Gimdos mioma - gerybinis auglys, susiformuojantis gimdos sienelėje arba ant jos. Gimdos miomos (kitaip - fibromos, lejomiomos) yra ne vėžiniai (t.y. gerybiniai) augliai. Miomos gali būti pavienės arba gali susiformuoti miomų grupė. Dažnai miomos nesukelia jokių simptomų bei nemalonių negalavimų.
Labai didelės arba tam tikroje vietoje išaugusios miomos lemia įvairius negalavimus, tokius kaip labai gausios, net mažakraujystę galinčios sukelti mėnesinės.
Gimdos mioma yra gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kuris susiformuoja iš gimdos sienelės raumeninių skaidulų. Mioma, priklausomai nuo lokalizacijos, gali nesukelti jokių simptomų.
Gimdos miomos tipai:
- Intramuralinė mioma - gimdos sienelėje susiformavusi mioma.
- Submukozinė mioma.
- Subserozinė mioma.
- Mioma ant kojytės.
- Kita.
Gimdos miomos priežastys ir gydymas
Dažniausiai šia liga serga moterys nuo 25-40 metų, dažniau negimdžiusios moterys.
Miomos gydymos chirurginiu būdu - dariniai gali būti pašalinami nuo gimdos sienelių arba, jeigu moters vaisingasis amžius jau praėjęs arba ji nebeplanuoja turėti daugiau vaikų, chirurginiu būdu šalinama gimda.
Atsižvelgus į situaciją, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Operacijos metu gali būti šalinamos tik miomos arba visa gimda. Gimdą pageidaujančiai išsaugoti, vaikų susilaukti neplanuojančiai moteriai gali būti atliekama gimdos arterijos embolizacija.
Anksčiau buvo teigiama, kad miomos piktybėja ir virsta sarkomomis, todėl aptikus net ir nedideles, besimptomes miomas buvo atliekama drastiška gimdos šalinimo operacija. Dabar gydytojai yra linkę atmesti šią hipotezę, nes trūksta ją pagrindžiančių duomenų. Gali būti, kad supiktybėja tik iki 0,5-1% miomų.
Miomektomija
Vaisingo amžiaus moterims, kurios turi miomą, miomektomija indikuojama, kai dėl ligos atsiranda mažakraujystė (labai gausios mėnesinės) ir ji nėra koreguojama vaistais. Taip pat miomektomija rekomenduojama, kai mioma sutrikdo gimdos funkciją. Dažnai miomektomijos atliekamos prieš dirbtinį apvaisinimą, nes taip didėja šansas pastoti.
Miomos įtaka nėštumui ir gimdymui
Dažniausiai gimdos miomos neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui.„Tiesiogiai“ miomos trukdo pastoti labai retai, pavyzdžiui, jeigu spaudžia kiaušintakį, trukdo judėti spermatozoidams ir pan.
Didelė mioma gali turėti įtakos ir vaisiaus dydžiui bei vystymuisi. Esama atvejų, kai, manoma, dėl miomos kūdikiai gimdavo deformuota kaukole, jiems išsivystydavo kreivakaklystė.
Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Vis tik, dažniausiai nėštumas neturi jokios įtakos miomoms.
Mitybos įtaka sergant gimdos mioma
Mokslinėje literatūroje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vitaminų ir mitybos poveikį endometriozės išsivystymui, progresavimui, ligos prevencijai. JAV atliktas perspektyvusis kohortinis tyrimas parodė, kad maisto produktai, kuriuose gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitaminų C ir E, gali sumažinti laparoskopiškai diagnozuotos endometriozės dažnumą.
Mitybos įtaką endometriozei pateikia tik keli moksliniai tyrimai, kuriuose nurodoma, kad maistas turi įtakos endometriozės patogenezei ir progresavimui, tačiau tai tik pagalbinis endometriozės gydymo metodas. Brazilijoje atlikto mokslinio tyrimo duomenimis, endometriozės atsiradimo riziką mažina daržovės, ankštiniai augalai, grūdiniai produktai. Nustatyta, kad šie maisto produktai (juose gausu folatų, metionino, vitaminų B6, A, C, E) įtakoja moters genomą, keisdami genų ekspresiją ir DNR metilinimą.
Kiti patarimai sergant gimdos mioma
Sergant endometrioze nerekomenduojama šildyti skaudamas vietas, būti pirtyje, karštoje vonioje naudoti tamponus į makštį.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nėštumas ir maitinimas krūtimi gali sustabdyti endometriozės progresavimą dėl hormonų pokyčių moters organizme. Prasidėjus menopauzei, endometriozė nebeplinta, nes sumažėja kiaušidžių hormonų gamyba moters organizme.