Ekosistemų pasaulis yra sudėtingas ir dinamiškas gyvybės tinklas, kuriame kiekvienas organizmas atlieka savo vaidmenį. Vienas iš fundamentaliausių procesų, palaikančių šią gyvybę, yra energijos perdavimas per mitybos grandines. Suprasti mitybos grandines reiškia suprasti pačią ekosistemų širdį - kaip energija keliauja nuo vieno organizmo prie kito, formuodama sudėtingus ryšius ir užtikrindama visos sistemos funkcionavimą.

Mitybos Grandinės Pagrindai

Prieš gilinantis į mitybos tinklo sudėtingumą, svarbu suprasti pagrindinę mitybos grandinės sąvoką. Mitybos grandinė yra linijinis energijos ir maistinių medžiagų perdavimo būdas nuo vieno organizmo kitam. Kiekviena grandis grandinėje vadinama mitybos lygiu.

Mitybos lygmenys:

• Pirmas mitybos lygmuo: Gamintojai (autotrofai). Tai organizmai, kurie patys gamina maistą, dažniausiai per fotosintezę. Pavyzdžiui, augalai sausumoje ir fitoplanktonas vandenyje. Jie naudoja saulės energiją, kad paverstų anglies dioksidą ir vandenį į organines medžiagas (cukrų), kurios yra energijos šaltinis.
• Antras mitybos lygmuo: Pirminiai vartotojai (žolėdžiai). Tai organizmai, kurie minta gamintojais. Pavyzdžiai: karvės, elniai, vikšrai ir zooplanktonas.
• Trečias mitybos lygmuo: Antriniai vartotojai (mėsėdžiai arba visaėdžiai). Tai organizmai, kurie minta pirminiais vartotojais. Pavyzdžiai: lapės, gyvatės, paukščiai, kurie minta vikšrais.
• Ketvirtas ir aukštesni mitybos lygmenys: Tretiniai ir aukštesni vartotojai (aukščiausio lygio plėšrūnai). Tai plėšrūnai, kurie minta kitais mėsėdžiais. Pavyzdžiai: ereliai, vilkai, rykliai.
• Skaidytojai (detritofagai ir saprotrofai): Tai organizmai, kurie skaido negyvą organinę medžiagą (detritą) ir išmatas, taip grąžindami maistines medžiagas į ekosistemą. Pavyzdžiai: bakterijos, grybai, sliekai, skruzdėlės.

Konkretus Pavyzdys: Pieva kaip Ekosistema

Įsivaizduokime paprastą pievą vidutinio klimato juostoje. Ši, iš pirmo žvilgsnio, rami aplinka yra pilna gyvybės ir nuolatinės energijos tėkmės. Čia galime stebėti klasikinę mitybos grandinę:

• Gamintojas: Žolė (pvz., dobilas, smilga). Žolė, kaip ir kiti žalieji augalai, naudoja saulės šviesos energiją fotosintezės procese, paversdama neorganines medžiagas (anglies dioksidą ir vandenį) organinėmis medžiagomis (gliukoze), kurios kaupia energiją. Tai yra mitybos grandinės pagrindas, pirminis energijos šaltinis daugumai ekosistemų.
• Pirminis Vartotojas: Žiogas. Žiogas minta žole, taip gaudamas dalį augalo sukauptos energijos. Kadangi jis minta tiesiogiai gamintoju, jis vadinamas pirminiu vartotoju arba žolėdžiu (herbivore). Didelė dalis energijos, kurią žiogas gauna, sunaudojama jo paties gyvybiniams procesams (kvėpavimui, judėjimui, augimui), o dalis prarandama kaip šiluma.
• Antrinis Vartotojas: Varlė. Varlė minta žiogais. Ji yra mėsėdė (carnivore), gaunanti energiją iš pirminio vartotojo. Vėlgi, tik dalis žiogo sukauptos energijos pereina varlei, nes didžioji dalis buvo sunaudota ar prarasta ankstesniame mitybos lygmenyje.
• Tretinis Vartotojas: Gyvatė (pvz., žaltys). Žaltys gali misti varlėmis, taip tapdamas tretiniu vartotoju šioje grandinėje. Jis gauna energiją iš antrinio vartotojo.
• Aukščiausias Vartotojas: Erelis. Erelis gali sumedžioti žaltį. Šioje konkrečioje grandinėje erelis yra aukščiausias vartotojas, nes natūralioje aplinkoje jis neturi plėšrūnų (arba jų turi labai mažai).

Šis pavyzdys iliustruoja linijinį energijos perdavimą. Tačiau svarbu paminėti, kad kai organizmas miršta (nesvarbu, kuriame lygmenyje), jo kūnas tampa maistu skaidytojams (decomposers) - bakterijoms ir grybams. Skaidytojai suskaido organines medžiagas iki paprastesnių neorganinių junginių, kurie grįžta į dirvožemį ir vandenį, tapdami prieinami gamintojams (augalams). Taip užsidaro medžiagų apykaitos ratas, nors energija teka viena kryptimi ir palaipsniui išsisklaido.

Kitas Pavyzdys: Vandenyno Gelmės

Persikelkime į kitokią aplinką - vandenyną. Čia mitybos grandinės gali būti ilgesnės ir sudėtingesnės.

• Gamintojas: Fitoplanktonas. Tai mikroskopiniai dumbliai, plūduriuojantys vandens paviršiuje ir vykdantys fotosintezę. Jie yra pagrindiniai vandenynų ekosistemų gamintojai, sukuriantys didžiulius kiekius biomasės ir deguonies.
• Pirminis Vartotojas: Zooplanktonas. Tai maži gyvūnai (pvz., vėžiagyviai, pirmuonys), kurie minta fitoplanktonu. Jie yra svarbus maisto šaltinis daugeliui didesnių vandens gyvūnų.
• Antrinis Vartotojas: Maža žuvis (pvz., silkė). Silkės minta zooplanktonu, filtruodamos jį iš vandens.
• Tretinis Vartotojas: Vidutinė plėšri žuvis (pvz., menkė). Menkės minta mažesnėmis žuvimis, tokiomis kaip silkės.
• Ketvirtinis Vartotojas: Ruonis. Ruoniai yra žinduoliai, medžiojantys žuvis, įskaitant menkes.
• Aukščiausias Vartotojas: Orka (dar vadinama banginiu žudiku). Orkos yra vandenyno viršūnėje esantys plėšrūnai, galintys medžioti ruonius, ryklius ir net kitus banginius.

Šis pavyzdys rodo, kad mitybos grandinės gali turėti daugiau lygmenų nei sausumos ekosistemose. Kaip ir pievos atveju, skaidytojai (bakterijos, giluminiai organizmai) atlieka lemiamą vaidmenį perdirbant negyvą organinę medžiagą (nugaišusius gyvūnus, išmatas), kuri grimzta į dugną.

Bendrieji Mitybos Grandinių Komponentai: Trofiniai Lygmenys

Išnagrinėję konkrečius pavyzdžius, galime apibendrinti mitybos grandinės struktūrą. Kiekvienas organizmo užimamas žingsnis energijos perdavimo kelyje vadinamas trofiniu lygmeniu (trophic level).

• Pirmasis Trofinis Lygmuo: Gamintojai (Producers)
  Tai organizmai, kurie patys pasigamina maistą iš neorganinių medžiagų, naudodami išorinį energijos šaltinį. Daugumoje ekosistemų tai yra autotrofai, vykdantys fotosintezę (augalai, dumbliai, cianobakterijos), naudojantys saulės energiją. Tačiau giliuosiuose vandenynuose prie hidroterminių angų ar kitose specifinėse aplinkose egzistuoja ir chemoautotrofai, kurie energiją gauna oksiduodami neorganinius junginius (pvz., sieros vandenilį). Gamintojai yra bet kurios mitybos grandinės pamatas, nes jie į sistemą įveda pirminę energiją.
• Antrasis Trofinis Lygmuo: Pirminiai Vartotojai (Primary Consumers)
  Tai organizmai, kurie minta gamintojais. Jie yra heterotrofai (negali patys pasigaminti maisto) ir vadinami žolėdžiais (herbivores). Pavyzdžiai: karvės, elniai, triušiai, dauguma vabzdžių, zooplanktonas. Jie paverčia augalinę biomasę gyvūnine biomase.
• Trečiasis Trofinis Lygmuo: Antriniai Vartotojai (Secondary Consumers)
  Tai organizmai, kurie minta pirminiais vartotojais. Jie gali būti mėsėdžiai (carnivores), mintantys tik gyvūnais (pvz., lapė, mintanti triušiais), arba visaėdžiai (omnivores), mintantys tiek augalais, tiek gyvūnais (pvz., meška, mintanti uogomis ir žuvimi). Šiame lygmenyje energija gaunama iš žolėdžių.
• Ketvirtasis ir Aukštesni Trofiniai Lygmenys: Tretiniai ir Kiti Vartotojai (Tertiary and Higher-Level Consumers)
  Tai organizmai, kurie minta antriniais vartotojais (tretiniai) arba dar aukštesnių lygmenų vartotojais. Dažniausiai tai yra mėsėdžiai arba visaėdžiai. Pavyzdžiui, gyvatė, mintanti varle (antrinis vartotojas), yra tretinis vartotojas. Erelis, mintantis gyvate, gali būti ketvirtinis vartotojas. Kiekviename aukštesniame lygmenyje esantys organizmai paprastai yra didesni, jų mažiau, ir jiems reikia didesnių medžioklės plotų.
• Skaidytojai (Decomposers) ir Detritofagai (Detritivores)
  Nors dažnai neįtraukiami į paprastas linijines mitybos grandines, šie organizmai yra gyvybiškai svarbūs.
  Detritofagai (pvz., sliekai, vėžiagyviai, kai kurie vabzdžiai) minta negyva organine medžiaga - detritu (nukritusiais lapais, negyvais gyvūnais, išmatomis).
  Skaidytojai (daugiausia bakterijos ir grybai) toliau skaido organines molekules iki paprastų neorganinių junginių (pvz., nitratų, fosfatų, anglies dioksido), kuriuos vėl gali panaudoti gamintojai. Jie užtikrina medžiagų ciklą ekosistemoje.

Energijos Srautas Mitybos Grandinėse

Pagrindinis mitybos grandinių principas yra energijos perdavimas. Tačiau šis perdavimas yra labai neefektyvus. Didžioji dalis energijos, kurią organizmas gauna su maistu, prarandama:

• Metabolizmui: Energija naudojama kvėpavimui, judėjimui, kūno temperatūros palaikymui ir kitiems gyvybiniams procesams. Didelė jos dalis išsiskiria kaip šiluma.
• Neįsisavintam maistui: Ne visos suvalgyto organizmo dalys yra suvirškinamos ir įsisavinamos (pvz., kaulai, kailis, celiuliozė).
• Augimui ir reprodukcijai: Tik nedidelė dalis gautos energijos paverčiama nauja biomasės dalimi (kūno audiniais) arba panaudojama dauginimuisi.

Vidutiniškai tik apie 10% energijos iš vieno trofinio lygmens pereina į kitą aukštesnį lygmenį. Tai vadinama "dešimties procentų taisykle". Svarbu pabrėžti, kad tai yra tik apibendrintas vidurkis; realiame pasaulyje efektyvumas gali svyruoti (pvz., nuo 1% iki 20%), priklausomai nuo organizmų ir ekosistemos tipo. Dėl šio didelio energijos praradimo kiekviename žingsnyje, mitybos grandinės paprastai negali būti labai ilgos (dažniausiai 3-5 lygmenys). Paprasčiausiai nelieka pakankamai energijos palaikyti gyvybingas populiacijas aukštesniuose lygmenyse.

Ekologinės Piramidės

Energijos praradimą ir organizmų pasiskirstymą trofiniuose lygmenyse vaizdžiai iliustruoja ekologinės piramidės:

• Skaičių piramidė: Vaizduoja organizmų skaičių kiekviename trofiniame lygmenyje. Paprastai gamintojų yra daugiausia, o aukščiausių vartotojų - mažiausiai. Tačiau kartais ji gali būti apversta (pvz., vienas didelis medis gali maitinti tūkstančius vabzdžių).
• Biomasės piramidė: Vaizduoja bendrą organizmų masę (biomasę) kiekviename lygmenyje. Sausumos ekosistemose ji paprastai yra stačia, su didžiausia biomase gamintojų lygmenyje. Tačiau vandenynuose ji gali būti apversta, nes fitoplanktonas (gamintojai) turi trumpą gyvavimo trukmę ir greitai dauginasi, todėl jų momentinė biomasė gali būti mažesnė nei juos vartojančio zooplanktono biomasė, nors per ilgesnį laiką fitoplanktonas pagamina daug daugiau masės.
• Energijos piramidė: Vaizduoja energijos kiekį, prieinamą kiekviename trofiniame lygmenyje per tam tikrą laikotarpį. Ši piramidė visada yra stačia, nes energija kiekviename žingsnyje prarandama ir negali būti sukurta iš niekur. Ji geriausiai atspindi fundamentalų energijos srauto dėsnį ekosistemose.

Mitybos Tinklai: Realybės Sudėtingumas

Nors mitybos grandinės yra naudingas modelis suprasti energijos perdavimą, realiose ekosistemose situacija yra daug sudėtingesnė. Dauguma gyvūnų minta ne vienu, o keliais skirtingais organizmais, ir patys yra grobis keliems plėšrūnams. Šie susikertantys ir persipinantys mitybos ryšiai sudaro mitybos tinklą (food web).

Mitybos tinklas parodo visus galimus energijos kelius ekosistemoje. Pavyzdžiui, lapė gali misti ne tik triušiais, bet ir pelėmis, vabzdžiais ar net uogomis. Erelis gali medžioti ne tik gyvates, bet ir lapes ar triušius. Kuo mitybos tinklas sudėtingesnis ir įvairesnis, tuo ekosistema yra stabilesnė ir atsparesnė pokyčiams. Jei viena maisto rūšis sumažėja ar išnyksta, plėšrūnai turi galimybę pereiti prie kitų maisto šaltinių, taip išvengiant visiško populiacijos žlugimo ir sušvelninant poveikį visai sistemai.

Mitybos tinklų analizė padeda suprasti ekosistemų struktūrą, identifikuoti raktines rūšis (keystone species) - tas, kurios daro neproporcingai didelę įtaką ekosistemos struktūrai ir funkcionavimui, palyginti su jų gausa ar biomase. Pavyzdžiui, jūrų ūdra, mintanti jūros ežiais, kontroliuoja jų populiaciją. Jei ūdrų sumažėja, ežių populiacija gali nekontroliuojamai išaugti ir sunaikinti rudadumblių miškus, kurie yra buveinė ir maisto šaltinis daugeliui kitų rūšių. Taigi, ūdra, nors ir nėra pati gausiausia, yra raktinė rūšis šioje ekosistemoje.

Du Pagrindiniai Mitybos Grandinių Tipai

Galima išskirti du pagrindinius mitybos grandinių (ir atitinkamai tinklų) tipus, kurie dažnai egzistuoja lygiagrečiai ir yra susiję:

1. Ganyklinė Mitybos Grandinė (Grazing Food Chain)

   Tai grandinė, kuri prasideda nuo gyvų žaliųjų augalų (gamintojų), pereina per žolėdžius (pirminius vartotojus) ir baigiasi mėsėdžiais (antriniais, tretiniais vartotojais). Anksčiau pateikti pievos ir vandenyno pavyzdžiai yra būtent ganyklinės mitybos grandinės. Šio tipo grandinėse energija tiesiogiai perduodama vartojant gyvą biomasę.

2. Detritinė Mitybos Grandinė (Detritus Food Chain)

   Ši grandinė prasideda nuo negyvos organinės medžiagos - detrito. Detritą vartoja detritofagai (pvz., sliekai, erkės, kolembolos dirvožemyje; vėžiagyviai, kirmėlės vandens dugne) ir skaidytojai (bakterijos, grybai). Šie organizmai savo ruožtu tampa maistu kitiems, dažnai mėsėdžiams ar visaėdžiams (pvz., paukščiai minta sliekais, žuvys minta dugno kirmėlėmis). Detritinė grandinė yra ypač svarbi miškų ir vandens telkinių dugno ekosistemose, kur kaupiasi daug negyvos organikos. Ji atlieka esminį vaidmenį maisto medžiagų cikle, grąžindama mineralines medžiagas į aplinką ir padarydama jas prieinamas gamintojams. Nors dažnai mažiau pastebima, didelė dalis pirminės produkcijos (augalų biomasės) daugelyje ekosistemų patenka būtent į detritinę grandinę, o ne į ganyklinę.

Svarbu suprasti, kad šie du tipai nėra visiškai atskiri. Jie yra susiję. Pavyzdžiui, plėšrūnas iš ganyklinės grandinės (pvz., lapė) gali misti gyvūnu, priklausančiu detritinei grandinei (pvz., paukščiu, kuris minta sliekais). Negyvi organizmai iš ganyklinės grandinės tampa detritu, maitinančiu detritinę grandinę.

Mitybos Grandinių Reikšmė Ekosistemų Funkcionavimui

Mitybos grandinės ir tinklai yra ne tik energijos perdavimo keliai, bet ir pagrindiniai mechanizmai, reguliuojantys ekosistemų struktūrą ir funkcijas:

• Populiacijų Reguliavimas: Plėšrūnų ir aukų santykiai padeda kontroliuoti populiacijų dydžius, neleidžiant vienai rūšiai pernelyg įsigalėti ir išnaudoti išteklių. Tai palaiko ekosistemos pusiausvyrą.
• Maisto Medžiagų Ciklai: Vartojimas ir skaidymas yra esminiai procesai tokiuose biogeocheminiuose cikluose kaip anglies, azoto, fosforo. Organizmai įsisavina medžiagas, o mirę ar per išmatas grąžina jas atgal į aplinką, kur skaidytojai jas paverčia prieinamomis gamintojams. Be mitybos grandinių šie ciklai sustotų.
• Ekosistemų Stabilumas ir Atsparumas: Sudėtingi mitybos tinklai su daugeliu alternatyvių energijos kelių daro ekosistemas atsparesnes trikdžiams (pvz., ligų protrūkiams, klimato pokyčiams). Jei viena rūšis nukenčia, sistema turi daugiau galimybių prisitaikyti. Biologinė įvairovė yra tiesiogiai susijusi su mitybos tinklų sudėtingumu ir stabilumu.
• Evoliucijos Varomoji Jėga: Nuolatinė "ginklavimosi varžybų" dinamika tarp plėšrūnų ir aukų (pvz., plėšrūnai vysto geresnius medžioklės būdus, aukos - efektyvesnes gynybos ar pabėgimo strategijas) skatina natūraliąją atranką ir evoliuciją.

Sudėtingesni Aspektai ir Problemos

Bioakumuliacija ir Biomagnifikacija

Mitybos grandinės gali tapti teršalų koncentravimo mechanizmu. Kai kurie ilgai išliekantys teršalai (pvz., sunkieji metalai kaip gyvsidabris, patvarūs organiniai teršalai kaip DDT ar PCB) nėra lengvai skaidomi ar pašalinami iš organizmo. Jie kaupiasi audiniuose - tai vadinama bioakumuliacija. Kai organizmas yra suėdamas kito organizmo aukštesniame trofiniame lygmenyje, šie sukaupti teršalai pereina į plėšrūno kūną. Kadangi plėšrūnas per savo gyvenimą suėda daug aukų, teršalų koncentracija jo audiniuose tampa daug didesnė nei kiekvienoje atskiroje aukos organizme. Šis teršalų koncentracijos didėjimas kylant mitybos grandine vadinamas biomagnifikacija (arba bioamplifikacija). Dėl šio reiškinio aukščiausi plėšrūnai (pvz., plėšrieji paukščiai, didžiosios plėšriosios žuvys, jūrų žinduoliai) yra labiausiai pažeidžiami ir gali pasiekti toksiškas teršalų koncentracijas, kurios sukelia sveikatos problemų, reprodukcinių sutrikimų ar net mirtį.

Žmogaus Poveikis Mitybos Grandinėms

Žmonių veikla daro didžiulį poveikį natūralioms mitybos grandinėms ir tinklams:

• Pervartojimas ir Žvejyba: Pernelyg intensyvi žvejyba ar medžioklė gali smarkiai sumažinti tam tikrų rūšių populiacijas (ypač aukštesnių trofinių lygmenų plėšrūnų), sutrikdant visą mitybos tinklą ir sukeliant kaskadinius efektus žemesniuose lygmenyse (pvz., sumažėjus plėšriųjų žuvų, gali padidėti jų grobio populiacijos).
• Buveinių Naikinimas ir Fragmentacija: Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, urbanizacija naikina ir skaido buveines, mažindami erdvę ir išteklius organizmams, ypač tiems, kuriems reikalingi dideli plotai.

Dirvožemio Mitybos Tinklas ir Augalų Maistingumas

Maisto maistingumas yra visiškai priklausomas nuo dirvožemio, tiksliau tame dirvožemyje egzistuojančio mitybos tinklo. Ir nesvarbu ar mes kalbam apie augalus, kuriuos tiesiogiai maitina dirvožemio mitybos tinklas ar augalus ėdančius gyvūnus, visų, tiek augalinių, tiek gyvulinių, maistų kokybę lemia tai, kaip gerai tas dirvožemio mitybos tinklas funkcionuoja.

Augalai panaudodami saulės energiją, geba iš anglies dioksido ir vandens pagaminti paprastuosius cukrus ir šis procesas mums yra žinomas, kaip fotosintezė. Pastarieji aišku cukrus gauna ne dykai, mainais jie augalui paduoda įvairiausius mineralus, vandenį, gerosios dirvožemio bakterijos padeda augalui apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų, išskirdamos antibiotikus ir specifinius antagonistus, svarbu ir tai, kad dirvožemio mitybos tinklas padeda augalui pagaminti sudėtingos molekulės junginius, t.y. įvairias fitochemines medžiagas, būtent šios medžiagos paverčia mūsų maistą vaistu.

Kas kenkia dirvožemio mitybos tinklui?

• Neprotingas azoto trąšų naudojimas išlepina augalą ir jis nebegeba sudaryti pilnaverčių simbiotinių ryšių su dirvožemio mikroorganizmais, ko pasekoje kitų maisto medžiagų tiekimas iš dirvožemio mitybos tinklo sutrinka ir augalas tampa priklausomas nuo ūkininko.
• Kita problema arimas, kuris tiesiogiai neigiamai veikią dirvožemio mitybos tinklą, pirmiausia tai sliekus, kurie yra dirvožemio kūrėjai ir ypatingai svarbi dirvožemio mitybos tinklo dalis. Sliekai atpalaiduoja maisto medžiagas ir jos tampa prieinamos augalui, todėl sliekų išnykimas stipriai pasijaučia augalam.

Ekologinis Ūkininkavimas ir Dirvožemio Mitybos Tinklas

Vienas tokių galimų sprendimų - ekologinis ūkininkavimas. Bet ar ekologija gali garantuoti maistingumą? Peržiūrėjus daugybę studijų šia tema, kai yra tiriama tiesiogiai ar ekologinis maistas maistingesnis, deja, bet nėra ryškaus skirtumo tarp ekologiško ir konvencinio maisto.

Ekologinis sertifikatas negarantuoja, kad jūsų perkamas maistas bus maistingesnis ir turės daugiau mineralų bei vitaminų, ekologiškas maistas, tai reiškia, kad jame nebus, kai kurių cheminių medžiagų.

Tokiom praktikom ekologinis ūkis gali ūkininkaut, bet neprivalo ir dauguma eko ūkių ir aria, ir augina ne daug kultūrų, dažnai palieka žemę pliką ir naudoja ne eko ūkių mėšlą, kuriame yra ir antibiotikų, ir pesticidų, ir visko, tik ne tokiais kiekiais, kad būtų galutiniame produkte, bet pakankamu kiekiu sutrikdyt DMT.

Mėsos Kokybė ir Pašaras

Šis tyrimas parodė, kad mėsos ir pieno kokybė labai priklauso nuo to, ką gyvulys ėdė, kuo įvairesnis buvo jų pašaras, tuo daugiau jų mėsoje ir piene susikaupė papildomų sveikatai naudingų fitocheminių medžiagų - terpenoidų, fenolių, karotinoidų ir antioksidantų.

Mitybos grandinės komponentas	Pavyzdys sausumos ekosistemoje (miškas)	Pavyzdys vandens ekosistemoje (ežeras)
Gamintojai	Medžiai, krūmai, žolė	Fitoplanktonas (dumbliai), vandens augalai
Pirminiai vartotojai	Elniai, triušiai, vikšrai, sraigės	Zooplanktonas (smulkūs vėžiagyviai), moliuskai, kai kurios žuvys
Antriniai vartotojai	Lapės, pelėdos, gyvatės, vorai	Smulkios žuvys, vabzdžių lervos
Tretiniai vartotojai	Ereliai, vilkai (kai kuriuose regionuose)	Didelės žuvys (pvz., ešeriai, lydekos), paukščiai (pvz., kirai, garniai)
Skaidytojai	Grybai, bakterijos, sliekai, skruzdėlės	Bakterijos, grybai, dugno bestuburiai

---