Kad pasiruošti šventėms būtų paprasčiau, o paruošti omarą - lengviau, dalijamasi gardžiu receptu ir patarimais, kaip nepasimesti narpliojant ir skaldant skirtingas jo dalis. Nors šiandien omaras, kaip ir daugybė kitų jūros gėrybių, yra laikomas gurmanišku maistu, kadaise jo statusas kulinarijos pasaulyje buvo visiškai kitoks.

Omaro Istorija: Nuo Varguolių Iki Gurmanų

Kolonijiniais laikais - maždaug XVII-XVIII a. - šių vėžiagyvių JAV Šiaurės Rytuose buvo tiek daug, kad juos naudodavo kaip trąšas, pašarą ūkiniams gyvūnams ar masalą žvejams. Be to, kadangi omarai buvo itin pigūs, juos valgydavo tik neturtingi žmones. Pavyzdžiui, šias jūros gėrybes tiekdavo samdomiems tarnams ar kaliniams. Dėl to omarai dar visai neseniai buvo pigesni už kasdienius produktus. Pavyzdžiui, kepintų pupelių skardinė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje kainavo maždaug 50 centų, o pusė kilogramo omarų - vos 11 centų.

Tačiau JAV plėtojant geležinkelių sistemą bei augant turizmo mastams šalies viduje, Šiaurės Rytuose ėmė lankytis vis daugiau žmonių, niekada neragavusių šio skanėsto. Išbandę, jie apsilaižydavo pirštus, tad omarų paklausa JAV ėmė kilti, kartu išaugo tiek jų kaina, tiek statusas.

Omaro Nauda ir Maistinė Vertė

Omaras - ne tik skanus, bet ir itin naudingas žmogaus organizmui produktas. Vienoje porcijoje šio delikateso - maždaug 145 g - yra apie 129 kalorijos, 1,25 g riebalų, 0 g angliavandenių ir net 27,5 g baltymų. Be to, omaras yra gausus seleno šaltinis, jame taip pat galima rasti ženklų kiekį cinko, fosforo, vitaminų B12 ir E bei omega-3 riebalų rūgščių.

Apskritai, daugelis tyrimų rodo, kad vartojant daugiau žuvies ir vėžiagyvių, mažėja nutukimo, diabeto ir širdies ligų rizika, kartu didinamas gerojo cholesterolio kiekis organizme. Svarbu paminėti, kad omarai turi ir vieną didžiausių vario kiekį iš visų maisto produktų. Šis elementas yra svarbus, nes jis transportuoja geležį į mūsų kaulų čiulpus. Tai reiškia, kad šios jūros gėrybės gali padėti išvengti mažakraujystės, dar žinomos kaip anemijos.

Kaip Paruošti Omarą?

Omarai įprastai yra ruošiami verdant juos vandenyje arba garuose. Šiuos vėžiagyvius galima valgyti tiek kaip pagrindinį patiekalą, tiek kaip sumuštinių ar kitų patiekalų - makaronų, bulvių, košių, Benedikto kiaušinių - ingredientą.

Jeigu nėra galimybės pirkti gyvo omaro, tada jau reikia rinktis šaldytą, kadangi omarus gaudančiuose laivuose įrengti „fabrikėliai”, o tuose fabrikėliuose tik ką ištrauktus gražuolius negailestingai kiša į verdantį vandenį, ir iškart užšaldo. Štai todėl maniškis - raudonas, kas reiškia, kad jis jau virtas. Omarą galima virti visą, savo kiaute, arba kepti (geriausia - griliuje), prapjautą perpus per centrinę nugaros liniją. Atvėsintą gyvą omarą reiktų virti 10-12 minučių kiekvieną 500g. svorio.

Omaro Valgymo Tradicijos

Vis dėlto dažniausiai omaras tampa tikra stalo pažiba - jis būna valgomas be jokių priedų, tiesiog mirkant skirtingas jo dalis į lydytą, karštą sviestą. Tiesa, šį delikatesą taip pat galima valgyti apšlaksčius citrinos sultimis arba mirkant į majonezą.

Kadangi omaras dažniausiai yra valgomas rankomis, šis procesas gali tapti nuotaikinga patirtimi, kuomet skirtingomis patiekalo dalimis yra dalijamasi su kitais šeimos nariais. Be to, prieš valgydami omarą pasiruoškite daugybę servetėlių - tyškantis sviestas ir purvinos rankos yra neišvengiama tokios vakarienės dalis.

Taip pat jei darinėjant omarą pamatysite žalią masę - omarų kepenis - jos rekomenduojama nevalgyti. Nors daliai žmonių tai yra gardi vėžiagyvio dalis, kai kurie tyrimai rodo, kad ši omarų dalis gali kaupti aplinkoje esančius teršalus.

Receptas: Velykinis Omaro Paruošimas ir Valgymas

8 porcijoms patiekalo reikės:

• 4 „Deluxe“ omarų
• 2-3 v. š. druskos
• 300 g sviesto
• Didelis ir mažas puodai
• Patiekimo indas
• Citrinų skiltelės
• Trintuvas
• Termometras
• Žnyplės
• Servetėlės ar prijuostės
• Riešutų arba omaro gliaudyklė

Paruošimo būdas ir valgymo instrukcijos:

1. Didelį puodą maždaug iki pusės pripildykite vandeniu, pasūdykite ir užvirkite.
2. Tada žnyplėmis paimkite omarus ir kiekvieną jų panardinkite galva į vandenį.
3. Uždenkite ir leiskite vandeniui vėl užvirti.
4. Kai vanduo vėl užvirs, sumažinkite ugnį iki vidutinės ir leiskite virti apie 7 minutes.
5. Kai omarai bus paruošti, kiautai taps ryškiai raudonos spalvos, o mėsa nepermatoma ir tvirta.
6. Tuomet nedideliame puode ištirpdykite sviestą.
7. Jam ištirpus, nuimkite puodą nuo ugnies ir patiekite sviestą atskirame dubenėlyje, į kurį galėtumėte mirkyti omaro dalis.
8. Žnyplėmis ištraukite omarus iš vandens ir sudėkite juos į sietelį, kad nutekėtų vandens perteklius.
9. Jeigu svečiai patys lukštens omarus, juos galite patiekti tiesiog lėkštėse.
10. Nepamirškite šalia patiekti ir citrinos, o ant stalo padėti dubenėlio su karštu sviestu.
11. Išdalinkite svečiams dideles servetėles, padėkite ir didelį dubenį, skirtą vėžiagyvių kiautams. Juos, beje, galima vėliau panaudoti gardžiai vėžiagyvių sriubai.
12. Norėdami atskirti omaro uodegą, sulenkite ją atgal ir stipriai pasukite. Pradedami nuo galo, virtuvinėmis žirklėmis nukirpkite uodegą iki apačios.
13. Tuomet atidarykite abi puses ir išimkite uodegos mėsą, kuri turėtų būti vientisa. Būtent uodegoje ir yra daugiausia omaro mėsos. Norėdami ištraukti giliau esančią mėsą, naudokite šakutę.
14. Atskirti omaro žnyples nesudėtinga, tačiau tai rekomenduojama daryti su virtuvinėmis žirklėmis. Taip pat galima lenkti žnyples pirmyn ir atgal, kol jos nulūš.
15. Tuomet su riešutų arba omarų gliaudykle suskaldykite žnyplės kiautą, esantį prie jos apačios - turėtumėte išgirsti garsų pokštelėjimą. Pradarykite kiautą ir išimkite mėsą, kuri taip pat turėtų būti vientisa. Tęskite šį procesą, pradarydami kiekvieną žnyplės dalį.

Kiti Omaro Ruošimo Būdai

Omaras, troškintas rūkytame svieste, krevetės druskos plutoje, vėžiagyviai ir moliuskai, rūkyti ant eglišakių - visa tai puikūs būdai mėgautis jūros gėrybėmis. Druskos plutoje kepami produktai išlieka minkšti ir sultingi, o druska suteikia subtilaus sūrumo. Ruošiant jūrų gėrybes ant eglišakių, atsiskleidžia nuostabus dūmo skonis.

Patarimai Valgant Omarą

Valgant neišdarinėtą omarą reikėtų pakaklėje pasirišti specialią didelę servetėlę. Prieš darinėjant omarą derėtų pasirūpinti įrankiais ir indais. Jums reikės peilio, šakutės, žnyplių, šakutės omarui, šaukštelio padažui (nebūtinai), specialios lėkštės kiautams bei kitoms nevalgomoms atliekoms sudėti, dubens pirštams nusiplauti. Gaminant namie reikalingas bent specialus peilis, kad perskeltumėte omarą išilgai.

Restoranuose omarai patiekiami įvairiai, kartais jau išgliaudyti. Omarui išgliaudyti naudojamos specialios replės ir smulki šakutė. Kaire ranka sutraiškomas omaro kiautas, žnyplės ir uodega, dešine specialia šakute iš jų išgliaudoma skani balta mėsa.

Kaip tai daroma:Kaire ranka omarą laikykite už liemens, dešine ranka trūktelėkite jį už uodegos. Omaro liemenį dėkite į maisto atliekų lėkštelę. Išilgai įpjaukite omaro uodegą ir išimkite minkštimą. Suimkite žnyples per vidurį specialiomis replėmis, sutraiškykite ir išimkite mėsą specialia šakute. Kojeles galima tiesiog iščiulpti. Smarkiai nenusižengsite etiketui, jei vietoj šakutės naudositės pirštais.

Prie omaro visuomet pateikiamas vanduo su citrina, skirtas skalauti rankoms. Patiekiant omarą labai svarbus padažas, paprastai gaminamas iš pomidorų, česnako ir brendžio.

Omaras Termidoras

Omaras termidoras - klasikinis, prancūziškas patiekalas, kuris XIX amžiaus pradžioje buvo tiekiamas tik pačiuose geriausiuose Prancūzijos restoranuose. Spėjama, kad šio patiekalo kilmė siekia Napoleono laikus, kuomet pats karvedys paragavęs šio skanumyno davė jam Termidoro pavadinimą.

Reikės:

• 2 šaukštai sviesto
• 1 šalotas
• 1 šaldytas omaras
• 1 šaukštelis džiovinto ar šviežio peletrūno
• 150 ml žuvies sultinio
• 1 šaukštas miltų
• 75 ml pieno
• 2 šaukštai grietinėlės
• labai nedidelis žiupsnelis malto muskato
• 2 šaukštai brendžio ar konjako
• 25 g tarkuoto parmezano
• 1 šaukštas dižono garstyčių
• šiek tiek druskos ir pipirų

Gaminimas:

1. Keptuvėje ištirpiname 1 šaukštą sviesto, beriame kubeliais pjaustytą šalotą, beriame 1/2 šaukštelio smulkinto peletrūno ir pakepiname 2-3 minutes. Tuomet supilame žuvies sultinį paverdame apie 10 min, kol sultinys nugaruoja ir lieka apie 1 šaukštą skysčio.
2. Atskirame puode pasigaminame bechamelio padažą. Ant vidutinės kaitros Ištirpiname 1/2 šaukšto sviesto. suberiame miltus ir maišydami šluotele miltus pakepiname 2 minutes. Supilame pieną ir verdame 6-8 min nuolat maišydami, kol padažas sutirštėja.
3. Į bešamelio padažą supilame grietinėlę, dižono garstyčias, beriame šiek tiek druskos, pipirų, malto muskato. Taip pat į šį padažą per labai smulkų sietelį supilame nugarintą žuvies sultinį. Viską pakaitiname maišydami dar 5 min, kad sutirštėtų.
4. Omarus atvėsiname (geriausia - šaldytuve per naktį), o jei reikia greitai - po tekančio šalto vandens srove. Nusukame omarų žnyples ir jų sąnarius. Per šias dalis trenkiame kelis kartus peilio bukąja puse, kad suskiltų ir iš jų vidaus iškrapštome mėsą.
5. Omarą paguldome ant pilvo ir aštriu peiliu perpjauname išilgai. Iš abiejų pusių iškrapštome žalios spalvos mėsą (tai omaro viduriai, kurie dažnai šiame patiekale valgomi, tačiau man jie nepatinka) ir išmetame arba panaudojame ateity virdami labai kvapnų sultinį.
6. Iš abiejų atskirtų kiauto pusių iškrapštome visą mėsą, ją supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.
7. Į keptuvę dedame 1/2 šaukšto sviesto. Keptuvę statome ant aukštos kaitros, suberiame smulkintą omaro mėsą, supilame ant pjaustymo lentelės likusias sultis ir įberiame žiupsnelį smulkinto peletrūno. Pakepame 1 min, supilame brendį ir leidžiame jam nugaruoti 1-2 min.
8. Apkeptą mėsą suverčiame į bešamelio padažą ir viską išmaišome. Gauta mase įdarome omaro kiautus, ant viršaus pabarstome tarkuoto sūrio ir džiuvėsėlių.
9. Pašauname į orkaitę grilio rėžime 5 min, arba kol sūris išsilydo.
10. Patiekiame su salotų lapais, apšlakstytais alyvuogių aliejumi.

Skanaus!

---