Anemija yra dažniausia kraujo liga, o ją gali sukelti įvairios priežastys. Iš visų anemijų, geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi, o Lietuvoje sergamumas yra tris kartus didesnis nei senosiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV. Tai netaisyklingos mitybos bei ydingos socialinės aplinkos pasekmė.
Deja, ši liga neturi labai ryškiai išreikštų simptomų, tad į ją nelabai kreipia dėmesio tiek paprasti gyventojai, tiek ir medikai. Tačiau progresuojanti anemija sukelia daugybę problemų, kurių būtų buvę galima išvengti. Pavyzdžiui, vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga ir atsilieka protiniais sugebėjimais nuo bendraamžių.
Yra duomenų, ankstyvoje vaikystėje sirgusių anemija intelekto koeficientas yra maždaug 10-15 taškų žemesnis lyginant su nesirgusiais vaikais.
Kuo svarbi geležis?
Geležis yra cheminis elementas, kuris dalyvauja įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse vykstančiose biocheminėse reakcijose. Geležis yra kraujo baltymo hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sudedamoji dalis ir reikalinga deguonies pernešimui į visus organizmo audinius ir organus. Apskaičiuota, kad šio mikroelemento kiekis žmogaus organizme yra 3-5 g, iš kurio daugiau nei du trečdaliai yra hemoglobine.
Ji taip pat svarbi raumenų veiklai, kadangi dalyvauja raumenų deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Kai kurių fermentų sudėtyje esanti geležis dalyvauja neuromediatorių sintezėje, užtikrinančių darnią centrinės nervų sistemos veiklą.
Medicinoje skiriami du geležies stokos lygiai:
- Geležies stoka be anemijos - sutrikimas, kurio metu paprastai ryškių klinikinių simptomų nebūna. Geležies atsargos organizme yra sumažėję, bet nevisiškai išsieikvoję. Bendrasis kraujo tyrimas neparodo, kad pradeda sekti žmogaus organizmo geležies atsargos. Artėjančią anemiją galima laiku nustatyti atliekant feritino tyrimą. Jei nustatomas feritino kiekis yra 15-50 μg/l, tai rodo, kad geležies atsargos organizme yra nepakankamos. Paprastai vargina tie patys anemijos simptomai: sumažėjęs darbingumas, nuovargis, energijos stoka, sutrikęs dėmesio koncentravimas, vaikams - gali sutrikti psichinis ir emocinis vystymasis.
- Geležies stokos anemija - išsivysto tik tada, kai geležies atsargos organizme visiškai išsieikvoja.
Yra duomenų, jog geležies stoka pasitaiko du kartus dažniau, nei geležies stokos anemija. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog kai geležies stokos anemija skaičius viršija 50 proc. populiacijos, tai rodo, kad visai populiacijai yra geležies stoka.
Kur dingsta geležis?
Geležis yra prarandama kiekvieną dieną su išmatomis, šlapimu, per odą. Vidutiniškai suaugęs vyras kasdien praranda apie 0,9 mg geležies, o suaugusi moteris kasdien praranda apie 0,8 mg geležies.
Dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme taip pat gali išsivystyti geležies stokos anemija. Virškinamojo trakto ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, kraujavimas, kai kurių vaistų vartojimas, gali lemti geležies trūkumą.
Jeigu prieš pastojant geležies atsargos moters organizme yra nedidelės arba moteriai yra geležies trūkumas, labai didelė tikimybė, kad nėštumo metu išsivystys anemija. Todėl prieš planuojant nėštumą ir nėštumo metu labai svarbu tinkamai maitintis, bei vartoti geležies preparatus. Moterys turi žinoti, kad geležies preparatus reikia vartoti taisyklingai - tai yra vengti produktų, kurie blogina geležies įsisavinimą (pvz.: arbata, kava).
Iš kur gauti geležies?
Organizmas geležies atsargas gali papildyti dviem būdais:
- Sveikai maitinantis ir praktikuojant sveiką gyvenimo būdą.
- Vartojant geležies turinčius preparatus.
Galima išskirti dvi geležies stokos anemijos gydymui skiriamų preparatų grupes:
- Geležies turintys vaistiniai preparatai - geriamieji ir į veną leidžiamieji geležies druskų preparatai. Geležies preparatai į veną skiriami išskirtinais atvejais - pacientams, kurių organizmas negali absorbuoti geriamosios geležies bei tiems, kurių anemija gilėja nepaisant skiriamo adekvataus gydymo.
- Maisto papildai. Šie preparatai skiriami kaip papildomas adekvatus geležies šaltinis organizmo geležies atsargų atstatymui.
Kaip maitintis, kad nepritrūktų geležies
Žmogus geležies gauna tik su maistu, tačiau maisto produktuose ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi. Be to, svarbu ne geležies kiekis, o jos forma. Maiste yra dviejų pavidalų - heminė ir neheminė - geležis.
Neabejotinai daugiausiai geležies yra mėsoje, kepenyse. Geležis iš mėsos yra gerai absorbuojama - apie (20% - 30%).
Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra geležies, tačiau jos yra mažiau ir ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos. Neheminė geležies prieinamumas įtakojamas kartu vartojamų maisto produktų. Neheminės geležies įsisavinimas padidėja, kartu vartojant heminę geležį, esančią mėsoje, vištienoje ir žuvyje. Visavertėje dietoje geležies turėtų būti 6 mg/ 1000 cal.
Manoma, kad Lietuvoje viena iš geležies stokos priežasčių yra specifinė maisto ruošimo technologija. Dėl specifinės kvietinių miltų gamybos technologijos, geležies pasisavinimas iš tokių produktų, kaip pvz. duona labai sumažėja.
Netinkamas geležies turinčių produktų vartojimas gali mažinti su maistu gaunamos geležies įsisavinimą. Polifenoliai, medžiagos, randamos daugelyje maisto produktų, gali stabdyti geležies įsisavinimą. Kitos medžiagos, kurios lėtina geležies įsisavinimą yra taninai, esantys kavoje ir arbatoje, fitatai esantys sėlenose, kalcis, esantis maisto produktuose, didelis kiekis cinko, sojos baltymai, kurie blokuoja geležies įsisavinimą. Visų šių medžiagų nerekomenduojama vartoti kartu su geležies produktais. Siekiant efektyvaus geležies įsisavinimo, kartu su geležies produktais nerekomenduojama vartoti ir vitamino E, nes jis yra geležies antagonistas.
Lietuvoje įprasta vaikams duoti maistą užsigerti arbata, mėsą valgyti su duona. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai mažina geležies pasisavinimą iš maisto ir didina geležies stokos išsivystymo riziką.
Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau. Geležies įsisavinimas (absorbcija) priklauso nuo patiekalo sudėtinių komponentų. Pavyzdžiui, fitatai, oksalatai ir fosfatai, kurių randama augaliniame maiste, slopina geležies absorbciją. Geležies įsisavinimą mažina taninai, randami arbatoje ir maistinės skaidulos.
Vitaminas C ženkliai pagerina geležies įsisavinimą. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, žaliosiose paprikose, daug šio vitamino randama šviežiose žaliose lapinėse daržovėse. Geležies rezorbciją didina citrinų rūgštis, cukrus, aminorūgštys.
Įdomu, kad maži geležies kiekiai maiste sąlygoja didesnį jos pasisavinimą. Trūkstant organizmui geležies ir sergant nėščiųjų anemija, rekomenduojama maisto racioną papildyti tais maisto produktais, kurie turi ypač daug geležies. Tai yra jautienos, kiaulienos kepenys, liežuvis, inkstai, liesa mėsa, soja, kakava, kiaušinių tryniai, pupelės, kukurūzai, avižinės kruopos, žemės riešutai, džiovinti obuoliai, džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, petražolių lapai, špinatai, datulės, obuoliai, kriaušės, mėlynės, ikrai, ruginė duona.
Kiek iš jūsų laikosi tokių mitybos rekomendacijų? Turbūt mažuma, tad nieko keisto, jog kasdienėje mityboje šio cheminio elemento dažnai pritrūksta, o produktai, kuriuose šios medžiagos gausu (raudona mėsa, kepenėlės, liežuvis ir t.t.) vartojami nereguliariai ir be viso kito, netinkamai maišant su kitais produktais.
Tad norint išvengti geležies stokos anemijos, kartais vien pasikliauti mityba nepakanka. Be to, šiuolaikinėse Europoje galiojančiose rekomendacijose nurodyta kad norint tinkamai maitintis, bent tris nėštumo mėnesius reikia vartoti 100 - 200 mg geležies preparatų per parą.
Anemiją išgydžius rekomenduojama reguliariai vartoti geležies preparatus mažesnėmis dozėmis, kad anemija nepasikartotų. Papildomu geležies šaltiniu gali būti tiek vaistiniai preparatai, tiek maisto papildai.
Nepamirškite hematogeno
Vienas iš geriausių geležies šaltinių šio elemento stokos profilaktikai bei geležies stokos anemijos profilaktikai yra hematogenas. Hematogenas - vienas iš pirmųjų Lietuvoje registruotų maisto papildų. Jis jau kelis dešimtmečius žinomas ir vartojamas kaip organizmą stiprinančios kompleksinės terapijos dalis, kaip geležies ir kitų maisto medžiagų šaltinis.
Hematogenas yra vertinamas produktas, kadangi pilnai atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus maisto produktams ir maisto papildams. Hematogenas nuo seno vartojamas kaip sveikas saldumynas, natūralus elementinės geležies šaltinis anemijos profilaktikai vaikams, nėščiosioms arba kaip energijos šaltinis aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, paaugliams, taip pat maitinančioms moterims.
Jis ypač rekomenduojamas neišnešiotiems vaikams, taip pat vaikams, kurių prastas apetitas ar persirgusiems infekcinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas nukraujavusiems pacientams. Kadangi hematogene esanti geležis yra vien organinės kilmės, organizmas ją lengvai pasisavina ir nesukelia kitiems geležies preparatams būdingų pašalinių poveikių. Kaip minėjome, geležies įsisavinimą ženkliai pagerina vitaminas C ir B. Jie taip pat, geriau negu vartojant cheminius preparatus, sustiprina teigiamą poveikį organizmui.
Visų rūšių lietuviški hematogenai yra su vitaminu C, o hematogenas su linų sėmenimis praturtintas dar ir B grupės vitaminais.
Hematogenas, kaip geležies papildas, labai svarbus vaikams ir suaugusiems, kurie patenka į padidėjusios geležies stokos anemijos rizikos grupę: pirmiausia - tai augantys vaikai, paaugliai, nėščiosios ir maitinančios moterys, po to sportuojantys ir aktyvūs žmonės, pagyvenę žmonės.
Hematogeno, kurio sudėtyje yra organinės kilmės albumino (amino rūgščių, lecitino šaltinio) ir dvivalentės geležies, vartojimas sumažina tikimybę susirgti geležies stokos anemija, taip pat kaip maisto papildas gali būti skiriamas jau esant geležies stokos anemijai, kadangi aprūpina organizmą pakankamu geležies kiekiu. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad tai yra maisto papildas ir neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Rekomenduojama neviršyti 100 g dozės per parą.
Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos). Anemija formuojasi dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Geležies atsargos senka nepakankamai jos gaunant su maistu, išgyvenant nuolatinę įtampą.
Esminiai požymiai - mažesnis energingumas, dirglumas, pablyškimas. Mažakraujystę vaikams dažniausiai sukelia netinkama mityba. Vaikai, ypač mažesni, gauna daug nerūgščių pieno produktų, nevalgo mėsos, žuvies, mažai daržovių. Tėvams reikia žinoti, kad nerūgštūs pieno produktai apsunkina geležies pasisavinimą.
Tam, kad kūdikiui nepradėtų trūkti geležies, patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (bent iki metų). Taip pat svarbu laiku pradėti maitinti papildomu maistu - košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų meniu turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis.
Geležies yra daugelyje maisto produktų: raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, grybuose, ankštinėse daržovėse, burokėliuose ir jų lapuose, raudongūžiuose kopūstuose, morkose, pomidoruose, bulvėse, krienuose, petražolėse, grikių, ryžių kruopose, avižiniuose dribsniuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose.
Tam, kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet juos tinkamai derinti. Pavyzdžiui, mėsos negalima užsigerti pienu, nes pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis.
Jei vaikas gaus mėsos, kepenų, žuvies, daržovių, vaisių, pakankamai vitamino C, mažakraujystė negrės. Reikia vengti pieno arba jį keisti rūgščiais pieno produktais - kefyru, jogurtais.Mažakraujystės gydymo būdai priklauso nuo jos laipsnio. Lengvą mažakraujystę išgydyti be medikamentų tikrai įmanoma, labai didelį dėmesį skiriant mitybai. Vaikas turi gauti pakankamai B grupės vitaminų, kurie dalyvauja kraujodaroje ir hemoglobino susidaryme, vitamino C.
Sunki mažakraujystė apskritai pavojinga gyvybei ir vaikas turi būti stacionariai ištirtas. Vidutinio sunkumo mažakraujystei gydyti turi būti skirti medikamentai.
Seni antibiotikai - tetraciklinai, kurie šiuo metu vaikams neskiriami, galėjo turėti įtakos mažakraujystei. Šiandien antibiotikų vartojimas ir mažakraujystė nėra susiję. Jei vaikas serga mažakraujyste, reiškia, kad jo kraujodara jau yra sutrikusi ir jo organizmas yra pasilpęs. Jei vaikas serga, jam skiriami antibiotikai ir jis jų negaus, situacija gali tapti dar pavojingesnė.
Tarp kitko Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi - sudaro apie 80 procentų atvejų.
Jei oda išblyškusi, jaučiamas silpnumas, nuovargis, ar net galvos skausmas, tai gali būti požymiai rodantys geležies trūkumą. Dažnai trūkstant geležies darosi sunku sutelkti dėmesį, gali pakisti skonis, uoslė, plaukai prarasti blizgesį, o nagai - skilinėti ir lūžinėti.
Geriausia geležį gauti su maistu, o ne iš maisto papildų. Maistiniai geležies šaltiniai yra gyvūninės (trivalentė arba hemo geležis) ir augalinės (dvivalentė - nehemo geležis) kilmės. Pastaroji, augalinės kilmės maisto produktuose randama geležis, pasisavina 3-5 kartus blogiau, nei iš gyvūninės kilmės maisto.
Iš raudonos mėsos, geležies daugiau bus jautienoje, nei kiaulienoje, o lengviausiai pasisavinama iš triušienos.
Žuvį, kurioje randama geležies, į racioną įtraukti rekomenduojama bent 2 kartus per savaitę: otas, juodaodė menkė, ešerys, lašiša. Jautienos liežuvyje geležies yra mažiau nei kepenyse, bet daugiau nei pačioje jautienoje. Kepenyse, nors ir randama daug geležies, bet taip pat ne ką mažiau toksinų.
Su maistu gaunami fitatai, kalcis, taninai slopina geležies įsisavinimą. Taip pat, geležies įsisavinimą mažina gausus skaidulų kiekis racione.
Ruošiant maistą reikia žinoti, jog fitatų kiekis sumažėja, tai reiškia, kad geležis geriau įsisavinama mirkant grūdus, sėklas, ankštines daržoves, bei rauginant duoną.
Taip pat, rekomenduojama nevalgyti geležimi turtingų maisto produktų kartu su pienu ir pieno produktais, kuriuose gausu kalcio. Pavyzdžiui, nevirti grikių piene, nevalgyti mėsos su grietinėlės padažu ir pan.
Nevartoti žalios ar juodos arbatos, kavos ar kakavos, valgio metu, prieš ar po valgio. Teigiama, kad išgertas vienas puodelis kavos, net apie 60 proc. sumažina geležies pasisavinimą. Kiaušiniuose esantis baltymas - fosvitinas, taip pat mažina geležies įsisavinimą.
Pieno produktus ar kitus kalcio šaltinius, tame tarpe ir maisto papildus, vartoti atskirai nuo geležies turtingų maisto produktų (beveik 100 proc. Kiaušinius valgyti atskirai nuo geležies turtingų maisto produktų (apie 30 proc. Žmonėms, kuriems ypač trūksta geležies, patariama nei su maistu, nei prieš ar po, negerti juodos ar žalios arbatos, kavos ar kakavos. Praėjus 2 val. Geležies įsisavinimą pagerina vitaminas C, todėl valgant geležies turtingus maisto produktus šalia rekomenduojama valgyti daug daržovių ar vaisių.
Taip pat, svarbu, kad organizme netrūktų B12 vitamino, kas dažnu atveju būna vegetarams ar veganams.
Vieni tokių - silpnumas, apetito stoka, nuovargio jausmas, vangumas, mieguistumas, energijos stoka, išblyškusi oda, nagų ir plaukų problemos.
Dažniausiai geležies mikroelemento nepakankamumas nustatomas besilaukiančioms moterims, vaikams, gerokai rečiau - vyrams. Į rizikos sąrašą taip pat patenka vegetarai bei veganai, gausias menstruacijas patiriančios moterys, aktyviai sportuojantys žmonės.
Paprastai, geležies trūkumas pastebimas ne iš karto - tai tylus ir klastingas procesas, tad pajutus minėtus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Atstatyti sumažėjusią geležies koncentraciją kraujyje galima pasitelkus visavertę mitybą. Svarbu atminti, jog visavertė ir subalansuota mityba padeda ne tik atstatyti organizmą, bet ir išvengti vitaminų, mineralų ir kitų būtinųjų medžiagų trūkumo.
Organizmas linkęs sunkiai pasisavinti geležį, todėl rekomenduojama racioną papildyti daug vitamino C turinčiais produktais: žaliaisiais čili pipirais, geltonosiomis saldžiosiomis paprikomis, juodaisiais serbentais, čiobreliais, petražolėmis, lapiniais kale kopūstais, brokoliais, briuseliniais kopūstais, kiviais, apelsinais, citrinomis, braškėmis. Kaip matote, dalis produktų gausus ir vitamino C, ir geležies šaltinis.
Jeigu vis dėlto normalios geležies koncentracijos atstatyti nepavyksta, gali tekti vartoti maisto papildus ar vaistus su geležimi. Ar to jums tikrai reikia, pagal jūsų tyrimų rezultatus nustatys gydytojas. Maksimalus efektas bus pasiektas geležį vartojant antroje dienos pusėje - tokiu metu organizmas geriausiai įsisaviną šią mikromaistinę medžiagą.
Kad nenubrauktumėte viso įdirbio, reikia žinoti ne tik ką valgyti, bet ir ko vengti. Bent dvi valandas prieš ir po geležies vartojimo negerkite kavos, juodosios ir žaliosios arbatos, alkoholio, taip pat nevartokite pieno ir duonos gaminių ar daug kalcio turinčio maisto. Geriausia, jei geležies preparatų vartojimo metu šių produktų apskritai atsisakytumėte. Norint išvengti tokio diskomforto, galite rinktis maisto papildus, neturinčius sąveikos su minėtais maisto produktais (pvz. mikrokapsulėse patalpintą geležį).
Jeigu tuo pačiu periodu geriate maisto papildus su kalciu, juos vartokite ryte, o geležies papildus - vakare.
Žmogaus organizme randama apie 4 gramus geležies ir ji padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, energijos apykaitą, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, deguonies pernešimą organizme (!), imuninės sistemos veiklą.
Maisto produktai, kuriuose gausu geležies
| Produktas | Geležies kiekis (mg/100g) |
|---|---|
| Kepenys | Apie 20 |
| Ryžių sėlenos | 18 |
| Sojų pupelės | 15 |
| Kakava | 10 |
| Kviečių sėlenos | 10 |
| Pistacijos | 7 |
| Abrikosai (džiovinti) | 6 |
| Baltosios pupelės | 6 |
| Petražolės | 6 |
| Špinatai | 4 |
| Brokoliai | 4 |
| Kalakutų tryniai | 4 |
| Žąsų tryniai | 3.8 |
| Džiovintos slyvos | 3 |
| Liesa jautiena | 2-3 |
| Liesa kiauliena | 2-3 |
| Obuoliai | 2-3 |
| Uogos | 2-3 |
| Vištų kiaušiniai | 2 |
| Skumbrė | 1-2 |
| Silkė | 1-2 |
| Sardinė | 1-2 |
| Bulvės | 1 |