Artėjant rudeniui, mokyklose ir darželiuose vis dažniau pradedama galvoti apie rudenėlio šventę. Tai puiki proga ne tik atšvęsti rudens gėrybes, bet ir supažindinti vaikus su gamtos dovanomis, skatinti kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Šventės Scenarijus: Kaip Ežiukas Rudenėlio Ieškojo
Vienas iš populiariausių scenarijų - pasaka apie ežiuką, kuris ieško rudenėlio. Štai ištrauka iš tokio scenarijaus:
Ežiukas: Jūs visi žinote, kad rudenį aš einu miegoti, o atsibundu pavasarį, todėl niekada nesu matęs rudenėlio, apie kurį buvo ši dainelė. Ar jūs nematėt rudenėlio, aš taip norėčiau jį pamatyti?
Ežiukas: Tai aš einu rudenėlio ieškoti, gal kur nors jį rasiu ar sutiksiu.
Ežiukas keliauja, sutinka įvairius personažus, pavyzdžiui, morką ir kopūstą, kurie ginčijasi dėl to, kuris naudingesnis. Ežiukas juos sutaiko ir klausia, ar jie nematė rudenėlio.
Morka ir Kopūstas: Ne, nematėme. Mes užaugome darže, kur mus šildė saulutė, laistė lietutis, šalia augo įvairios kitos daržovės: morkos, agurkai, pomidorai, svogūnai...
Galiausiai, ežiukas sutinka rudenėlį, kuris jam paaiškina, kas yra ruduo.
Rudenėlis: Ežiuk, nejaugi tu nežinai, kad rudenėlis yra metų laikas, kai medžiai pasipuošia margaspalviais lapais, miške puikuojasi daug raudonikių ir baravykų, žemelę dažnai prausia šaltas lietutis, o paukšteliai, liūdnai atsisveikinę su gimtine, išskrenda į šiltuosius kraštus...
Šis scenarijus suteikia galimybę įtraukti daineles, mįsles ir žaidimus, susijusius su rudeniu ir daržovėmis.
Kūrybiškos Idėjos Rudenėlio Šventei
Rudenėlio šventei galima panaudoti įvairias daržoves ir rudens gėrybes dekoracijoms ir žaidimams. Štai keletas idėjų:
- Moliūgų boulingas: Išskaptuokite moliūge tris skylutes pirštams įkišti. Vietoj kėglių naudokite tualetinio popieriaus ritinėlius.
- Daržovių gyvūnai: Iš baklažano galima padaryti pingviną, iš agurko - ryklį, o iš žiedinio kopūsto - avytes.
- Lapų kaukės: Iškirpkite iš kartono kaukę akims ir apklijuokite ją įvairiais spalvotais lapais.
- Kankorėžių dekoracijos: Priklijuokite prie kankorėžio spalvotus lapus arba iš spalvoto popieriaus iškirpkite povo galvą ir priklijuokite ją prie kankorėžio.
Faustas - Jaunasis Daržininkas
Fausto tėveliai, teisininkė Laura ir veterinaras Evaldas, daržininkystei laiko neturi, tačiau sūnaus pastangas mielai remia. Su tėveliais berniukas apsilanko miesto turguose, kur jį pažįsta visos augalų daigus pardavinėjančios močiutės. Ten jis gauna patarimų, susižavėjusios entuziastinguoju daržininku, kartais močiutės net ir daržovių daigais jį apdovanoja. Šiemet vienos daržininkės padovanotas moliūgo daigelis berniuką nudžiugino moliūgais milžinais. Tai „Big maks“ veislės moliūgai.
Jaunasis daržininkas mokosi ne tik iš močiutės, auginančios daržoves savo sodelyje, iš turgaus tetų patarimų, gamtininkų suaugusių, interneto, bet ir savo klaidelių. Šiemet pamoką jam davė ir netinkamai pasirinkta bulvių veislė. Laimė, sodino dviejų veislių bulves.
Artimiausias jaunojo daržininko žingsnis šį rudenį - parodyti klasės draugams savo vasaros laimikį. „Tarsiuosi su mokytoja, kad leistų atsivežti moliūgus. Iš mano klasės draugų nė vienas tuo neužsiima. Bet gal susidomės pamatę?“ - svarstė vaikas.
Jaunojo gamtininko galvoje kol kas mintys, ne apie gyvenimą tolimose šalyse, ne apie pelningus verslus. „Galvoju užaugęs būti sodininku, daržininku. Norėčiau turėti žemės, auginti savo augalus, su jais daryti bandymus“, - rimtai planus dėsto ketvirtokas.
Situacija Lietuvoje: Nykstanti Veikla?
Prieš kelis dešimtmečius toks mažamečio panevėžiečio pomėgis nieko nebūtų stebinęs. Ne tik kaimo, bet ir miesto mokyklos savo žinioje turėjo žemės sklypelius. Mokiniai savo gamtos mokytojų padedami juose puoselėdavo daržoves, gėles, stebėdavo, kaip paprasčiausi daržo augalai - morkos, burokai, kopūstai - auga. Vasarą atbėgdavo augalus palaistyti, apkaupti. O kokios rudenėlio šventės vykdavo! Dabar tų laikų - kaip nebūta.
Pasvalio jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos vadovei, Vaškų gimnazijos pedagogei Rimai Jasienei dėl požiūrio į praktinę pažintį su daržininkyste lieka tik apgailestauti. „Gyva dar Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga, bet ji labai mažai ką bedaro. Jaunųjų ūkininkų ratelių praktinė veikla baigia išnykti. Šiek tiek tik Pasvalio ir Rokiškio savivaldybėse dar rusena. Ir mes jau pradedame rankas nuleisti. Buvo, kai dar gaudavai šiokį tokį atlygį už sąjungos labui skirtas valandas, dabar jau dirbame „už ačiū“.
Situaciją komentuoja Buvęs Ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus vadovas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų būrelių veiklos gaivintojas Vytautas ŠLIKAS:
Prie mokyklų tokie būreliai būtinai turi būti ir dabar. Be darbo ir mokslo, vaikas tampa parazitu. Juk mes pridirbome šitiek bėdų su mokslu Lietuvoje, nežinau, ar kita valstybė taip nusmuko. Tose mokyklose, kur biologijos mokytojas nori skleisti savo dėstymo meną su praktika, ten reikalai juda. Atvažiuoja iš miesto vaikas į kaimą, nusivedi į mišką, neskiria jis medžių, ką kalbėti apie daržovių auginimą.