Razlike u običnom mesu od halal

Odabirom mesa s gore navedenog popisa nije uvijek moguće kupiti pravi halal. Kako je Uostalom, upravo smo shvatili što je halal meso. No, na popisu proizvoda odobrenih za hranu, stvar se ne završava, halal mora biti pravilno pripremljen. Što se radi za to?

1. Sve životinje koje odgovaraju listi, u svim fazama uzgoja čuvaju se u idealnim sanitarnim i higijenskim uvjetima. Kavezi i kavezi na otvorenom pažljivo se čiste, ne smiju biti u neredu, trunu ostatke hrane.
2. Životinje se obrađuju posebno u svim fazama: prije klanja, tijekom i nakon njega. Nije dopušteno biti nepristojan prema životinji, ne treba ga se bojati. Dokazano je da ako životinja doživljava strah, tada se u krvi formira hormon koji negativno utječe na ljudsko zdravlje. Životinja bi trebala biti mirna i dobro nahranjena cijeli svoj život, za klanje se provodi tako da se ne osjeća strah.
3. Hranidba životinja namijenjenih i za klanje i za uzgoj obavlja se samo s prirodnom hranom. GMO, stimulansi rasta i drugi aditivi nisu dopušteni.
4. Tijekom života životinja pažljivo prati njegovo zdravlje. Veterinarski nadzor pruža samo stvarne informacije o stanju zvijeri, ne bi trebao povrijediti ništa. Životinja koja je prošla bolest više nije halal.
5. Prije nego što ubijete životinju, izgovara se posebna molitva. Tijekom klanja, životinje se tretiraju s posebnom naklonošću.
6. Životinje se ubijaju samo rezanjem karotidne arterije. Druge metode iz razloga čovječanstva su isključene.
7. Nakon klanja, krv iz lešina je gotovo potpuno prirodno oslobođena. To daje poseban ugodan i osjetljiv okus, eliminira mogućnost reprodukcije patogenih bakterija na mesu.

Što je halal meso? Ona nije samo sastavni dio religije, već i sigurna hrana koja ispunjava sve zahtjeve ljudskog tijela.

Chalalinės prekės ne tik musulmonams

F.Azimovas sako, kad chalalinių produktų paklausai Lietuvoje įtaką daro visuomenės neišmanymas apie tokius produktus ir įsitikinimai, kad tik musulmonai juos gali vartoti.

„Žmonės nežino. Kai pradeda domėtis, kas yra chalalis, kokia yra nauda žmogui, pradeda rinktis chalalinius produktus. Chalalio esmė, kad nebūtų žalos žmogaus sveikatai, jo organizmui. Mums, musulmonams, tai yra ženklas. Pamatę produktą, pažymėtą „halal“ ženklu, suprantame, kad jame nebus jokių draudžiamų, kenksmingų, nešvarių priedų ir mes jį galime vartoti. (. ) Viena moteris pajuokavo, kad jei nuolatos valgys chalalinę produkciją, taps musulmone“, – juokėsi pašnekovas.

Musulmonams yra labai svarbus būtent chalalinis skerdimas, nes jo metu gyvuliui yra išleidžiamas visas kraujas, nubėga visi toksinai ir mėsa lieka švari, – sakė F.Azimovas.

Parduotuvėse dažnai galime pamatyti ekologiškų prekių stendus ar lentynas, tačiau musulmonams esą tai nėra ženklas, kad prekė tikrai tinkama vartoti.

„Pavyzdžiui, jautiena. Tarkime, gyvūnas buvo užaugintas pagal visus ekologijos standartus, bet, jeigu jis paskerstas ne chalalio nustatytu būdu, elektra, jo kraujas pilnai nenutekėjo, o pateko į pačią mėsą. Tai ar čia tikrai ekologiška mėsa? Ji jau yra apnuodyta, nes kraujas turi labai daug toksinų.

Dėl to musulmonams yra labai svarbus būtent chalalinis skerdimas, nes jo metu gyvuliui yra išleidžiamas visas kraujas, nubėga visi toksinai ir mėsa lieka švari. Čia yra esminis skirtumas“, – pabrėžė jis.

123RF.com nuotr./Fasuota mėsa

Pasak F.Azimovo, chalalinių ir įprastų produktų kainos neturėtų labai skirtis, tačiau prekybos tinklai kartais naudojasi rinkodaros triukais ir išskiria chalalinius produktus juos pabrangindami.

Gdje kupiti pravi halal?

U Rusiji postoje mnogi proizvođači čije se meso prodaje s oznakom "Halal". Evo popisa nekih od tih proizvođača:

• "Yaktash";
• "Anfal";
• Postrojenje za preradu mesa Ramensky;
• "Tyumen brojler";
• OJSC "Tsaritsyno";
• "Farma peradi Maikop";
• Chelny Broiler;
• CJSC "Mikoyan Plant za preradu mesa".

Ovo nije cijeli popis proizvođača. Možete kupiti proizvode u hipermarketima Auchan, Lenta, Globus Gurme, Moskva Schelkovo i mnogim drugim trgovinama.

Pažintis prasidėjo nuo pabėgėlių

Mano pažintis su Vilniaus musulmonų bendruomene prasidėjo visiškai atsitiktinai. Dalyvaudamas tarptautiniuose jaunimo mainuose „Beyond the label #refugee“ (liet. „už pabėgėlio etiketės“) apsilankiau Vilniaus „Carito“ Bendruomeniniame integraciniame centre, vykdančiame užsieniečių integracijos programą. Programos pagrindinis tikslas – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių sėkminga socialinė integracija Lietuvoje.

Centre susipažinau su keturių asmenų šeima, atvykusia iš karo purtomo Alepo Sirijoje. Du mažamečius auginantys sirų sutuoktiniai džiaugėsi pagaliau atradę ramybę Lietuvoje. Jau mėnesį jie gyvena Vilniuje nuomojamame bute ir intensyviai mokosi lietuvių kalbos.

Centre išvydau jaunus, laimingus, nuoširdžius, žmones, besidžiaugiančius juos supančiu rūpesčiu, pagalba ir, apskritai, ramiu gyvenimu Lietuvoje. Šeimos galva nustebino savo nagingumu – jis iš paprastos vielos gamina įspūdingas skulptūrėles ir papuošalus, kuriuos pardavinėdamas savo šeimai uždirba papildomų pinigų.

Pažintis su pabėgėliais iš Sirijos man užminė vieną klausimą. Ne paslaptis, kad į Lietuvą atvykstant vis daugiau pabėgėlių iš konfliktų krečiamų Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, didėja ir islamą išpažįstančių žmonių skaičius mūsų šalyje. Tad susitikimo metu galvoje kirbėjo klausimas, kaip jiems čia pavyks prisitaikyti? Juk Lietuva yra katalikiška šalis – visiškai priešinga kultūrinė ir religinė aplinka nei ta, kurioje jie gyveno anksčiau.

---