Per eilę dešimtmečių Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti bulvių auginimo technologiją, nuo kurios didele dalimi priklauso bulvių atsparumas ligoms ir kenkėjams, todėl žymiai pagerėjo gumbų kokybiniai rodikliai.
Ekonomiškai nuostolingiausios grybinės bulvių ligos yra maras ir sausligė. Šių ligų gydymui ir prevencijai yra naudojami fungicidai, kuriuos panaudojus laiku ligos gali būti sėkmingai kontroliuojamos. Nuo kitų ligų - baltosios kojelės (rizoktonizės) ir sausojo puvinio galima naudoti beicus.
Bulvių maras: požymiai ir plitimas
Bulvių maras - dažniausia ir daugiausia žalos padaranti bulvių liga. Tai daugiausiai pasaulyje paplitusi ir daugiausia žalos padaranti grybelinė bulvių liga. Vyraujant palankioms marui plisti sąlygoms ir netaikant jokių apsaugos priemonių, liga nuo pirmųjų jos požymių pasirodymo per tris savaites gali visiškai sunaikinti bulvienojus.
Bulvių marą sukelia Phytophthora infestant. Ligos požymiai, mažos nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės, pirmiausia pasirodo ant bulvių lapų. Dažniausiai jos išryškėja ant apatinių lapų, kur drėgniau. Tačiau jei sąlygos marui plisti palankios, pirmieji požymiai matomi ir ant viršutinių lapų.
Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis, kurios, esant drėgnoms augimo sąlygoms, dažnai būna apjuostos balšvomis grybelio apnašomis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis.
Liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus. Tolesnio augimo eigoje lapai žūva, o po to nudžiūsta ir visas bulvienojų stiebas. Ant stiebų ir lapkočių maro pažymiai išryškėja kaip rudos ištęstos juostos.
Tačiau šia liga serga ne vien tik bulvių lapai - serga ir bulvių gumbai, kurie užsikrečia nuo sergančių bulvienojų. Bulvių gumbuose ant odelės atsiranda tamsių lopų, o gumbo minkštimas po jais nusidažo šviesiai ruda net į rausvumą spalva. Užkrėstų gumbų paviršiuje susidaro netaisyklingos, įvairaus dydžio, šiek tiek įdubusios rusvos ar rausvai violetinės vandeningos dėmės. Gali būti pažeidžiamas ir gumbo minkštimas.
Bulvių maras labai plinta esant šiltoms ir drėgnoms augimo sąlygoms. Sparčiausiai liga plinta, kai vyrauja drėgni (santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc.), su dažnais lietumis orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 oC šilumos. Ypač palanku, kai ir popietinėmis valandomis santykinis oro drėgnis išlieka didesnis negu 75 procentai. Plinta sporomis, kurios susidaro ir subręsta ant lapų ir bulvienojų, o lietus ar vėjas jas perneša nuo vieno augalo ant kito.
Dažniausiai patogenas per žiemą išlieka gyvybingas bulvių gumbuose, laikomuose saugyklose, arba likusiose lauke bulvėse, jei šios nesušąla. Pasodinus ligotus gumbus, užsikrečia bulvių daigai. Ant jų susiformuoja sporangėkočiai su sporangėmis, kuriose susidaro po 8-12 zoosporų.
Prevencinės priemonės
Nuo bulvių maro nėra didesnio efektyvumo prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, bulvių sėklos atnaujinimas, vengimas auginti bulves šalia laukų, kur bulvės auginamos be apsaugos nuo ligų, subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir kt. gali sumažinti bulvių maro išplitimo riziką.
Bulvių apkaupimas sumažina pradinės infekcijos riziką vegetacijos pradžioje bei gumbų užsikrėtimą maru vegetacijos pabaigoje. Reikia stengtis, kad laistomų bulvių lapų paviršius kuo ilgiau išliktų sausas. Bulvių pasėlių užsikrėtimo maru riziką didina netoliese esantys privatūs daržai, ankstyvųjų bulvių, ypač auginamų po plėvele, plotai, todėl auginat prekinius pasėlius reikėtų vengti tokios kaimynystės.
Apsauga - dar iki derliaus nuėmimo. Likus mažiausiai dviem savaitėms iki bulviakasio, bulvienojus reikia nupjauti ir išvežti iš lauko arba defoliuoti. Nukasus bulves, ligotus gumbus iš lauko pašalinti ir sunaikinti.
Sandėliavimo metu išbrokuotus ligotus bulvių gumbus iki bulviasodžio taip pat supūdyti, juos užkasus ar pridengus juoda plėvele; sudygusius nupurkšti herbicidais. Pavasarį laukuose, sudygus kasant paliktoms bulvėms, būtina jas naikinti herbicidais. Siekiant išvengti užkrato su sėkla, nesodinti ligotų gumbų.
Svarbi prevencinė priemonė - auginti atsparias marui veisles. Tačiau visiškai atsparių šiai ligai veislių nėra. Maras gali išplisti ir palyginti atsparių veislių bulvėse, priklausomai nuo to, kokia ligos sukėlėjo rasė vyrauja.
Fungicidų naudojimas bulvių apsaugai
Apsaugant bulves nuo maro labai svarbu laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus. Laiku jų nepanaudojus vėliau sustabdyti maro plitimą beveik nebeįmanoma ir tenka susitaikyti su prarandama bulvių derliaus dalimi (iki pusės), ženkliu prekinių gumbų sumažėjimu, sandėliavimo nuostoliais.
Reikia sekti bulvių maro pasireiškimo informaciją, kuria skelbia konsultavimo tarnyba, žemdirbystės institutas. Bulvių maro plitimo pradžią galima nustatyti ir lokaliai, apžiūrint bulves kaimyniniuose sklypuose.
Bulvių apsaugai nuo maro rekomenduoja naudoti didelio efektyvumo, profesionaliam ūkiui skirtus fungicidus.
Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, leidžiamų naudoti tik profesionaliuose ūkiuose. Jei jūs nesate ūkininkas ir bulves auginate tik sau, naudokite produktus, skirtus neprofesionaliems naudotojams.
Intensyvios bulvininkystės ūkiuose, ypač ten, kur yra laistymo sistemos, fungicidai pirmąjį kartą dažnai naudojami, atsižvelgiant į bulvių išsivystymo tarpsnį. Tokiu atveju pirmąjį kartą dažniausiai purškiama prieš pat augalų lapams uždengiant vagas.
Cheminė apsauga. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie naudojami bulvių apsaugai nuo maro. Kiekvienas jų turi tam tikrų specifinių savybių, į kurias atsižvelgiant parenkamas tinkamiausias naudojimo laikas.
Saugant bulves nuo maro, labai svarbu nesuvėlinti pirmojo purškimo fungicidais. Jie gali būti naudojami, atsižvelgiant į augalo vystymosi tarpsnį, pagal prognozių tarnybų rekomendacijas ar naudojant kompiuterines maro prognozavimo programas.
Purškimų nuo maro laikas ir fungicidų naudojimo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamų fungicidų veikimo pobūdžio ir kitų veiksnių.
Rekomenduojami fungicidai:
Pirmam purškimui, kai bulvės iki žydėjimo intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG 2,5 kg/ha norma. Po žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus Top (veiksmingas ir nuo sausligės). Tai translaminarinio-kontaktinio veikimo fungicidas, kurio naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus Top leidžiama naudoti 2 kartus per sezoną.
Šie fungicidai turi inovatyvią veikliąją medžiagą - mandipropamidą, kuri išsiskiria savo veiksmingumu nuo bulvių maro.
Pirmieji požymiai ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Dažniausiai jos išryškėja ant apatinių lapų, kur drėgniau. Tačiau jei sąlygos marui plisti palankios, pirmieji požymiai matomi ir ant viršutinių lapų. Vėliau dėmės greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis.
Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Sausu ir karštu oru (kai temperatūra laikosi per 30 oC) ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja, esančios dėmės pajuoduoja, sudžiūsta, lūžinėja ir grybas nebesivysto. Tačiau susidarius palankioms oro sąlygoms, ligos plitimas atsinaujina.
Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Kontaktiniai fungicidai purškiant padengia lapo paviršių, bet į gilesnius audinius neprasiskverbia, naujai priaugančios augalo dalys nuo infekcijos neapsaugomos. Kontaktiniai fungicidai jautrūs aplinkos poveikiui, todėl jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas.
Translaminario veikimo fungicidų pasiskirstymas augale yra ribotas. Patekęs ant viršutinės lapo dalies, fungicidas prasiskverbia į apatinę lapo dalį, ant kurios purškimo metu nepatenka. Į naujai priaugančias augalo dalis fungicidas nemigruoja. Translaminariniai fungicidai mažiau jautrūs aplinkos poveikiui negu kontaktiniai.
Sisteminiai fungicidai prasiskverbia į lapus ir stiebus ir su sultimis pasiskirsto po augalą, neleidžia ligų pradams pasklisti augale, o jau parazituojantį ligos sukėlėją sunaikina. Sisteminių fungicidų veikimo trukmė nuo oro sąlygų mažai priklauso.
Pagrindiniai reikalavimai naudojant fungicidus:
- Pirmams purškimams ankstyvais bulvių vystymosi tarpsniais, kada lapija dar nėra vešli, kas 5-10 d. gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai;
- Sparčiausio bulvių augimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10-14 dienų;
- Po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui oro sąlygoms, kas 5-10 d. purškiama kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniais arba kontaktiniais fungicidais kas 5 d.;
- Po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, kas 7-10 d. purškiama kontaktiniais fungicidais.
Sausligė
Ši liga plačiai išplitusi, tačiau dažnai dėl nedidelio ligos intensyvumo buvo laikoma mažesnės svarbos liga. Tačiau kai kurios bulvių veislės gali būti labai jautrios sausligei ir palankiomis ligai plisti sąlygomis ji gali būti ne mažiau žalinga, nei maras.
Ši liga pradeda plisti anksčiau, negu maras, ir pažeidžia bulvių lapus ir stiebus. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkios, sausos, tamsiai rudos koncentriškos dėmelės, dažniausiai apribotos lapo gyslų, o lapai įgauna gelsvą atspalvį. Ši liga labiau išplinta karšto oro sąlygomis.
Sausligė išskiria toksinus, kurie apnuodija augalą, ko pasekoje sutrinka fotosintezė ir skatinamas greitesnis lapų senėjimas. Ligai smarkiau pažeidžiant lapus pirmiausiai nudžiūsta apatiniai lapai, o ligai toliau vystantis - bulvienojai sunaikinami visai, pačios bulvės per anksti subręsta.
"Syngenta" bulvių apsaugai nuo sausligės, kaip ir nuo maro, pirmam purškimui rekomenduoja naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG ( norma - 2 5 kg/ha). Jo sudėtyje esantis mankocebas yra veiksmingas nuo sausligės. Šis fungicidas nuo sausligės saugo iki 2 savaičių. Kaip vienas veiksmingiausių fungicidų rekomenduojamas naudoti Revus Top, kurio sudėtyje esantis difenikonazolas ypač veiksmingas nuo sausligės, produkto naudojimo norma yra 0,6 l/ha.
Rizoktoniozė
Grybinė liga, pažeidžianti bulvių gumbus, daigus, stiebų žemutinę dalį. Ant bulvės gumbų susiformuoja kieti juodi šašai - prie lupenos prikibę įvairios formos grybo skleročiai. Jie rodo bulvių sėklos užsikrėtimą ir infekcijos riziką.
Rizoktoniozę galima pažinti iš to, kad sudrėkinti vandeniu jie neištyžta į purvą, kaip žemė, o tik pajuoduoja ir lieka tvirti. Tai grybo skleročiai. Skleročiais gausiai padengtų gumbų akutės būna nedaigios.
Šios ligos požymiai yra ant bulvių gumbo odelės iškilusios rauplėtos dėmės. Rauplės kartais įtrūksta, tačiau žala gali būti paviršutiniška. Kai kuriais atvejais gumbas gali suskilinėti ir deformuotis. Šią ligą daugina rauplinis laibagrybis. Grybui jautresnės yra bulvės, auginamos smėlėtose, silpnai šarminėse dirvose.
Nuo rizoktoniozės ir paprastųjų rauplių veiksminga apsaugos priemonė būtų sėklinių gumbų beicavimas. Deja, mūsų ūkiuose sėklinių gumbų beicavimas nėra įprasta sėklos paruošimo technologija.
Bakterinės ligos
Šios ligos pažeistos bulvės blogai auga, lapai pagelsta, apvysta. Apatinė stiebo dalis ir šaknys būna patamsėjusios, nupuvusios. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke, kita dalis - laikymo vietose. Liga plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus.
Užsikrėtę augalai būna mažesni, statmenomis šakomis, pageltusiais ir susisukusiais lapais. Lapai vysta, apatinė stiebo dalis suplonėja, suskystėja ir pajuoduoja. Jei liga ima vystytis anksti, tai augalas žūna neišauginęs gumbų, bakterijos pereina į gumbus ir juos užkrečia. Ligota bulvė prisegimo vietoje turi tamsią dėmę, jos vidus pajuodavęs, išpuvęs.
Pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis yra užkrėsta bulvių sėkla. Per žiemą rudojo puvinio bakterijos gali išgyventi net dirvoje likusiuose bulvių gumbuose.
Nuo bakterinių ligų cheminių augalų apsaugos priemonių nėra.
Virusinės ligos
Virusinės ligos, t. y. Liga lengvai persiduoda nuo vieno bulvių kelmo prie kito, prisilietus pažeistomis augalo dalimis prie sveikų bulvienojų. Dryžligė - bulvių lapų liga, pasireiškianti spalvotais dryžiais. Ją taip pat platina amarai, kurie ligą perneša ant kitų augalų.
Nuo virusinių ligų tiesioginių apsaugos priemonių nėra.
Kenkėjai
Pagrindiniai bulvių kenkėjai yra kolorado vabalai, kurie kontroliuojami insekticidais. Ne mažiau svarbūs bulvių pasėliuose gali būti amarai ir blakutės, ir nors jų tiesioginė žala nėra labai reikšminga, tačiau šie kenkėjai yra virusinių ligų platintojai. Jiems naikinti naudojami insekticidai.
Bulvėms kenkia nematodai, kurie iščiulpia šaknis, bei sprakšiai, išgraužiantys gumbus ir taip sugadinantys bulvių prekinę vertę.
Kolorado vabalai ir jų lervos graužia bulvių lapus, stiebus, žiedus. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. Kolorado vabalai žiemoja dirvoje. Pavasarį, pradėjus dygti bulvėms, vabalai pradeda misti bulvių lapais. Čia jie poruojasi, deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos.
Dirvai įšilus iki 14-15°C pasirodo pirmoji kolorado vabalų karta, dedanti kiaušinėlius apatinėje bulvių lapų dalyje. Viena kolorado vabalo patelė sudeda apie 400-2000 kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos graužia lapus. Pradeda nuo viršutinių lapų, vėliau nugraužia apatinius.
Nuo kolorado vabalų yra veiksmingi tiek kontaktinio veikimo, tiek sisteminio veikimo insekticidai. "Syngenta" yra registravusi du produktus nuo kolorado vabalų. Vienas jų yra kontaktinio veikimo insekticidas Karate Zeon 5 CS (norma - 0,1 l/ha). Veiksmingiausiai kolorado vabalai sunaikinami, kai purškiamos II ūgio lervos.
Bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. Labiausiai paplitę šunobeliniai, agurkiniai, persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. Amarų pažeisti bulvių daigai būna netiesūs, silpniau auga ir vystosi, iščiulpti lapai pagelsta, susiraukšlėja arba susisuka. Pas mus amarai labiau pavojingi tuo, kad išplatina virusines ligas. Net ir negausiai išplitę amarai gali pernešti užkratą nuo užkrėstų augalų ant sveikų.
Ar įmanoma užauginti bulves be chemikalų?
Galima. Be abejo, pirmiausia turėtų būti geros oro sąlygos, ligai atsparios veislės, optimalus tręšimas (azotinių trąšų perteklius augalus padaro ypač neatsparius).
Tačiau vistik nėra tokios bulvių auginimo technologijos, kad be papildomos priežiūros priemonių bulvės būtų pilnai apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų, nes kiekvieną vasarą bulves puola net keletas dešimčių ligų ir kiek mažiau kenkėjų.