina augalai.

Biohumusas - gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Tai trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Jis neturi neigiamo šalutinio efekto, kaip mineralinės trąšos. Biohumuso gebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes. Biohumusas yra 15-20 kartų veiksmingesnės už įprastines trąšas. Biohumusas susidaro 1,5-2 kartus sparčiau negu kompostuojant atliekas.

Humusą išskiria mikroorganizmai, susikaupusias organines medžiagas.

Biohumuso panaudojimas

Biohumuso ištrauka naudojama dirvai arba lapams apipurkšti, taip pat sėkloms mirkyti. Jos mirkomos 1 val. vandenyje. Patisonų, aguročių, moliūgų, ridikėlių, ridikų, kopūstų -12 val., pupelių - 4 - 6 val. Sėti tik į drėgną žemę, nes sausoje jos žūsta.

Augalų kaimynystė darže

Augalai - ne visada patenkinti vienas kito kaimynyste. Augalai patys sprendžia su kuo kaimynystėje gyventi, o darže jų kaimynystei galime daryti įtaką. Daržo augalų derinimas - tikra tvarka. Dėl tinkamo augalų išdėstymo galima reguliuoti šviesos ir drėgmės patekimą kitiems augalams. Tai leidžia išvengti ligų ir kenkėjų plitimą, augalai ne taip alina dirvožemį. Tinkama augalų kaimynystė apsaugo nuo vėjo ir suteikia užuovėją. Augalai turėtų būti ne vienos šeimos, t. y. išvengtume jų konkurencijos dėl vandens ir maisto medžiagų. Augalai taip pat gali atbaidyti kenkėjus.

Augalas	Geri kaimynai	Blogi kaimynai
Morkos	Svogūnai, rozmarinai, šalavijai, pastarnokai, gelteklių
Svogūnai	Morkos (apsaugo nuo morkinių musių, blakučių, amarų)	Pupelės, žirniai
Kopūstai	Pelynai, šalavijai, pankoliai, anyžiai, agurkles
Agurkai	Krapai (nedideliais kiekiais)
Pomidorai	Saulėgrąžos, petražolės	Bulvės, pupos, žirniai, pankoliai
Žirniai	Morkos, pastarnokai, ridikai (nuo erkių ir lapgraužių), česnakai, salierai, svogūnai, bulvės, kmynai	Svogūnai

---