Sveika mityba yra pagrindinis sveikatos komponentas, didžiaja dalimi priklausantis nuo gyvensenos ir mitybos. Tai - sveikos gyvensenos pagrindas, padedantis pasveikti, išvengti daugelio ligų, saugoti ir stiprinti sveikatą bei siekti ilgaamžiškumo.

Mityba veikia sveikatą, o nesveika mityba didina riziką susirgti įvairiomis sunkiomis ligomis. Sveika mityba gali išgelbėti nuo negalavimų. Mityba yra pagrindinis sveikatos komponentas, užtikrinantis organizmo kiekvienos ląstelės funkcionavimą. Tinkama mityba gerina virškinimą ir įsisavinimą, idealiam svoriui palaikyti. Visa tai veikia sveikatą.

Senovėje žmonės daugiausiai maitinosi augaliniu maistu. XVI a. imta vartoti miltinių produktų. J. Šponkus yra aprašęs XX a. mitybos ypatumus, vertindamas juos moksliniu požiūriu.

Laikui bėgant keitėsi gyvenimo sąlygos, to pasekoje ir mityba. Vartojamas maistas pasidarė kaloringesnis, tačiau turi mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Dėl energijos pertekliaus vartojimo atsirado daug apkūnių žmonių.

Sveikos mitybos principai

Sveika mityba - tai ne tik reikalingų žmogaus organizmui medžiagų visuma, bet ir jų įvairumas bei tinkamas santykis.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

• Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą.
• Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, šviežių daržovių ir vaisių (500 g per dieną).
• Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5-25).
• Mažinti riebalų vartojimą, gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais.
• Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir nesūrius pieno produktus (kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
• Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti saldžius gėrimus, saldumynus.
• Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste neturi būti didesnis kaip 5 g. Nepamirškite vartoti joduotos druskos.
• Riboti alkoholio vartojimą.
• Vaikus žindyti iki 6 mėn., jeigu yra galimybė, žindymą tęsti iki 2 metų bei ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą.
• Valgyti reguliariai ir gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
• Kasdien aktyviai judėti.

Taigi, jūsų pasirenkamas maistas bus sveikatinantis, jeigu turės geras organoleptines savybes, nebus užterštas jokiais cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais, turės pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, bus šviežias, kuo mažiau apdorotas ir įvairus.

Nuosaikumas - pagrindinis sveikos mitybos principas. Tai paprastas, tačiau daugeliui sunkiai įgyvendinamas principas. Dideli maisto kiekiai yra žalinga sveikatai. Svarbus ir kiekybinis maisto paskirstymas valgymų metu, nes tuomet maistas geriau pasisavinama.

Rekomenduojama rinktis kuo natūralesnės kilmės maistą, kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, nes juose yra labai mažai riebalų. Taip pat svarbu kasdien valgyti daržovių ir vaisių. Vartoti liesą pieną ir nesūrius pieno produktus (jogurtą, varškę, sūrį), nes taip gauna baltymų ir kalcio.

Svarbu rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus ir vengti saldžių gėrimų bei saldumynų. Taip pat reikėtų valgyti nesūrų maistą ir vartoti joduotą druską. Būtina riboti alkoholio vartojimą, nes jis kenkia svarbiems organams ir yra vienas iš svarbių nutukimo rizikos veiksnių.

Svarbu valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, ir kasdien aktyviai judėti.

Sveikos mitybos svarba visuomenei

Sveika mityba yra labai svarbi visuomenės kontekste. Jeigu kiekvienas pradėtų laikytis sveikos mitybos principų, stipriai sumažėtų eilės ligoninėse.

Daugelio žmonių ligos yra tiesiogiai susiję dėl netinkamos mitybos. Jei antsvorį turintis žmogus nekeičia mitybos ir gyvenimo būdo, ilgainiui sukaupia tiek riebalų, kad jie ima trukdyti organizmui funkcionuoti. Tokia būsena jau vadinama nutukimu.

Respublikinio mitybos centro duomenimis, tik apie 23,2 proc. asmenų valgo tuo pačiu metu. Reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo, nes tada maistas geriau suvirškinamas.

Sveikos mitybos piramidė

Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi maisto pasirinkimo piramidę. Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis spalvomis - apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas. Tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmes.

Maisto piramidės apačioje yra 8 stiklinės vandens (tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis). Svarbiausią pagrindinę piramidės dalį užima duona, grūdai, bulvės, vaisiai ir daržovės, kurių rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Piramidėje pabrėžiama, kad kaloringai maitinantis ir mažai judant gresia antsvoris, nutukimas, širdies kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos.

Antrame piramidės aukšte yra mėsa ir pieno produktai, mažesnę šio aukšto dalį sudaro aliejus bei riešutai. Šiuos produktus reikia vartoti kasdien, bet saikingai. Piramidės viršūnę užima tie produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais (saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus, druska).

Pagal suderintos mitybos principus, per dieną turėtume suvalgyti 5-11 porcijų neriebių ir nesaldžių grūdų ir kruopų gaminių, 2-4 porcijas vaisių, 3-5 porcijas daržovių ir tik 2-3 porcijas pieno produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių kultūrų ir riešutų.

Vadovaudamiesi šiais nurodymais, pabandykite padalinti lėkštę į tris dalis ir įsivaizduoti, kiek vietos joje turėtų užimti anksčiau išvardyti produktai. Pamatysite, kad jūsų lėkštėje turėtų būti daug daržovių, duonos arba kruopų ir nedidelis gabalėlis mėsos ar žuvies. Viena porcija yra santykinis produkto kiekis - duonos riekė, obuolys, stiklinė pieno, 100 g mėsos ar žuvies.

Odos būklė ir mityba

Oda - žmogaus fizinės ir emocinės būklės veidrodis, atspindintis bendrą žmogaus sveikatos būklę. Mityba gerina odos, kaip ir kitų kūno organų, funkcionavimą. Nukentės oda, jei prastės jos išvaizda.

Vitaminų trūkumas neigiamai atsiliepia bendrai organizmo ir odos būklei. Oda įgauna pilkšvą atspalvį, praranda elastingumą. Gera mityba užtikrina gerą savijautą vyresniame amžiuje.

Mityba turi būti pilnavertė ir racionali. Individualiai galima pagerinti odos būklę. Sveikas balansas padeda sumažinti ligos simptomus. Nuo gaunamų medžiagų priklauso ir kiekvieno žmogaus išvaizda.

Svarbu:

• Nepiktnaudžiaukite saldumynais.
• Raukšlės. Rūkančių žmonių oda kur kas labiau raukšlėta negu nerūkančių. Nerūkantys žmonės raukšlėtis kartais net 20 metų anksčiau nei nerūkančių.
• Odos spalva ir tekstūra. Rūkaliams būdingas ne tik raukšlės, bet ir sutrūkinėjusių kraujagyslių tinklas.
• Odos vėžys. Nikotino mėgėjai rizikuoja susirgti odos vėžiu, o susirgę daug sunkiau sveiksta - po gydymo kurso rūkantiems ši liga dažniau atsinaujina. Rūkantiems žmonėms po operacijų blogiau gyja žaizdos.

Gyvensenos įtaka odai

Gyvensena atspindi mūsų veido oda. Sveika gyvensena gerina bendrą būklę, pakelia tonusą, gerina odos kraujotaką.

Patarimai odos būklei pagerinti:

• Pirmiausia pradėkite nuo to, kad leiskite sau pailsėti.
• Stenkitės miegoti ne vėliau nei 24 val. ir miegokite mažiausiai po 8 val.
• Užsiimkite joga, nes tai pagerina savijautą ir tuo pačiu metu ir odos būklę, nes atsipalaiduosite ir taisyklingiau kvėpuosite.

Reikia atminti, kad sveikata priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Reikia iš daugybės gyvensenos modelių atsirinkti sveiką gyvenimo būdą, nes nuo to priklauso ir išvaizda - oda, plaukai, nagai.

---