Lietuviai jau seniai pamėgo apsipirkti Lenkijoje dėl mažesnių kainų. Tačiau, kiek iš tikrųjų kainuoja pietūs Lenkijoje vidutiniškai? Ar kainos vis dar tokios patrauklios, kaip anksčiau?

Portalo tv3.lt skaitytoja Marija, lankydamasi Lenkijoje, Krokuvos mieste, užsukusi į kavinę liko nustebusi. Miesto centre esančiame bistro tipo restorane iš meniu išsirinkusi paragauti siūlomų šaltibarščių (lenk. chlodnik z buraka) už sklidiną dubenėlį patiekalo sumokėjo 18 zlotų - dabartiniu kursu 3, 86 euro.

„Nors prie šaltibarščių nebuvo patiekta bulvių, kaip įprasta Lietuvoje, tačiau patiekalas be pagrindinių ingredientų (kiaušinio, svogūnų, agurkų), buvo dar pagardintas ridikėliais, grietine, petražolėmis. Tiesa, įdomu buvo tai, kad pati šaltibarščių konsistencija - lenkiškame variante vietoj tarkuotų burokėlių naudota sutirštintas burokėlių sultinys! Tačiau skonis išliko identiškas. Tik spalva kiek ryškesnė rožinė“, - pasakojo Marija.

Skaitytoja taip pat pasidalijo, kad už pavakarius dvi sriubas - šaltibarščius ir lenkišką tradicinę baltą sriubą su mėsa žurek (19 zlotų arba 4,08 euro), skrudintos duonos dubenėlį (nemokamai) ir du alkoholinius kokteilius Mojito (24 zlotai arba 5,16 euro) ir Cuba Libre (21 zlotas arba 4,52) viso išleido kiek daugiau nei 17 eurų.

Neseniai portalas tv3.lt aprašė kitos skaitytojos Rasos pasakojimą, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių Vilniaus kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus. „Vienoje kavinėje lėkštė šaltibarščių kainavo 5,50 euro, o kitoje daržovių sriuba su mėsa 5 eurus, o aštri avienos sriuba jau atsiėjo 6,9 euro. Juk anksčiau sriuba vos kelis eurus kainuodavo, o už 5 eurus ar daugiau jau normalų patiekalą galėjau nusipirkti. Jeigu ir toliau kainos kils, kavinės ir restoranai greitai taps neįkandama prabanga“, - sakė Rasa.

„Keliauju Lenkijoje ir kiekvieną kartą nustembu maitinimo ir paslaugų kainomis. Man sunku suvokti, koks yra jų verslo modelis, kad jie sugeba turėti tokias geras kainas - Lenkijoje algos nėra mažos, o kainos gerokai skiriasi“, - pastebėjimu su naujienų portalu „Delfi“ pasidalijo lietuvė.

„Kone kiekviename restorane ar kavinėje, nepriklausomai nuo miesto, tikrai nustembi, koks yra kainos ir kokybės santykis“, - apie kelionės įspūdžius pasakojo Dovilė. Už vaikišką spagečių porciją šeima sumokėjo 18 zlotų - virš 4,2 euro; už blynus su varške - 21 zlotą arba 4,9 euro; už sriubą, kuri buvo per soti vieno žmogaus apetitui - 22 zlotus arba 5,2 euro. Dvi porcijos karšto šokolado atsiėjo 24 zlotus. Pavertus eurais, tai būtų kiek daugiau nei šeši eurai dviem žmonėms. Mineralinis vanduo restorane kainavo 7 zlotus, o tai būtų 1,6 euro. Taigi, vienas apsilankymas su užkandžiais ir gėrimais kainavo kiek daugiau nei 30 eurų. Tuo metu Lietuvoje už tokią vakarienę tektų sumokėti kur kas brangiau, mano pašnekovė.

Visos savaitės atostogos, neįskaičius išlaidų apgyvendinimui, bet sudėjus išlaidas maistui, valgius restoranuose ir pramogas, kainavo apie 100 eurų šeimai per dieną. Moteris patikino, kad restoranų išrankiai nesirinko ir su šeima lankėsi tuose, kurie pakliuvo į akiratį, tad dar kartą įsitikino, kad kainos žemos beveik bet kurioje vietoje.

Kodėl Lenkijoje pigu?

Kodėl Lenkijos restoranai siūlo patrauklias kainas ir tuo pačiu gerą maisto kokybę? Lenkijoje veikiantys restoranai lankytojus pasitinka ne tik žemomis kainomis, bet ir dideliu įvairaus kainų lygio įstaigų pasirinkimu: vienoje gatvėje rasi ir paprastą valgyklą, ir aukšto lygio restoraną, ir tą patį „McDonald’s“, pastebi Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Lenkijoje yra platus pasirinkimas ir tas pasirinkimas orientuotas į visas klases. Lietuvoje yra susiskaldymas ir restoranuose iš tavęs bando išlupti kaip įmanoma daugiau“, - mano pašnekovas. Tuo metu Lenkijoje, pašnekovo nuomone, stipriai konkuruoja ne tik patys restoranai, bet konkurencija pastebima ir tiekimo bei gamybos grandinėse.

Jei šalyje yra vos vienas didelis žaidėjas maisto tiekimo rinkoje, tai Lenkijoje P. Čepkauskas skaičiuoja bent kelias dideles įmones, kurios maisto produktus ar pusfabrikačius tiekia maitinimo įstaigoms. Prie mažesnių kainų maitinimo įstaigoje galbūt prisideda ir istoriškai paveldėtos ar ilgą laiką turėtos patalpos. Skiriasi ir patys gyventojų įpročiai valgyti maitinimo įstaigoje. Kaip sakė jis, lenkai yra linkę dažniau valgyti maitinimo įstaigose, nes ten yra pigu. Lietuvoje dėl didesnių kainų tautiečiai pavalgyti į miestą eina rečiau. Jei šie eina rečiau, tai reiškia, kad verslai turės dar labiau kelti kainas, kad galėtų išsilaikyti, mano P. Čepkauskas.

Tačiau „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, analizuodamas atstovaujamo banko mokėjimo kortelių klientų duomenis, teigia, kad 2024 metais lietuviai Lenkijoje išleido mažiau, nei 2023-aisiais. Vidutiniškai 2023 m. per mėnesį lietuviai išleido 713 tūkst. eurų, kai 2024 m. - 581 tūkst. eurų. Tai yra 18,6 proc. mažiau.

Anot A. Izgorodino, beveik penktadaliu mažesnes išlaidas lėmė kelios priežastys. „Pirma priežastis yra tai, kad nuo 2024 metų pradžios Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo daugiau negu 4 procentais. Tai yra labai rimtas sustiprėjimas ir iš esmės tai sumažino Lenkijos patrauklumą Lietuvos vartotojų atžvilgiu, kalbant apie apsipirkimą Lenkijoje“, - dėstė ekonomistas.

Maisto kainos, įskaičius ir prekes, kurioms taikomas akcizas, yra mažesnės nei Lietuvoje, akcentavo jis. Tačiau Lietuvoje darbo užmokestis augo, infliacija stabilizavosi ir mažėjo palūkanos. Visa tai prisidėjo prie tautiečių perkamosios galios padidėjimo ir kelionės į Lenkiją nebebuvo tokios aktualios kaip 2023 m.

„Įsivaizduokite, jeigu jau mes turėjome keletą karpymo iš Europos Centrinio Banko ir dar turėsime bent 3, tai tai jau yra pakankamai didelė suma, kuri žmonėms susitaupo visiškai natūraliai“, - kalbėjo A. Izgorodinas, pridurdamas, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojų nuomonė apie ekonominę perspektyvą buvo geriausia per visą istoriją.

„Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, praėjusiais metais lietuvių išlaidos Lenkijoje susitraukė maždaug 6 proc., palyginus su 2023-iais metais. Atsižvelgus į pakilusį zloto kursą, nuperkamų prekių kiekis krito dar labiau - skaičiuojame, kad prekių ir paslaugų Lenkijoje buvo įsigyta maždaug dešimtadaliu mažiau. Sumažėjusio lietuvių srauto tendencijos buvo stebimos jau nuo praėjusių metų pradžios. Įdomu ir tai, kad Lenkija, pagal lietuvių išlaidas užsienyje, nebėra pirmoje vietoje - praėjusiais metais daugiausiai pinigų lietuviai išleido Vokietijoje“, - portalui „Delfi“ komentavo ekonomistė Greta Ilekytė.

Pastebėta ir tai, kad išlaidos yra sezoniškos - didžiausios išleidžiamos sumos fiksuojamos vasarą. „Tai natūralu - gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti. Praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7-8 mln. eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau - apie 13-14 mln. eurų per mėnesį. Išlaidos pastebimai išaugo ir praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai gyventojai ruošėsi šventėms. Visgi, visais mėnesiais išlaidos buvo mažesnės nei 2023-iaisiais. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį - degalams“, - banko duomenis analizavo G. Ilekytė.

Pats didžiausias apsipirkimų Lenkijoje bumas stebėtas 2022 metų pradžioje, kai kaimyninėje šalyje buvo laikinai panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Tuo metu Lietuvoje, kaip primena ji, buvo sparti infliacija, kuri privertė ieškoti, kaip sutaupyti.

„Vis dėlto situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi. Visų pirma, Lenkijos zloto vertė grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tai reiškia, kad zloto vertė sustiprėjo ir už tą patį kiekį eurų galime „įpirkti“ mažiau Lenkijos zlotų. Šių metų sausio mėnesį už vieną eurą buvo galima įpirkti 4,2 zloto. Palyginimui, 2022 m. Lenkijos valiutos kursas buvo nuvertėjęs iki maždaug 5 zlotų už eurą. Toks pokytis gali reikšti kiek daugiau nei 15 proc. brangesnes prekes. Prie valiutos sustiprėjimo prisidėjo ne tik aukštesnės Lenkijos centrinio banko nustatytos palūkanų normos, pasibaigusi energetikos krizė, bet ir valdžios pasikeitimas bei atšildytos ES fondų piniginės dotacijos“, - paaiškino ekonomistė.

Kainų palyginimas: Lietuva vs. Lenkija

Lyginant abiejų šalių kainas, matyti, kad skirtumų vis dar yra. Pavertus į eurus kilogramas vištienos krūtinėlės Lenkijoje kainuoja 5,18 Eur, mentės - 2,80 Eur, nugarinės - 3,88 Eur. Lietuvoje vidutiniškai pusė kilogramo vištienos krūtinėlės kainuoja apie 3 Eur, kilogramas mentės - apie 5 Eur, o nugarinės kilogramas - apie 6 Eur.

Kainų palyginimo tinklapio vadovas Arūnas Vizickas pastebi, kad Lenkijoje pigesni pieno produktai, žuvis, o Lietuvoje - vaisiai ir daržovės. Bendras produktų, reikalingų šiems patiekalams pagaminti, krepšelis Lietuvoje siekia 26,57 Eur, o Lenkijoje - 24,82 Eur, t. y. Lenkijoje krepšelis buvo 1,75 Eur pigesnis.

Didžiausias skirtumas buvo rastas tarp produktų krepšelių, skirtų pagaminti baltą mišrainę. Jeigu bulvės, morkos, kiaušiniai, marinuoti žirneliai, rauginti agurkai, majonezas būtų perkami Lenkijoje, viso krepšelio vertė būtų 2,84 Eur, o Lietuvoje - 3,73 Eur. Lenkijoje pigiau pagaminti ir pyragėlius su grybais - skirtumas tarp krepšelių yra 0,46 Eur.

Tačiau yra patiekalų, kuriems gaminti skirti produktai yra pigesni gimtinėje. Pavyzdžiui, silkė patale ir tradicinės burokėlių salotos (atitinkamai 0,07 ir 0,12 Eur pigiau nei Lenkijoje). Didžiausias skirtumas Lietuvos naudai buvo pastebėtas perkant duoną - kilogramas jos Lenkijoje kainuoja 0,74 Eur brangiau nei Lietuvoje. Taip pat Lietuvoje pigesnės ir razinos.

Kunigas R. Vyriausiojo „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio pakankamai mažas prekių krepšelių skirtumas nenustebino. N. „Didžiausią naudą galima gauti Lenkijoje perkant prekes, kurioms taikoma akcija ir jų kaina ženkliai skiriasi. Tokių prekių perkama daug daugiau, negu reikia asmeniškai. Kartais perkama net draugams, kaimynams arba ilgesniam laikotarpiui. Tada atsiranda galimybė daugiau sutaupyti. Tačiau jeigu atsiranda poreikis apsipirkti tam tikrai progai, kaip šiuo atveju šventiniam stalui, abejoju, ar kainų skirtumai padengtų ir kuro sąnaudas, ir sąnaudas, susijusias su prarastu laiku“, - sako N. Mačiulis.

Štai Panevėžio rajone gyvenantis Eduardas portalui lrytas.lt papasakojo, kad į Lenkiją važiuoja ten kartą per mėnesį, pagrindinis to tikslas - būtent pigiau apsipirkti. „Važiuoti ten apsipirkti - jokio mielumo ar džiugesio, o būtinybė, nes septynių asmenų šeimai su lietuviškomis kainomis labai brangu išgyventi“, - sakė jis.

Eduardas tikino, kad per mėnesį, atskaičius kuro sąnaudas, lenkiškose parduotuvėse išleidžia apie 200-300 eurų. Maisto esą už tiek išeina visam mėnesiui. „Sutaupome 400-500 eurų. Turiu du šaldiklius, tad perkame viską: nuo mėsos iki higienos prekių, sauskelnių ir vitaminų. Sakykime, Lietuvoje skerdiena kainuoja 3,60 euro už kilogramą, o Lenkijoje - 2,70 euro. Kilogramas sūrio Lenkijoje kainuoja 5,60 euro, o Lietuvoje - 8 eurai“, - skaičiavo vyras.

Specialiai į Lenkiją apsipirkti kartą per mėnesį vyksta ir Jovita. „Lenkijoje ir pigiau, ir nereikia gaudyti akcijų. Išleidžiame apie 300 eurų. Maisto trijų asmenų šeimai ir augintiniui užtenka ilgiau nei mėnesiui - perkame ilgesnio galiojimo produktų, tokių kaip makaronai, kruopos. Mėsos pilnas šaldiklis. Lenkijoje tikrai pigūs vaistai, aliejus, sviestas, sauskelnės, mėsa, tualetinis popierinius, buitinė chemija. Perkame ir rūbus“, - atviravo moteris.

Jonavoje gyvenantis Vytaras Lenkijoje lankosi kartą per vieną ar tris mėnesius. Jis tikino taip sutaupantis apie 25 proc. savo išlaidų. „Vieno apsipirkimo metu išleidžiu nuo 300 iki 600 eurų. Perkame tiek trumpesnio, tiek ilgesnio galiojimo produktų: skerdienos, vaisvandenių, aliejaus, miltų, buitinės chemijos. Perkame viską iš eilės, žiūrime į kainas, kas pigiau nei Lietuvoje. Maistas būna nuo 5 iki 25 proc. pigiau, avalynė, rūbai - iki 50 proc., pramoninės prekės - iki 30 proc.“ , - pasakojo Vytaras.

Radviliškio rajone gyvenanti Jolanta į Lenkiją važiuoja rečiau - penkis kartus per metus, bet visuomet išleidžia apie 1000 eurų. „Vykstu apsipirkti to, kas susiję su floristika. Ir, aišku, maisto. Lenkijoje pigiau, sutaupom daug. Reikalingi vitaminai ten apie 3 eurus, o Lietuvoje jie labai brangūs, vaistinėje nuo 12 iki 15 eurų būna. Vyšnių sirupas Lenkijoje 1 euras, o Lietuvoje - 3 ar 4 eurai“, - pasakojo ji.

Kai kurie Lenkijoje ieško maisto ne tik sau, bet ir augintiniams. Ne taip toli nuo pasienio, Vilkaviškyje, gyvenančios Irenos katės esą net neėda lietuviško ėdalo. „Specialiai važiuojame pirkti gyvūnams maisto, dėl to, kad pigiau, didesnis asortimentas ir, matyt, kokybė. Tokios pačios rūšies maistą, pirktą Lenkijoje, katės ėda, o pirktą Lietuvoje - apkapsto. Vykstame ne dažnai, maždaug kas du tris mėnesius. Ten apsiperkame mieliau dėl to, kad didesnis įvairių prekių pasirinkimas ir dėl to, kad Lietuvoje kainos žymiai per dideles. Kai kurių jau įpirkti neįmanoma. Kiek Lenkijoje pigiau, neskaičiuojam, bet, kad pigiau - faktas“, - įsitikinusi Irena.

Vis dėlto ekonomistas Algirdas Bartkus tikino, kad lietuvių susidomėjimas lenkiškomis prekėmis ne toks, koks būdavo seniau. „Lenkija pasidariusi ne tokia patraukli, nes kainų lygis ten, kaip ir pas mus, šoktelėjo. 2022 metų pabaigą palyginus su 2019-ųjų pabaiga, Lietuvoje maisto kainos ūgtelėjo šiek tiek virš 50 proc., o Lenkijoje - beveik 50 proc. Vadinasi, judėjimo kryptis lygiai tokia pati ir mastas lygiai toks pats. Tačiau dėl to, kad kainos Lenkijoje seniau buvo pigesnės, jos ir dabar tokios liko. Tačiau panašu, kad Lenkijos kainos linkusios vytis Lietuvos kainas“, - skaičiavo A.Bartkus.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumus lemia keletas veiksnių. „Vienas iš jų - apyvarta, tenkanti vienam kvadratiniam metrui prekybinio ploto. Lenkijoje ji didesnė, o pas mus - mažesnė. Bet dėl to nereikia pergyventi, nes mes turime kitą naudą: pas mus prekybos tinklai yra arčiau žmogaus, turime daugiau parduotuvių, mums nereikia taip toli iki jų eiti. Lenkijoje prekybos tinklų yra daug, bet kartais iki didesnės parduotuvės reikia pavažiuoti ar nueiti didesnę atkarpą“, - komentavo A.Bartkus.

Jo teigimu, daugiausia pinigų Lenkijoje lietuviai išleidžia statybinėms medžiagoms. „Bet tai nereiškia, kad didžioji dalis būtent to važinėja, tai reiškia, kad žmonės šiems dalykams palieka didesnes sumas. O visa kita, ką lietuviai perka, yra įvairūs maisto produktai ir buitinė chemija“, - tikino ekonomistas.

Be to, Lietuvos ekonomikai esą toks lietuvių pomėgis apsipirkti svetur didelės žalos nedaro. „Mūsų prekybos tinklai yra prisiderinę prie to, kad dalis sandorių įvyks Lenkijoje. Poveikis ekonomikai nėra toks didelis. Jei lietuviai pradėtų labiau apsipirkti Lietuvoje, tą didesnį kiekį produktų pagamintų lygiai tas pats darbuotojų skaičius.

Apibendrinant, nors Lenkija ir toliau išlieka patraukli vieta apsipirkti dėl mažesnių kainų, svarbu atsižvelgti į zloto kurso svyravimus, infliaciją ir individualius poreikius. Prieš kelionę verta pasidomėti kainomis ir susidaryti pirkinių sąrašą, kad apsipirkimas būtų efektyvus ir ekonomiškai naudingas.

Maisto produktų kainų palyginimas: Lietuva vs. Lenkija (eurais)

Produktas	Lietuva	Lenkija
Vištienos krūtinėlė (1 kg)	~6.00	5.18
Kiaulienos mentė (1 kg)	~5.00	2.80
Kiaulienos nugarinė (1 kg)	~6.00	3.88
Baltos mišrainės krepšelis	3.73	2.84

---