Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“ - tiesiog geras literatūros kūrinys, įsukantis, įsimenantis. Lietuvių klasika. „Riešutų duona“ pirmąkart pasirodė praėjusiame amžiuje, 1972-aisiais, kai Lietuva dar buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, o literatūros rašymas neretai priminė katės ir pelės (t. y. rašytojo ir cenzoriaus) žaidimą.
Ją parašęs Saulius Šaltenis buvo vienas iš šmaikščiausių ir aštriausių šio žaidimo žaidėjų, nes sugebėjo ir kritikuoti okupacinę santvarką jai pačiai to nesuvokiant, ir parašyti nesenstančius kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti gyvąja klasika.
Apysakos siužetas ir pagrindinės temos
Apysakoje „Riešutų duona“ pasakojama apie Andriaus šato ir jo šeimos gyvenimo istoriją, atspindinti tuometinio laikotarpio gyvenimo aplinkybes bei sprendžianti buitines problemas. Kūrinyje vaizduojama dviejų kaiminystėje gyvenančių šeimų - Kaminskų ir Šatų konfliktas. Suaugusieji nesutaria, nesugebėdami priimti bendrų abipusių sprendimų buitiniais klausimais, negerbia vieni kitų. O vaikai perima tėvų panieką vieni kitiems ir nekenčia vienas kitų, tačiau praėjus keleriems metams Liuka Kaminskaitė ir Andrius Šatas įsimyli vienas kitą. Taip jie pradeda maištauti prieš vyresniuosius, užsiima neleistinais dalykais bei ekstremaliomis pramogomis ir reikalauja teisės mylėti vienas kitą.
Pagrindiniai herojai filme - Andrius šatas, Liuka Kaminskaitė bei jos tėvas, taip pat Elytė ir Antanas Šatai, tiesiog susitapatina su knygoje sukurtais personažais. Andrius ir tekste, ir filme, išlaiko ramų būdą, o Liuka - tekste vaizduojama agresyvi ir karštakošiška, bet nieko daug apie ją nesužinome.
- „Riešutų duona“ nėra ilgų peizažo aprašymų.
- „Riešutų duona“ žaidžiamas dvigubas žaidimas - pasakojama viena, o pasakoma kita.
- „Riešutų duona“ nėra literatūriška.
- „Riešutų duonoje“ daug juokingų epizodų.
- „Riešutų duonoje“ pasakojama apie praeitį. Tačiau ji yra ir apie dabartį.
- „Riešutų duona“ - istorija apie jaunus žmones.
Filmo adaptacija
Režisierius Arūnas Žebriūnas savo režisuotame filme „Riešutų duona“ vaizduoja dviejų kaiminystėje gyvenančių šeimų - Kaminskų ir Šatų konfliktą. Vaikai taipogi perima tėvų panieką vieni kitiems ir nekenčia vienas kitų, tačiau praėjus keleriems metams Liuka Kaminskaitė ir Andrius Šatas įsimyli vienas kitą. Taip jie pradeda maištauti prieš vyresniuosius, užsiima neleistinais dalykais bei ekstremaliomis pramogomis ir reikalauja teisės mylėti vienas kitą.
Tarp filmo ir knygos yra itin ryškūs skirtumai kaip, pavyzdžiui, Andriaus tėvas filme yra labiau atskleista asmenybė negu apsakyme, daugiau vaizduojama jo meilė muzikai. Dar vienas itin ryškus skirtumas tarp knygos ir filmo - veikėjo Aliuko Šovinio romanas su mokytoja Irena Meškute, kuris filme yra visiškai pakeičiamas: Aliuko šovinio kaip personažo filme nėra, vietoje jų romano yra vaizduojama meilės nuotykis tarp Irenos Meškutės bei Antano Šato.
Filmo aktoriai
Vaidina Šatus: Andrių Šatą - Algirdas Latėnas, tėvą Antaną - Saulius Sipaitis, motiną Elytę - Doloresa Kazragytė, senelį - Leonidas Obolenskis, Andrių vaikystėje - Stasys Jonynas. R.Bojarūnas, L.Binkytė, J.Kasčiukienė, R.Kolesnikovienė, R.Žilinskas.
„Lietuviško kino naktis“ ir filmo populiarumas
Didžiausius kokybiško kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ dešimtąjį sezoną pradėjo įspūdingai. Kartu su Lietuvos kino centru surengta iniciatyva „Lietuviško kino naktis“, kurios metu Lietuvoje ir pasaulyje Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ (1978) žiūrėjo beveik 15 tūkst.
„Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas. Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio - vakar A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių.
„ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre. „Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A.
„Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas. Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms. Jos kaip bandelės - iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję. Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera - jaučiuosi dar gyvas“, - įspūdžiais iš didžiausio kino seanso po atviru dangumi dalijosi rašytojas, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius S.
Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A. Žebriūno „Riešutų duona“ - išskirtinis filmas, turintis daug ironijos. „Mes galime pasidžiaugti, kad sunkiai įsibegėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo. Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas“, - teigia Lietuvos kino centro direktorius R.
Nors „Lietuviško kino naktis“ jau nuvilnijo, Vilniuje vykstantis „Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą: nuo išskirtinių premjerų ar visų pamiltos klasikos iki legendinių siaubo filmų. Didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima mėgautis nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d. Valdovų rūmų kieme.