Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Sveikas gyvenimo būdas dažnai priklauso nuo nusistovėjusios kasdienės darbo tvarkos. Kalbant apie gerą fizinę formą, ypač sunkvežimių vairuotojai susiduria su daug apribojimų ir sunkumų. Sėdėjimas ilgą laiką, nereguliarus maitinimasis ir besikeičiančios pamainos, neminint streso, vienatvės, baimės ir kt., nėra geriausios sąlygos gerai sveikatai išlaikyti.
Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susiję su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Visa tai lemia įvairias sveikatos problemas. Taip daug aiškiau: darbo sąlygos įtakoja darbuotojo sveikatą. O darbuotojo sveikata įtakoja darbą. Sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygos nėra idealios: nuolatinė vibracija, kuri turi neigiamą poveikį organizmui, triukšmas, pamaininis darbas, nepakankamai ramybės ir poilsio, nereguliarus maitinimasis, nepatogi sėdimoji padėtis ilgą laiką vairuojant ir taip toliau.
Pati darbo aplinka tikrai nėra sveika, kadangi vairuotojai kvėpuoja anglies monoksidu, sieros dioksidu ir kitomis kenksmingomis dujomis. Tieiog įsivaizduokite darbą biure tokiomis pačiomis sąlygomis.
Sveikatos Problemos ir Rizikos Veiksniai
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių - sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt. „Vilkikų vairuotojų tarp pacientų pasitaiko tikrai nemažai, o jų nusiskundimai dažnai sietini su profesijos specifika.
Ryšį tarp šio darbo specifikos ir tam tikrų sveikatos sutrikimų rodo ir negausūs užsienyje atlikti tyrimai. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be abejo, yra sėdimas darbas. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą“, - sako V.Uzelienė. Anot medikės, dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai. V.Uzelienės teigimu, ilgalaikis sėdėjimas taip pat gali paskatinti venų krešulių formavimąsi.
„Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą.
Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui“, - sako V.Uzelienė. Tuo metu V.Uzelienė pažymi, kad vilkikų vairuotojų sveikatos problemas neretai lemia ir visavertės mitybos sąlygų trūkumas.
„Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis“, - sako V.Uzelienė.
V.Uzelienė taip pat atkreipia dėmesį į grėsmes vilkikų vairuotojų plaučiams ir kvėpavimo sistemai. Anot gydytojos, tyrimai rodo, kad sunkvežimių vairuotojai patenka į didžiausios rizikos susirgti plaučių vėžiu grupę. „Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus.
Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas. Dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų“, - sako V.Uzelienė. Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus.
Ji pažymi, kad nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą. V.Uzelienė pataria visais atvejais susidūrus su fizinėmis ar psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.
Darbdavių ir Darbuotojų Iniciatyvos
Žinoma, kiekvienas turi teisę pasirinkti gyvenimo būdą, mitybą ar sportinius užsiėmimus. Tačiau tyrimai rodo, kad daugelis sunkvežimių vairuotojų nežino, kaip, įdėję tik šiek tiek pastangų, gali teigiamai paveikti savo sveikatą. Tai puiki galimybė darbdaviams pasiūlyti pagalbą savo darbuotojams. Vis daugiau bendrovių teikia savo darbuotojams informaciją apie mitybą, fizinį aktyvumą, svorį ir miego įpročius.
Kai kurie darbdaviai stengiasi pertvarkyti darbo vietą, siekdami sukurti tokią aplinką, kuri skatintų sveiką elgseną. Pirmasis žingsnis - tai reguliarių ir prailgintų pertraukų įvedimas, kad vairuotojai galėtų pavalgyti ir atlikti kokius nors fizinius pratimus. Šios priemonės tai ne tik darbuotojų sveikatos stiprinimas, jos taip pat yra naudingos bendrovei. Galų gale, mažiau sunkvežimių vairuotojų dėl ligos neišeis į darbą, o tai reiškia, kad kasdienės organizacijos išlaidos bus mažesnės.
Tai gali skambėti utopiškai, tačiau yra bendrovių, kurios, siekdamos pagerinti darbuotojų sveikatą, jau naudoja novatoriškas priemones. Pavyzdys yra Belgijos bendrovė „Van Dievel", kuriai priklauso 60 sunkvežimių ir kurioje dirba daugiau nei 90 vairuotojų. Šioje bendrovėje dirba ir gydytojas, kuris kasmet tikrina kiekvieno vairuotojo fizinę būklę.
Be to, bendrovė, kartu su gydytoju, kviestiniu ergonomistu ir aštuoniais vairuotojais sukūrė mokymų programą ir brošiūrą, kurioje pateikiama informacija apie tai, kaip vairuotojai gali išlikti sveiki darbe ir išvengti tiek raumenų, tiek kaulų sužeidimų. Kitas pavyzdys yra transporto kompanija „Finlandia" ir jų „Trim Truckers" projektas, kuriuo siekiama užtikrinti „puikią sunkvežimių vairuotojų sveikatą".
Organizuodama projektą, bendrovė sukūrė programą, kuri, padedant savo bendrovės gydytojui, nustato vairuotojo sveikatos problemas. Kai tik problema randama ir diagnozuojama, gydytojas siūlo preliminarius patarimus, o vėliau atitinkamą vairuotoją nukreipia pas specialistą būtiniems tyrimams atlikti. Bendrovės gydytojas ir toliau visą laiką rūpinasi vairuotoju.
Ir ne tik tai, „Finlandia" vairuotojams teikia pietų paslaugas ir siūlo daug įvairių sveikų subalansuotų patiekalų, kurie yra daug geriau nei greitai pagriebtas koks nors nesveikas maistas. Mityba yra svarbi, tačiau poilsio laikas taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį. Bendrovės psichologas planuoja darbo pamainas ir maršrutus, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko poilsiui.
Bet sunkvežimių vairuotojų sveikata rūpinasi ne tik bendrovės, organizacija „DocStop für Europäer e.V.“ taip pat labai atsižvelgia į vairuotojų interesus. Asociacija buvo įkurta 2007 metais ir propaguoja geresnę medicinos pagalbą visiems profesionaliems Europos keliuose vairuojantiems vairuotojams.
Jei kelyje esančiam vairuotojui prireikia medicininės pagalbos, jam tereikia paskambinti į „DocStop" karštąją liniją, kuri veikia per ADAC sunkvežimių tarnybą. Vairuotojas, pateikęs informaciją apie savo simptomus, buvimo vietą ir kryptį, yra tiesiogiai informuojamas apie tai, kur jo maršrute yra stovejimo aikštelė ir „DocStop" vieta. „DocStop" vietoje vairuotojui gydymą suteiks medicinos specialistas.
Šiuo metu yra 535 „DocStop" punktai visoje Europoje, taip pat daugiau kaip 100 rėmėjų ir partnerių, įskaitant, pavyzdžiui, TimoCom Soft-und Hardware GmbH. Šios priemonės, ypač bendrovės viduje, sukuria geresnę darbo aplinką, taip pat teigiamą požiūrį į darbą, ir tikrai parodo darbuotojams, kad jų darbdaviai jais rūpinasi.
Ergonomiškos Kabinos Sprendimai
Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos. Pavyzdžiui, net ir sėdimą darbą vilkiko kabinoje siekiama padaryti kuo mažiau kenksmingą.
„Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje“, - sako G.Čapurinas.
Anot mūsų pašnekovo, maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas. Be to, siekiant užtikrinti optimalią vairuotojo laikyseną ir sumažinti rankų bei nugaros raumenų apkrovas vilkikuose šiandien paprastai gali būti reguliuojamas ne tik sėdynės aukštis, bet ir vairo pozicija.
G.Čapurinas teigia, kad šiuo požiūriu vilkikų vairuotojams taip pat siekiama, kaip įmanoma, labiau palengvinti gyvenimą ir sudaryti sąlygas valgyti kokybišką šiltą maistą. „Maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę - ji gali būti laikoma tik šoninėje daiktadėžėje. Tokiu atveju norint ja pasinaudoti vairuotojui tenka lipti į lauką, o jei oro sąlygos prastos, tai daryti tikrai nepatogu.
Be to, virykle naudojantis kabinos viduje didėja oro užterštumas. Šią problemą „Scania“ sprendžia vilkikų kabinose integruodama pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo“, - pažymi G.Čapurinas.
Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai, kuriuose galima virti kavą, plikyti arbatą, paruošti verdančio vandens sriubai ar kitam maistui. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti. Esant poreikiui, vilkikuose galima įrengti net du šaldytuvus ir šaldiklį.
Tuo metu G.Čapurinas sako, kad gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Dėl to moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. Ji leidžia kabinoje užtikrinti tinkamą drėgmės lygį ir tolygų temperatūros pasiskirstymą, oras pernelyg neišsausėja.
„Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, kurie integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą. Oro srautas paskirstomas po visą kabiną ir šitaip joje užtikrinamas geresnis mikroklimatas. Beje, siekiant sumažinti oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas, kondicionavimo sistemos montuojamos po vilkiko kabina“, - pasakoja vilkikų technikos ekspertas.
G.Čapurino teigimu, gamintojai daug investuoja net tik į vairuotojų komforto, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį. Anot eksperto, šiuolaikiniai techniniai sprendimai padeda reikšmingai pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas ir sumažinti rizikas jų sveikatai, o pasirūpinus pažangiais sunkvežimiais darbuotojų pasitenkinimas darbu gali išaugti net keletą kartų.
Praktiniai Patarimai Vairuotojams
Bet realiame gyvenime tolimųjų reisų vairuotojai neturi galimybės maitintis pagal nustatytą dietą. Kokiais minimaliais ir lengvai prieinamais būdais galima palaikyti gerą savijautą? Automobilių sporto profesoriumi vadinamas Jonas Dereškevičius, dešimtis metų treniruojantis įvairių šalių sportininkus, pasidalino savo patarimais toli keliaujantiems vairuotojams.
Svarbiausia taisyklė: bakas turi būti tuščias, bet energijos neturi trūkti. Tai reiškia, kad valgyti reikia po nedaug, bet palyginti dažnai. Nedaug, pasak J. Dereškevičiaus, gali būti ketvirtis sumuštinio kas valandą ar pusantros. Jeigu pakelės užkandinėje prisivalgysime pernelyg daug, visas kraujas bus panaudotas virškinimui, o ne smegenims. Apims nuovargis, prireiks nemažai laiko vėl atgauti žvalumą. Labai svarbu „neiškrauti“ savo „akumuliatorių“, nes paskui juos „įkrauti“ reikės labai ilgai.
Pagrindinis vairuotojo energijos vartotojas yra jo smegenys, nes pats darbas nereikalauja didelių fizinių pastangų. Smegenų tinkamai veiklai kraujyje turėtų būti reikiamas cukraus kiekis. Jam sumažėjus, prarandamas dėmesingumas. Geriausias gėrimas - paprastas vanduo. Be burbuliukų, dažų, priedų. Pavyzdžiui, sportininkai daug prakaituoja ir praranda nemažai medžiagų, todėl jiems reikalingi sportininkams skirti, medžiagas atkuriantys gėrimai. O vairuotojui pakanka paprasto vandens.
Skysčius reikia gerti prieš valgį, o ne po jo. Geriausias užkandis - bananas. Jis suteikia sotumo jausmą, daug energijos ir neapkrauna organizmo. Energiniai gėrimai ir šokoladas nėra geras pasirinkimas. Jie suteikia energijos, bet tai nėra subalansuota mityba. Normaliai smegenų veiklai reikalingi angliavandeniai, kuriuos organizmas paverčia cukrumi.
Yra viena svarbi detalė - paprastieji angliavandeniai, kaip saldainiai, saldūs gėrimai ir balta duona, suteikia trumpus energijos pakilimus, kurie trunka vos valandą, vėl leisdami sugrįžti ankstesniam nuovargiui. Todėl ir prasta mityba, suteikianti didelius gliukozės pakilimus kraujyje, išderina organizmą, sukelia nuotaikų kaitą, galvos skausmus, padidėjusį stresą ir blogesnę koncentraciją.
Vietoje šokoladukų geriau rinktis sportininkams skirtus batonėlius. Jie ilgesnį laiką palaiko energinę pusiausvyrą, neapkraudami skrandžio. Geriausias rinkinys vairuotojui: paprastas vanduo, bananas, galima rinktis sportininkams skirtus batonėlius ar sumuštinį, kurį reikia suvalgyti po gabalėlį per kelias valandas. Būtent kas valandą-pusantros valgant po nedaug, galima išsaugoti budrumą ir sumažinti nuovargį.
Statistika ir Tyrimai
Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų tikimybės riziką. 1,7 proc. vairuotojų, patekusių į avarijas, valgė arba gėrė vairuodami, o mobiliuoju telefonu kalbėjo 1,5 proc. į eismo įvykius patekusių vairuotojų. Visgi tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį! Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, deja nėra. Tačiau kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką.
Gerdamas vairuotojas turi šiek tiek pakelti galvą ir jo akių dėmesys nukrypsta nuo kelio. Ilgų kelionių automobiliu metu reikia daryti pertraukas, kad vairuotojas galėtų pavalgyti ir atsigerti, nesukeldamas pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
55 proc. vairuotojų nori patys priimti sprendimus ir valdyti automobilį, o 67 proc. nelinkę taikytis su apribojimais, net jei technologijos lemtų didesnį saugumą. Bet net 72 proc. tų vairuotojų, kurių stažas yra daugiau kaip 30 metų, automobiliuose norėtų daugiau pagalbinių sistemų. Didesnė dalis profesionalių vairuotojų yra patenkinti poilsio laiku (64 proc.) ir darbo valandomis (51 proc.).
Bet tuo pačiu metu daugiau kaip trys ketvirtadaliai vairuotojų atsakė, kad jų netenkina sunkvežimiams skirtų poilsio ir stovėjimo vietų skaičius aikštelėse, o 56 proc. kritikavo jų būklę. Tik ketvirtadalis vairuotojų yra patenkinti dušinėmis ir tualetais poilsio vietose. Taip pat daugiau kaip pusė vairuotojų (54 proc.) dažniausiai kelyje bendrauja su kolegomis, tik 10 proc. yra patenkinti kelių būkle, o net 64 proc. yra nepatenkinti arba net labai nepatenkinti savo atlyginimu.
Taip pat itin trūksta aukštos kvalifikacijos vairuotojų - tą patvirtino net 91 proc. mobilumo studijoje dalyvavęs Vokietijos logistikos ekspertas. „Lengviau yra rasti teisininką, nei vairuotoją“, - prie komentarų pažymėjo vienas iš specialistų. Ekspertai pastebi, kad vis gilėja praraja tarp gerus įgūdžius turinčių vietinių vairuotojų ir vairuotojų iš užsienio.
Daugiau kaip 90 proc. vairuotojų neabejoja, kad ateityje bus tik daugiau su jų profesija susijusių iššūkių. Tolimųjų reisų vairuotojai yra patenkinti savo transporto priemonėmis - tik 7 proc. apklaustųjų skundėsi dėl jų patikimumo. Bet penktadalis vis dar nepatenkinti sunkvežimių salono komfortu ir patogumu, o ketvirčiui stinga geresnės komunikacijos įrangos.