Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, ūkininkai užsiima įvairia žemės ūkio veikla, įskaitant ir vištų auginimą bei kiaušinių gamybą. Šiame straipsnyje apžvelgsime vištų auginimo ypatumus Biržų rajone, ūkininkų patirtį ir patarimus, kaip pagerinti vištų dėslumą.
Ūkiai Biržų rajone
2015 m. Šiauriniame Biržų pakraštyje, Nemunėlio upės papėdėje, Tabokinės kaime įkurtas Jono Misevičiaus ūkis puikiai atspindi ekologiškos žemdirbystės dvasią. Totorkalnio kaime šiais metais kovo mėn. įkurtas moderniausias Pabaltijyje paukštynas, valdomas kompiuterizuotų sistemų, užtikrinantis gyvūnų gerovę bei pritaikytas ekologinei gamybai.
12 tūkst. vištų dedeklių suteikiamos optimalios gyvenimo sąlygos, leidžiančios vystytis natūraliai ir sveikai. Ateityje planuojama dar įsigyti 20 tūkst. vištų bei sertifikuoti ekologišką produkciją. Dar vienas iš ateities tikslų - vištas lesinti vien savo užaugintais grūdais. Kasdien vištų augintojas surenka apie 11 500 kiaušinių, kurie parduodami didmeninei rinkai.
Ūkininkų patarimai ir linkėjimai
Jonas Misevičius Biržų krašto ūkininkams linkėtų, kad daugiau jaunų žmonių sugrįžtų į Lietuvą, o ūkininkavimas taptų dinamišku ir inovatyviu verslu.
Vištų auginimo ypatumai ir sąlygos
Europoje narveliuose laikomoms dedeklėms vištoms narvų plotas padidėjo 20 kvadratinių centimetrų.Lietuvos vištos jau seniai Europoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žiniomis, dabar visi šalies dedeklių vištų laikytojai, turintys ne mažiau 350 vištų, atitinka reikalavimus: dedeklės laikomos pagerintuose narvuose, palaidos ant kraiko paukštidėse ar ekologiniuose ūkiuose.
Pagerintuose narveliuose paukštyno vištos gyvena septintus metus. Čia kiekvienai iš jų tenka ne mažesnis kaip 750 kvadratinių centimetrų plotas (nepagerintuose narvuose buvo 550 kvadratinių centimetrų). Daugiau kaip100 tūkstančių paukštyno dedeklių gyvena 160 centimetrų pločio 242 centimetrų ilgio ir 60 centimetrų aukščio „nameliuose“ už grotų. Mūsų aplankytoje fermoje viename tokiame perpus padalintame narve gyvena 40 vištų ir kiekvienai iš jų tenka po 960 kvadratinių centimetrų ploto.
Paukštynas iš Švedijos perka vienadienius viščiukus - tokius, kurie išsirito dieną prieš patekdami pas ginkūniškius. „Patys juos užsiauginame specialiose viščiukų fermose. Kai paukščiai sulaukia trijų-keturių mėnesių juos perkeliame į vištidę“, - pasakoja M. Kavaliauskas. Jis vardija Lietuvoje perkamo lesalo sudedamąsias dalis: kviečiai, miežiai, šiemet - ir kukurūzai, iš Ukrainos atvežamos saulėgrąžos.
Šiek tiek daugiau negu metų sulaukusių vištų dėslumas mažėja: 10 vištų per dieną padeda 7 kiaušinius, dėslumo pikas - 95-96 procentai. Pavasarį gyvos vištos parduodamos žmonėms, norintiems per vasarą turėti dedeklių, žiemą keliauja tiesiai į skerdyklą.
Alternatyvus auginimo būdas
Pravėrę apie 1600 kvadratinių metrų vištidės duris, išvystame neramią paukščių jūrą. Čia ant kraiko laisvai laksto apie 7000 sparnuočių.
18 savaičių prieauglį ūkininkai iš Kužių pirko Lietuvoje. Višteles augins iki 14-15 mėnesių, vėliau parduos gyvas arba skerdyklai perdirbti. Dėl lesalo konsultuojasi su zootechnikais, patys jo negamina. Sertifikuotą lietuvišką lesalą sudaro kviečiai, miežiai, kvietrugiai, kukurūzai, mikroelementai, vitaminai, provitaminai.
Kaip atpažinti kiaušinio kokybę?
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, visi kiaušiniai ženklinami tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir panašiai). Pirmasis skaičius (0, 1, 2 arba 3) rodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi višta.
- „3“, reiškia, kad višta buvo laikoma narvelyje
- „2“ - paukštyne ant pakreikto grindinio
- „1“ - laisvėje
- Kiaušinis, paženklintas skaičiumi „0“ yra ekologiškas.
Po pirmojo skaičiaus esančios dvi raidės rodo kilmės šalį, o likę penki skaičiai - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paukštynui suteiktą registracijos numerį. Pagal dydį kiaušiniai skirstomis į keturias kategorijas: XL, L, M, S. Tarp pirkėjų bene populiariausi - M kategorijos (vidutiniai), sveriantys 53-63 gramus, ir L kategorijos (dideli), sveriantys 63-73 gramus, kiaušiniai.
Žmonės dažnai galvoja, jog kokybiškus kiaušinius galima atpažinti pagal trynio spalvą - kuo ji tamsesnė, tuo kiaušinis geresnis. Tai netiesa, į vištų lesalą kartais dedamos specialios medžiagos - karotinoidai, kurie daro trynį geltonesnį.
Ar galima valgyti žalius kiaušinius?
Galima, bet geriau pirktus iš patikimo gamintojo. Geriau iš pažįstamos kaime ar patikimo paukštininkystės ūkio. Jei valgysite žalią kiaušinį, jį rekomenduočiau nuplauti šiltu vandeniu, dar geriau - su valgomąja soda.
Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo jį padėjusios vištos spalvos. Rudos vištos deda rudus kiaušinius, baltos vištos - baltus. Rudo ir balto kiaušinio cheminė sudėtis visiškai tokia pati.
Kaip paskatinti vištas dėti daugiau kiaušinių?
Vištų priežiūra yra gana paprasta ir nereikalaujanti daug laiko ar pinigų. Kartais vištos ima dėti mažiau kiaušinių dėl netinkamų auginimo sąlygų ar netinkamos mitybos. Vištos turėtų gauti grūdų, žolelių ir daržovių, vėžiagyvių ar kiaušinių lukštų. Jos taip pat privalo turėti priėjimą prie švaraus, gėlo vandens.
Pagrindinis vištų maistas yra kviečių grūdai, kurių jos turėtų gauti nuolatos. Pavasario pradžioje, kai pradeda augti jauni dilgėlių krūmeliai, naudinga jš įmaišyti į virtas ar šviežias tarkuotas daržoves. Į daržovių mišinius vertėtų įdėti naudingų vitaminų ir mikroelementų. Taip pat galite duoti pjaustytų kopūstų, džiovintų ar šviežių dilgėlių, bet kokių žalumynų ar burokėlių.
Kad vištos gerai dėtų kiaušinius, svarbu palaikyti tinkamą patalpos temperatūrą, kuri turėtų būti nuo +4 iki +8°C. Vištų meniu priklauso ne tik nuo veisimo tikslo, bet ir nuo paukščių amžiaus. Nepriklausomai nuo vištų amžiaus, jų valgiaraštį turėtų sudaryti: kaulų miltai, žuvų miltai, upės smėlis, kurio grūdelių skersmuo yra apie 5 mm, ir kalkių smėlis.
Nuo maždaug 6 mėnesių vištos pradeda dėti kiaušinius, todėl dabar vištoms reikia tokio maisto, kuriame yra daugiau kalcio. Šiuo laikotarpiu daugelis paukščių augintojų pereina prie šėrimo kombinuotais pašarais, tačiau galima apsiriboti ir maisto papildais vištoms dedeklėms.
Sveikos vištos lesinamos 2 kartus per dieną - ryte ir vakare, tokiu pat pašaro kiekiu. Be to, jos visada turi turėti vandens ir papildų. Jei vištos ėmė dėti mažiau kiaušinių, bet tai nesusiję su amžiumi, vertėtų šiek tiek pakoreguoti vištų valgiaraštį.
Dėl pasivaikščiojimų lauke ir saulės šviesos stokos žiemą sumažėja kiaušinių gamyba. Tą galite kompensuoti tinkamu pašaru. Į įprastus grūdų mišinius dedamos virtos bulvės, džiovintos ir plikytos dilgėlės, smulkiai pjaustytos daržovės (morkos, burokėliai, moliūgai ir kt.) Viską gerai išmaišykite ir į kiekvieną kilogramą pašaro įdėkite 10 gramų mielių, 3 gramus žuvų taukų ir 2-3 gramus druskos.