Ežerėlio gyvenvietė pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai šiame plote ėmė sausinti durpyną ir kasti durpes, kurias vežė prie Nemuno ir baržomis gabeno į Vokietiją.
Teritorijoje buvo pastatyti gyvenamieji namai durpyno darbininkams bei administracijai, duonos kepykla, valgykla, sandėliai, lentpjūvė, garvežių depas.
Anksčiau čia buvo duonos kepykla ir parduotuvė, paskui buvo bufetas ir aludė, nelabai gražiai pagarsėjusi.
Važiuojant nuo kalno, visada pamatai šią vietą. Visą laiką čia stovėjo senas avarinės būklės medinis pastatas. O visai neseniai sužinojome, kad čia veikė ir kultūros namai.
Tačiau nuo to pasakymo iki tol, kol nusipirkome sklypą, praėjo dveji metai. Ankstesnė savininkė iš pradžių prašė labai didelės kainos, paskui išvis nepardavinėjo, po to mes vėl grįžome prie derybų.
Jos istorija - labai sena. 1923 m. durpių kasimo įmonėje sezono metu dirbo 250 - 300 darbininkų, jie pagamindavo 13-15 tūkst. tonų durpių.
Vasarą darbininkai dirbdavo keturiomis pamainomis dieną ir naktį, o nuo rudens - dviem. Kasimas ir rinkimas vykdavo rankomis, traukti padėdavo arkliai.
Antrojo pasaulinio karo metais Ežerėlyje buvo įkurtas darbo lageris karo belaisvėms - rusų karininkų žmonoms. Jos darbavosi durpyne ir miško kirtime. Lageris veikė iki 1944 m.
Derybos užtruko dvejus metus, dar tiek pat ir dokumentų tvarkymas.
Apie 20 km nuo Kauno nutolęs Ežerėlis pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, šiame plote vokiečiams ėmus sausinti durpyną ir kasti durpes.
Ežerėlio lankytinos vietos
Gimnazistas Laurynas Katilauskas sukūrė interaktyvų maršrutą „Ei, aplankyk Ežerėlį!“. VDU Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistui talkino šios įstaigos istorijos mokytoja Marija Gavėnienė.
Dar vienas siūlomas pamatyti objektas - seniausias Lietuvoje pramoninis naudojamas siaurasis geležinkelis, atsiradęs Pirmojo pasaulinio karo metais šalia durpyno.
Buvo nutiesti šie maršrutai: Ežerėlis - Zapyškis ir Ežerėlis - Kazlų Rūda. „Siauruku“ keliaudavo ne tik durpyno darbuotojai, bet ir eiliniai Ežerėlio gyventojai.
Būta ir užpuolimų: 1950 m. miško gilumoje buvo nuardyti bėgiai, į traukinį įsiveržė plėšikai, iš durpyno darbuotojams algas vežusios kasininkės atimti pinigai, užpuolimo metu žuvo žmogus.
Ant Ežerėlio pagrindinės mokyklos sienos yra pagal žymaus fotomenininko Antano Sutkaus garsiąją 1966 metų fotografiją „Motinos ranka” sukurtas piešinys.
Jis čia atsirado neatsitiktinai - A. Sutkus yra Ežerėlio vidurinės mokyklos pirmosios laidos (1955 m.) abiturientas.
Ant Ežerėlio mokyklos sienos sukurtas Žygimanto Amelyno kūrinys „O kodėl kolibris?“ (piešinį įgyvendino Goda Skėrytė ir Ieva Voroneckytė).
Meno kūrinys vaizduoja aplinkos stebėtoją, kuris pro rožinius akinius žvelgia į mažiausią pasaulio paukštį - kolibrį.
Dar vienas gatvės meno kūrinys - ant vieno Ežerėlio pastato sienos pavaizduotos gervės.
Daugiau kaip 600 pakabinamų, pastatomų ir kt. laikrodžių kolekciją surinko buvęs Ežerėlio girininko pavaduotojas Vytas Sinkevičius.
Laikrodžiai pas jį atkeliavo ne tik iš Lietuvos kampelių, bet ir iš Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Amerikos. Ekspozicijoje yra iki šiol veikiantis 1773 m.
Edvinas Misiukevičius kviečia apžiūrėti privačią viendienių kolekciją, kurioje - daugiau kaip 600 veislių. Įdomu, kad jis yra 57 veislių autorius, o viena viendienė turi E. Misiukevičiaus vardą.
Gėles geriausia apžiūrėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, kai jos įspūdingai pražysta.
Trečioji privati kolekcija - autotechnikos entuziasto Giedriaus Liubino senovinių transporto priemonių lauko ekspozicija.
L. Katilauskas pasakojo, kad kurdamas šį projektą su mokytoja M. Gavėniene stengėsi, kad maršrutas būtų sąsaja tarp turtingos Ežerėlio istorijos ir šiandieninių technologijų.
Taip pat daug galvota apie sveikatingumą. „Linkiu vietiniams vakarais (ypač vasaros) praeiti tokį ratuką. Nauda - didžiulė“, - tikino vaikinas.
„Ežerėlį atradau prieš trejus metus, kai pradėjau čia mokytis. Šis kraštas mane pakerėjo gyventojų bendruomeniškumu ir draugiškumu, tolerancija.
Miestas yra įsikūręs puikioje vietoje, kur nestinga žalumos, o ir Kaunas netoli. Norint naudingai ir sveikai praleisti laiką gamtoje, Ežerėlį tikrai verta aplankyti“, - sakė L.
Turint nedaug laiko kelionei, mokytoja M. Gavėnienė rekomenduoja išsirinkti kelis lankytinus objektus pagal pomėgį.
„Susitarus iš anksto vasarą galima aplankyti viendienes ir jomis pasigrožėti, galima aplankyti muziejų mokykloje arba dalyvauti gervių palydų ekskursijoje rudenį, o galbūt bet kuriuo metų laiku patiks čia tiesiog pasivaikščioti?
Įsitikinsite, kad ir mažame mieste yra ką pamatyti“, - teigė M.
Ežerėlį galima pasiekti tarpmiestiniu autobusu, važiuojančiu 157 reisu (išlipti Miško g.).