Gira - tai gaivusis, šiek tiek putojantis gėrimas, gaminamas fermentacijos būdu. Ji pradėta gaminti labai senai ir Rytų Europoje ypač išplito nuo XVI amžiaus. Dabar gira Lietuvoje laikoma nacionaliniu gėrimu. Ji laikomas vienas iš lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių nacionalinių gėrimų.

Giros Istorija

Dažniausiai teigiama, kad giros gaminimo menas mus pasiekė iš senovės Graikijos. Tačiau kai kurie istorikai yra linkę manyti, kad gira - tikras slaviškas gėrimas. Savo įsitikinimą jie grindžia tuo, kad giros pėdsakų aptinkama kasinėjant senuosius Pietų Uralo miestus, kurių amžius siekia šimtus metų iki mūsų eros.Pirmuosius dokumentais patvirtintus liudijimus apie giros vartojimą galima rasti vienuolio Nestoro metraščiuose: čia pasakojama, kad Rusios krikšto metu (X amžiuje) visi buvo vaišinami daržovėmis, alumi, medumi ir gira. Iš to galima spręsti, kad gira buvo žinoma ir populiari jau gerokai seniau, nei Nestoras rašė savo metraščius.

Gira Rusijoje

Rusijoje meilė girai nepaisė priklausomybės kuriam nors socialiniam sluoksniui: valstiečiai ją gerdavo vietoj vandens, o bajorai bei kiti kilmingieji labai dažnai užjūrio vynus taip pat iškeisdavo į įprastą ir mielą girą. O garsusis keliautojas ir avantiūristas Kazanova, apsilankęs Rusijoje, apie girą savo dienoraštyje užsirašė: „Jie turi nuostabų gėrimą, kuris gerokai pranoksta Konstantinopolio šerbetą. Tarnams, nepaisant jų gausybės, neliepia gerti vandens - duoda šio lengvo, malonaus skonio maistingo gėrimo. Be to, jis - labai pigus: už vieną rublį gauni visą statinaitę.“

Giros kilmė

Jusdami šio gėrimo svarbą Rusijoje, rusų mokslininkai nuo seno tyrinėjo giros atsiradimo istoriją, jos reikšmę nacionalinėje virtuvėje ir pan. Dar 1913 m. giros žinovas, karo gydytojas V. Sotnikovas teigė, kad giros kilmė - ne rusiška. Jis įrodinėjo, kad gira buvo žinoma dar senovės Egipte. Tiesa, tada gaminto gėrimo pavadinimas buvo kitoks, nors iš esmės tai buvo pati tikriausia gira.Lotyniškas egiptiečių gėrimo pavadinimas „zythus“, graikiškas „cythos“ dažniausiai yra verčiami kaip „alus“, tačiau daugelis mokslininkų pritaria, kad tai buvusi gira. Apie šį seną gėrimą rašė Herodotas, Teofrastas, jis buvo žinomas ir žydams: štai Mozė esą uždraudė dvasininkams gerti vyną ir „sikerį“. Pastarasis ir buvo gira. Apie girą kalbama ir Korane. Čia ji vadinama „sacaron“, tarsi rodančiu gėrimo kilmę iš saldaus daikto.

Gira Lietuvoje

Gira nuo seno buvo populiari ir Lietuvoje. Mūsų protėviai gamindavo ir vartodavo įvairių rūšių girą. Pirmieji giros gamybos receptai Lietuvoje užfiksuoti XVI a. Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien būdavo vartojama net keliolika rūšių girų.Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Dabar mūsų kulinarijos istorija suskaičiuoja daugiau kaip 100 originalių giros receptų. Kai kurie iš jų siekia XVI amžių. Mūsų kulinarijos istorijoje aprašomi giros iš vaisių, uogų, sulos ir sulčių receptai.Be to, yra įvairiausių žiedų ir pumpurų, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonos, meduolių ir pieno giros receptų. Pagal gamybos technologiją giros yra skirstomos į miltines, keptines, virtines, duonines ir vaisines.Gira buvo verdama namų sąlygomis, o nuo XIX a. ja pradėta prekiauti.Vieno didžiausių alaus bei giros gamintojų bendrovės "Gubernija" laboratorijos vadovė Rūta Remeikienė prisiminė, jog prieš didžiąsias metų šventes kiekviena šeimininkė gamindavo girą. Pasak R.Remeikienės, anksčiau žmonės gerdavo kur kas rūgštesnę girą nei dabar.Tikra senoji lietuviška gira paprastai būdavo rūgštoko skonio. Pagrindinis bruožas, skiriantis lietuvišką girą nuo kitų tautų giros, buvo tai, kad lietuviška gira būdavo gaminama iš raugintos sulos, raugintų agurkų, burokėlių, kopūstų, obuolių rūgštymo arba užpilant vaisius ar uogas šaltinio arba virintu ir ataušintu pelkių vandeniu. Kartais rūgimui pagreitinti į girą buvo dedama šiek tiek medaus ir giros raugo. Tikra lietuviška gira buvo gaminama be mielių ir cukraus.

Giros Gydomosios Savybės

Giros gydomosios savybės žinomos jau seniai. Ja buvo plaunamos sunkiai gyjančios žaizdos, gydomos peršalimo ligos, vandenligė, įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Carinės Rusijos ligoninėse girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams. Gira buvo malšinamas troškulys, ji naudota gydymo tikslais, suteikdavo žvalumo, ja buvo praplaunamos žaizdos, kurios dėl to greičiau gydavo.Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Anginos ir peršalimo ligų profilaktikai ypač tinka medaus gira. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad vartojant giros greičiau suauga lūžę kaulai, pagerėja inkstų ir kepenų veikla.Medicinos tyrimai rodo, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, išvalo iš organizmo galutinius maisto apykaitos produktus. Giroje yra laktatų, todėl jos poveikis panašus į kefyro, išrūgų ar kumyso.Gira tinka ir tiems, kas skundžiasi širdies kraujagyslių, nervų, raumenų ligomis. Tokiems žmonėms rekomenduojama gerti razinų girą, nes joje gausu fiziologiškai aktyvaus mikroelemento kalio. Na, o kamuojant neurozei, nemigai ar hipertonijai patariama vartoti mėtų giros. Norintiesiems suliesėti į pagalbą gali ateiti burokėlių gira. Ji - svorio mažinimo lyderė.Giroje yra kalcio, magnio ir B grupės vitaminų. Todėl dirbant sunkų fizinį darbą gira padeda sumažinti nuovargį, suteikia jėgų. Ne veltui anksčiau giros su savimi būtinai turėdavo lauko darbus dirbantys valstiečiai ar į mūšį einantys kariai.

Giros naudingosios savybės:

• Gausu kalcio, magnio ir B grupės vitaminų.
• Gerina apetitą ir virškinimą.
• Aktyvina virškinimo liaukų veiklą.
• Stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą.
• Valo iš organizmo galutinius maisto apykaitos produktus.

Naminės Giros Receptai

Gira - nuo seno Rytų Europoje, Lietuvoje ir Latvijoje populiarus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos gabalėlių, cukraus, mielių bei vandens. Gira pasižymi itin naudingomis savybėmis - ne tik gausiu natūralių probiotikų, bet ir vitaminų kiekiu. Pasak „Kontėna“ įkūrėjos, būtent gira tapo pirmuoju įmonės produktu. Net ir po 13 įmonės gyvavimo metų gira - vis dar vienas perkamiausių produktų vasaros sezonu.Natūrali naminė gira itin skiriasi nuo parduotuvių lentynose esančių gėrimų - pradedant skoniu, baigiant maistinėmis savybėmis bei cukraus kiekiu. Taip pat naminei girai itin svarbus rauginimo procesas, bei laikymo ir tinkama transportavimo temperatūra.Tradicinės naminės giros skonis - saldus, su lengvu rūgštumu, kuris ne visiems gali būti priimtinas. Todėl ją pagardinti galima natūraliais papildomais skoniais, kurie taip pat gėrimą praturtins ir naudingomis medžiagomis. Citrina, razinomis, mėtos, imbieras, cinamonas, rozmarinas, čiobrelis - puikiai tinkami priedai ne tik atsigaivinimui, bet ir imuniteto stiprinimui.

Duonos Giros Receptas

Reikės:

• 1 l vandens
• 2-3 riekės džiovintos juodos duonos
• 100 g cukraus (jei norite saldesnės giros, cukraus kiekį galite didinti)
• 2 g mielių
• Razinų ar kitų norimų priedų (pasirinktinai)

Gaminimas:

1. Pirmiausia, svarbu žinoti, kad ingredientų kiekiai priklauso nuo to, kiek giros norite pagaminti.
2. Pradedant gamybos procesą jums reikės natūralios duonos, kurią reikėtų orkaitėje paskrudinti iki tamsios spalvos. Labai svarbu šiam žingsnyje nenaudoti jokio aliejaus ar prieskonių.
3. Paskrudintą duoną apipilkite virintu vandeniu, kuris būtų atvėsintas iki kambario temperatūros. Užpylus, palikti, kad skrudintos duonos džiūvėsiai išbrinktų.
4. Išbrinkusią duoną perkošti. Likęs skystis nuo išbrinkusios duonos yra vadinamas „misa“, kurios mums ir reikės giros gamybos procesui.
5. Taigi, pasigaminus „misą“ pradedame raugti girą - cukrų sumaišome su paruošta „misa“ ir pilame vandens, kol bus pasiekta 38-40 laipsnių temperatūra. Jeigu temperatūra per aukšta, naudokite šaltą virintą vandenį.
6. Viską paruošus, sausas arba šlapias mieles sumaišome su paruoštu pagrindu, pridedame razinų ar kitų norimų pagardų ir padedame šiltoje patalpoje rūgimui bei paliekama 18-24 valandoms.
7. Praėjus šiam laikotarpiui, girą galima atvėsinti ir mėgautis.

---