Lietuvoje kulinarinis turizmas tampa vis populiaresne turizmo šaka, pritraukiančia tiek vietinius, tiek užsienio turistus.
Tai ne tik puiki galimybė pristatyti šalies gastronominį paveldą, bet ir skatinti vietos ekonomiką bei stiprinti kultūrinį identitetą.
Tradiciniai lietuviški patiekalai, vietinių ūkių produkcija ir senosios maisto gaminimo tradicijos tampa pagrindiniais šios srities akcentais, kuriuos būtina puoselėti.
Kulinarija - tai daugiau nei maistas.
Ji pasakoja istorijas, atspindi tautos vertybes ir gyvenimo būdą.
Per maistą galima atskleisti Lietuvos regionų įvairovę - nuo žemaitiško kastinio iki dzūkiškų grikių blynų.
Be to, gastronominės patirtys tampa viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl turistai renkasi tam tikrą kelionės kryptį.
Vietinis maistas ir jo svarba
Kulinarinis turizmas Lietuvoje neatsiejamas nuo vietinio maisto.
Naudojant vietoje užaugintus produktus, ne tik užtikrinamas patiekalų autentiškumas, bet ir stiprinama vietos ekonomika - ūkininkai, smulkūs gamintojai ir amatininkai sulaukia daugiau dėmesio ir užsakymų.
Lietuvoje itin vertinami tokie produktai kaip juoda duona, šviežiai rūkytos žuvys, grybai ir uogos iš vietinių miškų, taip pat tradicinis pienas bei jo gaminiai.
Edukacinės programos ir kulinariniai maršrutai
Kaimo turizmo sodybose ir kulinariniuose renginiuose vis dažniau siūlomos edukacinės programos, kuriose lankytojai gali ne tik ragauti tradicinius patiekalus, bet ir dalyvauti jų gamyboje.
Vidurio Lietuvoje, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose, sukūrėme naują kulinarinį maršrutą „Seni nauji skoniai“.
Atvykę keliautojai leisis į skonio kelionę, kurioje persipina tradicijos ir modernūs požiūriai į maisto kultūrą.
Penkios unikalios stotelės siūlo įvairiapuses patirtis.
Panekelpių kaimas pasitinka su originaliais šeivamedžio gaminiais - nuo gaiviųjų gėrimų iki saldumynų, kurių subtilus skonis atspindi kaimo gyventojų kūrybingumą.
Šlėvės ūkis siūlo pasimėgauti natūralių vaisių ir uogų skoniu, kuriuos svečiai gali skinti tiesiai iš sodo.
Šušvės midus - tikras lietuviško midaus tradicijų saugotojas - žavi savo midaus ir medaus gaminių įvairove, leidžiančia pajusti šių produktų istorinę reikšmę.
Šis maršrutas - tai puiki proga ne tik paragauti įvairiapusių skonių, bet ir iš arčiau susipažinti su regiono kulinarinėmis tradicijomis bei žmonėmis, kurie jas puoselėja.
Tautinis paveldas ir jo svarba
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad tautinis paveldas yra be galo svarbi mūsų šalies etninės kultūros ir tautos savitumo išraiškos forma.
„Europa, o ir visas pasaulis, šiandien ieško ne panašumo tarp tautų, o savitumo.
Iš kartos į kartą perduodama patirtis, specialūs įgūdžiai ir susiformavusios tradicijos ne tik palaiko tautos gyvybingumą, bet ir parodo pasauliui, kuo esame ypatingi.
Tautinis paveldas yra tikras lietuviškas perlas, už kurį turime būti dėkingi tradiciniams amatininkams, savo darbais pasakojantiems aplinkiniams ir visam pasauliui apie lietuvių darbštumą, fantaziją ir gebėjimą kurti.
Prie tautinio paveldo įvaizdžio kėlimo prisideda ir valstybė.
Vienas žingsnių šia linkme - ŽŪM įsteigtos Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų premijos“, - kalba ministras.
Tradiciniams amatininkams teikiama valstybės pagalba, skatinant juos kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.
Sertifikuotų tradicinių gaminių yra beveik 3 tūkst.
O tautinio paveldo produktų - virš 3200.
Lietuvoje 2 895 produktai žymimi tautinio paveldo ženklu, reiškiančiu, jog dirbiniai ar kulinariniai patiekalai gaminami pagal autentiškas tradicijas, egzistuojančias ilgiau nei 100 metų.
Tautinio paveldo diena
Net 43 tautinio paveldo ženklu sertifikuotus patiekalus gaminantis restoranas „Bernelių užeiga" inicijavo diskusiją, skirtą pasidalinti specialistų sukaupta patirtimi, problemomis ir tikslais, siekiant saugoti lietuviškas tradicijas, amatus bei kulinariją.
„Atsiranda vis daugiau sertifikuotų gaminių bei patiekalų, gaminamų pagal autentiškas tradicijas ir receptūras.
Mūsų tikslas ne tik daugiau kalbėti, bet ir inicijuoti dar vieną svarbią dieną įsimintinų dienų sąraše - Tautinio paveldo dieną, kurios metu būtų skatinamos šventės, diskusijos, amatininkų susitikimai ar mugės.
Tai turėtų būti svarbus atspirties taškas kalbėti ir šviesti visuomenę apie mūsų tautinį paveldą", - mano „Bernelių užeigos" vadovė Jolanta Kubolienė.
Svarbu nenupiginti šios dienos prasmės ir tinkamai ją paminėti, įtraukti bei sudominti visuomenę", - sako ŽŪM autinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė.
Autentiškumas ir tradicijos
Sertifikuojami tik autentiški krašto patiekalai „Produktas turi atitikti tris kriterijus - tai istoriškumas, kilmė ir gamybos būdas.
Taip pat labai svarbu, kad produktas būtų gamintas ir prieš 100 metų.
Visgi ekspertai vieningai sutaria, kad patiekalai turėtų būti pagaminti pagal išsaugotą autentišką receptūrą - tautinio paveldo produktas negali būti gaminamas pasitelkiant šiuolaikinius priedus bei prieskonius.
Didžioji paveldo dalis - valstietiškos kilmės.
Tad ekspertai siekė atsakyti į klausimą, kas yra tikrasis mūsų paveldas: bajoriškoji ar valstietiškoji kultūra ir kaip giliai turime ieškoti savo tradicijų?
„Savo paveldo galime ieškoti jau nuo XVI amžiaus.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad bajorai turėjo ir migdolų, ir apelsinų, bet tos diduomenės buvo tik 4 procentai.
Tuo tarpu valstiečiai neturėjo pasirinkimo, tad valgė, ką užsiaugino.
Vadinasi, tikrasis mūsų paveldas yra valstietiškas.
Žinoma, galime pristatyti ir bajorišką virtuvę, tačiau tai nėra kulinarinio paveldo pagrindas," - mano etnologė N. Marcinkevičienė.
Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijoje dirbantys specialistai teigia, kad dvarų virtuvių patiekalų autentiškumą įrodyti netgi lengviau, nes tarnai surašydavo receptus inventorinėse knygose, tuo tarpu valstiečių receptai keliavo iš lūpų į lūpas ir būdavo žinomi tik tam tikruose regionuose.
Šiuo metu tautinio paveldo gaminiai ženklinami pagal dvi kategorijas: žalias ženklas reiškia, kad produktai tiksliai atitinka autentiškus tautinio paveldo produktų pavyzdžius, kurių sukūrimo procese yra naudojama daugiau kaip pusė rankų darbo, tuo tarpu raudonas ženklas žymi gaminius, artimus autentiškiems ir sukurtus naudojantis naujomis technologijomis.
Amatų dienos Lietuvoje
Septintą kartą Reibiniuose (Joniškio rajonas) surengtoje „Amatų dienoje“ savo rankų darbo gaminiais, kulinariniu paveldu lankytojus viliojo Joniškio rajono ir Latvijos amatininkai, kepėjai, kulinarai.
Kulinarinio paveldo kiemelyje šiemet turėjo vyrauti patiekalai iš kruopų ir miltų.
Tad čia galėjai įsigyti duonos, paragauti kruopinės šaltos sriubos, iš kruopų košės pagamintų spurgų, lašiniuotukų, įvairių bandelių.
Birželio 2 dieną pirmą kartą Marijampolės mieste rengiama nedidelė senųjų amatų stovykla, kurios pagrindinis tikslas - praktiškai pamokyti senųjų amatų.
Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje
Penktadienį prieš vidurdienį Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo tradicinė Šv.Baltramiejaus mugė, kurioje demonstruojami XV-XVII a. miesto amatai ir menai.
Jau ketvirtą kartą į šventinį renginį pakvietė amatininkų, pasipuošusių praėjusius laikus menančiais kostiumais, eisena sostinės gatvėmis iki Rotušės aikštės.
Senųjų amatų dienos Neringoje
Tarptautinis renginys SENŲJŲ AMATŲ DIENOS NERINGOJE 2012 m. rugpjūčio 17-19 dienomis Nidos prieplaukos aikštėje.
| Metai | Renginys | Vieta |
|---|---|---|
| 2012 | Senųjų amatų dienos | Neringa |
| Kasmet | Šv. Baltramiejaus mugė | Vilnius |
| 20XX | Amatų diena | Reibiniai, Joniškio rajonas |
| 20XX | Senųjų amatų stovykla | Marijampolė |