Naminės žvėrienos dešrelės yra unikalus ir sveikas pasirinkimas, norintiems į savo mitybą įtraukti aukštos kokybės baltymus ir mažai riebalų turinčius produktus. Žvėrienos mėsa išsiskiria savo ypatingu, natūraliu skoniu bei didesne maistine verte nei tradicinė kiauliena ar jautiena.
Na, o problema su mėsos produktais, pvz., dešromis, yra ta, kad jose per daug pridėtinių riebalų, todėl žvėriena laikoma dietine, šia prasme ji lygiavertė vištienai, jautienai ir kalakutienai. Dėl žvėrienos mėsos mažo riebalų kiekio šios dešrelės yra ne tik skanios, bet ir tinkamos tiems, kas laikosi sveikos gyvensenos arba mažina riebalų suvartojimą.
Žvėrienos Privalumai
Grįžtame prie klausimo, kuo žvėriena sveikesnė už pramoninę mėsą. Žvėriena turi palyginti mažai riebalų, be to, baltymų kiekiu beveik prilygsta žuviai. Baltymų verte žvėriena visiškai pranoksta naminių galvijų mėsą - šių baltymų biologinė vertė yra virš vidutinės, o tai reiškia, kad mūsų organizmas juos gali sėkmingai įsisavinti.
Kad ir ką sakytų daugelis, žmogui mėsa yra svarbi maistinė medžiaga, tai ypač aktualu kalbant apie baltymus. Pabrėžiama, kad žmogui reikia ir augalinės, ir gyvūninės kilmės baltymų.
Maistinė Vertė
- Žvėrienos struktūra tanki, ryškūs raumenų raiščiai.
- Žvėrienoje labai mažai riebalų. Kadangi cholesterolio lygis priklauso nuo riebalų, žvėrienoje jo mažai.
- Kiekvienos rūšies žvėrienos kvapas skirtingas, bet jis švelnus ir lengvai atpažįstamas.
- Skirtingos žvėrienos spalva irgi skirtinga, bet ypač ji skiriasi nuo naminių galvijų mėsos.
Žvėrienos Sudėtis
Vitaminų sudėtis skirtingos rūšies mėsoje skiriasi, pvz., elniena pranoksta jautieną tiamino, riboflavino ir pantoteno rūgšties kiekiu. Šernienoje yra daugiau vitamino B6 ir riboflavino, o kiaulienoje - daugiau tiamino ir pantoteno rūgšties.
Šerniena ir kiškiena, lyginant su kita žvėriena, turi daugiausia organizmui reikalingų aminorūgščių, o jos yra pagrindinė baltymų dalis (8,17 arba 7,99 g/100 g). Šernienos šis skaičius 11,7 proc. didesnis nei naminės kiaulienos. Elniena šiuo atžvilgiu lygiavertė jautienai.
Žvėrienoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, ypač fazanienoje, kurioje šių rūgščių daugiausia - 70,67 g/100 g nuo bendro riebalų kiekio. Elniena ir jautiena šiuo atžvilgiu beveik nesiskiria.
Vitaminai Žvėrienoje
- Pantoteno rūgštis, arba vitaminas B₅, yra vandenyje tirpstantis vitaminas. Gyvūnams pantoteno rūgšties reikia tam, kad sintetintų kofermentą Q, taip pat sintetintų ir metabolizuotų baltymus, angliavandenius ir riebalus.
- Vitaminas B₁, arba tiaminas, yra vandenyje tirpstantis vitaminas.
- Riboflavinas, arba vitaminas B₂, taip pat yra B grupės vitaminas, jis užtikrina audinių aprūpinimą deguonimi, dalyvauja angliavandenių ir baltymų apykaitoje.
Etika ir Ekologija
Žvėriena vertinga ne tik dėl maistinių medžiagų. Šiais laikais vis svarbesnė tampa patiekalo ekologinė ir etinė kokybė. Kalbant apie etiką, vis dažniau sakoma: sumedžiotas gyvūnas gyveno savo natūralioje aplinkoje, prieš mirtį nebuvo transportuojamas, nekentė streso, kurį patiria gyvūnai skerdykloje.
Taip pat žvėriena turi didesnę ekologinę vertę. Dažnai pabrėžiama, kad gyvulininkystė yra viena taršiausių ūkio šakų, didele dalimi lėmusi ir visuotinį atšilimą, o miško gyvūnai tuo nekaltinami, nors kaži ar mažiau pribezda. Taip pat žvėriena turi tam tikrą emocinę vertę - medžiotojas turi galimybę tiesiogiai parūpinti savo šeimai maisto, o tai psichologiškai netgi labai reikšminga.
Žvėrienos Paruošimas ir Brandinimas
Žvėriena pati savaime vertinga, tačiau ją dar vertingesnę padaro tinkamas gavimas, apdorojimas ir subrandinimas. Prieš medžioklę, kad raumenys dirbtų, reikia energijos. Ši iš principo išsiskiria deginant angliavandenius. Didžiausios energijos atsargos yra riebaliniuose audiniuose, o glikogenas yra svarbiausias iš energijai naudojamų angliavandenių.
Dėl šios priežasties vertingesne laikoma gyvūno, kuris prieš mirtį buvo ramus ir ilgai nevarytas, mėsa. Raumenyje šį laiką tęsiasi įvairūs procesai, kurie iš tiesų gali paveikti ir mėsos skonį. Todėl ir rekomenduojama sumedžiotą gyvūną kelias dienas palaikyti vėsiai (jauną gyvūną - 3, suaugusį - 5-7 dienas), leidžiant mėsai atvėsti ir subręsti. Tada mėsa įgauna kitokį skonį ir konsistenciją. Jeigu mėsa nesubrandinta, ji iš tiesų bus kieta.
Dešrelių Gamybos Patarimai
Norint pasigaminti skanias namines žvėrienos dešreles, svarbu laikytis tam tikrų žingsnių:
- Paruoškite mėsą - naudokite smulkiai sumaltą žvėrienos mėsą (galite derinti kelias žvėrienos rūšis), į ją įdėkite smulkiai supjaustytų ar sumaltų kiaulienos lašinių.
- Pagardinkite prieskoniais - sumaišykite druską, juoduosius ir kvapniuosius pipirus, maltas kadagio uogas ir čiobrelius. Pridėkite prieskonius į mėsos mišinį ir gerai išmaišykite, kad skoniai tolygiai pasiskirstytų.
- Įdėkite česnaką - smulkiai sukapokite česnakus arba sutrinkite juos į pastą ir įmaišykite į mėsos mišinį.
- Išmaišykite mėsos mišinį - maišykite mėsą rankomis arba naudodami elektrinį maišytuvą tol, kol masė tampa vientisa ir gerai sulimpa.
- Paruoškite žarnas - prieš dedant mėsą į žarnas, jas gerai išskalaukite vandeniu ir išmirkinkite šiltame vandenyje apie 30 minučių.
- Pripildykite žarnas - naudodami dešrų gamybos įrankį arba piltuvėlį, atsargiai pripildykite žarnas mėsos mišiniu, stengdamiesi išvengti oro tarpų. Nepersistenkite, kad dešrelės netrūktų.
- Brandinkite - paruoštas dešreles rekomenduojama palikti šaldytuve 2-4 valandas, kad prieskoniai gerai susigertų į mėsą.
- Kepkite arba virkite - dešreles galite virti, kepti arba rūkyti, priklausomai nuo norimo skonio. Jei verdate, užvirkite puodą su vandeniu ir leiskite dešrelėms virti apie 30 minučių ant vidutinės kaitros.
Patiekimo Rekomendacijos
Elnienos ir veršienos pieniškos dešrelės TAURIOSIOS gali būti patiektos su daržovėmis, makaronais, bulvių koše, ryžiais, grikiais ir kaip norite kitaip. Kad dešrelės būtų sultingos ir neprarastų savo skonio, rekomenduojama jas virti lėtai, kad mėsa nepervirtų. Salotų mišinį galite papildyti mėgstamomis sėklomis - moliūgų ar saulėgrąžų sėklos suteiks papildomo traškumo ir maistinės vertės.
Sudėtis ir Maistinė Vertė (Pavyzdžiai)
Pateikiame pavyzdžius skirtingų dešrelių rūšių sudėties ir maistinės vertės:
Kiaulienos Dešrelės
- Sudėtis: kiauliena (82%), vanduo (16%), valgomoji joduota druska (1%), prieskoniai.
- Energinė vertė (100 g): 1608,7kJ/389,6kcal.
- Maistinė vertė (100 g): Riebalai 37,8g, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių 12,9g; Angliavandeniai 0,1g, iš kurių cukrų 0g; Baltymai 11,9g.
Kalakutienos Dešrelės
- Sudėtis: Kalakutiena (86%), vanduo (13%), valgomoji joduota druska (1,1%), dekstrozė, prieskoniai, cukrus, kvapiosios medžiagos, antioksidantai.
- Energinė vertė (100g): 1249kJ/297 kcal.
- Maistinė vertė (100g): Baltymai 22,9g, riebalai 28,9g, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių 4,7g, druska 2g.
Svarbu: Informacija pateikta aprašyme yra bendro pobūdžio ir gali skirtis nuo informacijos, nurodomos ant produkto pakuotės. Visada rekomenduojame vadovautis gamintojo informacija, esančia ant prekės pakuotės.
Produkto pavadinimas | Energinė vertė (100g) | Riebalai (100g) | Baltymai (100g) |
---|---|---|---|
Kiaulienos dešrelės | 1608,7kJ/389,6kcal | 37,8g | 11,9g |
Kalakutienos dešrelės | 1249kJ/297 kcal | 28,9g | 22,9g |