„Atlikime echoskopiją“ arba „Reikia atlikti ultragarso tyrimą“ - tokius ar panašius gydytojo žodžius neretai pacientai išgirsta, kai siekiama išsiaiškinti įvairių negalavimų priežastis, pavyzdžiui, kokia yra vidaus organų forma, padėtis, struktūra, ar nėra patologinių pokyčių, kai norima ištirti minkštuosius audinius ir kt. Echoskopija arba ultragarso tyrimas - tai neinvazinis tyrimo metodas, skirtas struktūriniams ir kai kuriems funkciniams organizmo pokyčiams įvertinti realiu laiku.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja echoskopuotoja Raimonda Verikienė plačiau pasakoja apie tai, kokias pagrindines ligas padeda diagnozuoti echoskopija arba kitaip vadinamas ultragarso tyrimas, kaip jam tinkamai pasiruošti ir kuo šis tyrimas skiriasi nuo kitų. Tai, pasak echoskopuotojos R. Verikienės, ultragarso tyrimas yra visiškai saugus, jį galima atlikti tiek suaugusiems, tiek vaikams, taip pat nėščioms moterims tiek kartų, kiek reikia, mat aukšto dažnio garso bangos, vadinamos ultragarso bangomis, yra visiškai nekenksmingos.
Kas yra echoskopija ir kaip ji veikia?
Echoskopijos metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, kurios vadinamos ultragarsu, tokio garso žmogaus ausis negirdi. Jonizuojanti spinduliuotė nėra naudojama kaip kituose radiologiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, rentgene ar kompiuterinėje tomografijoje, todėl echoskopija gali būti atliekama tiek suaugusiems, tiek vaikams ar nėščioms moterims.
Ant tiriamojo paviršiaus pridėtas daviklis siunčia ultragarso impulsą ir priima nuo audinių atsispindėjusį (ataidėjusį) signalą, vėliau siunčia kitą impulsą (tik truputį kitu kampu) ir vėl priima grįžtantį signalą, tokia seka kartojama daug kartų. Taip sugeneruojamas dvimatis (2D) vaizdas ir ekrane galima matyti organo ar audinio padėtį, struktūrą, išmatuoti jo dydį, - kalbėjo gydytoja echoskopuotoja. Dėl didelio ultragarso impulsų skaičiaus galima įvertinti judančias struktūras, o naudojant nedidelius ultragarso dažnio pokyčius (doplerio efektą), įvertinti kraujo tėkmės greitį, pagal kurį galima spręsti apie kraujagyslių būklę.
Nėščiosioms tirti dar naudojami 3D ir 4D ultragarso tyrimai, kurie nuo kitų skiriasi tuo, jog gaunamas vaisiaus paviršinis, o ne plokštumos pjūvio vaizdas. 4D echoskopijos metu 3D vaizdai sujungiami į nedideles sekas ir gaunami trumpi vaizdo klipai, kuriuose matomi vaisiaus judesiai, mimika.
Kada atliekama echoskopija nėštumo metu?
Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos:
- 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką.
- 18-20 nėštumo savaitę: vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis.
Kaip pasiruošti echoskopijai nėštumo metu?
Pasiruošimas ultragarso tyrimui priklauso nuo to, kokie organai tiriami. Nors krūtų echoskopijai ir nereikia pasiruošti, tiksliausi rezultatai gaunami tyrimą atliekant 10-12 ciklo dienomis. Vidaus organų ultragarso tyrimams reikia pasiruošti, kadangi dujos, kaip minėjau, nepraleidžia ultragarso, tad svarbu, kad žarnyne jų būtų kuo mažiau, po valgio susitraukia tulžies pūslė, todėl nebegalime įvertinti jos spindžio ir sienelių, o maistas skrandyje gali uždengti dalį arba visą kasą.
Mitybos rekomendacijos prieš echoskopiją
Prieš vidaus organų echoskopiją patartina:
- 8 val. nevalgyti, negerti skysčių, nekramtyti kramtomosios gumos, nes virškinimo procesas prasideda burnoje.
- Keletą parų patartina nevartoti pilvą pučiančių produktų: kriaušių, obuolių, pupų, žirnių, kopūstų, svogūnų, česnakų, varškės, riešutų.
- Prieš šį tyrimą galima išgerti rytinius vaistus su nedideliu kiekiu vandens.
- Jei labai troškina, iki tyrimo galima suvilgyti lūpas ar išgerti porą gurkšnių negazuoto vandens.
Kiti pasiruošimo aspektai
Tiriant šlapimo pūslę, priešinę liauką, gimdą su priedais per pilvo sieną, reikia, kad šlapimo pūslė būtų pilna, todėl prieš tyrimą reikėtų išgerti negazuoto vandens. Tačiau neskubėkite gerti vandens, jei kartu paskirta vidaus organų ir šlapimo pūslės echoskopija. Gydytojas pirmiausia apžiūrės vidaus organus (juos tiriant negalima gerti 8 val.), o tuomet pasakys, ar šlapimo pūslė pakankamai prisipildžiusi. Jei ne, rekomenduos išgerti vandens ir šlapimo pūslę įvertins po 15-30 min.
Echoskopijos tipai nėštumo metu
- Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną.
- Transvaginalinė echoskopija: Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.).
- 2D echoskopija: Tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
- 3D echoskopija: Ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija.
- 4D echoskopija: Jos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda.
- Doplerinis tyrimas: Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka.
Kaip dažnai galima atlikti echoskopiją?
Ultragarsinis tyrimas yra visiškai saugus, jį galima atlikti tiek suaugusiems, tiek vaikams, taip pat nėščioms moterims tiek kartų, kiek reikia, mat aukšto dažnio garso bangos, vadinamos ultragarso bangomis, yra visiškai nekenksmingos.
Ką daryti, jei echoskopijos metu aptinkama pakitimų?
Apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu. Tuomet galima pastebėti galimas stuburo, galvos smegenų, virškinimo sistemos, inkstų patologijas, širdies ydas, galūnių vystymosi sutrikimus.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Tai labai svarbus tyrimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus nuokrypius ar sutrikimus, tačiau net ir pastebėjus nukrypimus nuo vadinamųjų normų dar nereiškia, kad diagnozė bus patvirtinta - tam skiriami papildomi tyrimai: genetiniai ir kt.
Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai - tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo.
Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją?
Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
- Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams.
- Vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją.
Echoskopijos kainos
Ultragarso tyrimo kaina klinikoje svyruoja nuo 45 iki 85 eurų, su siuntimu, kaina gali būti mažesnė. Echoskopijos kaina priklauso nuo tyrimo apimties ir sudėtingumo.
Svarbu atsiminti
Echoskopija yra svarbus ir saugus tyrimas nėštumo metu, leidžiantis stebėti vaisiaus vystymąsi ir nustatyti galimus sutrikimus. Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl pasiruošimo tyrimui ir nebijokite klausti, jei turite klausimų ar abejonių.