Salotos - vienos populiariausių daržovių, auginamų visame pasaulyje. Jos gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra prieš ar po kitų daržovių ar prieskonių, kultūrų, gali būti auginamos kaip pagrindinė komercinė kultūra.

Globalioje rinkoje auginant salotas, tektų konkuruoti ir su užsienio augintojais, kurie kai kuriais atvejais turi palankesnes sąlygas auginimui. Poreikis salotoms yra ištisus metus ir, jei užtikrinsite salotų tiekimą ištisus metus, yra didesnės galimybės stabiliai realizacijai. Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje.

Salotų auginimo ypatumai

Optimali dygimo temperatūra salotoms yra 10- 15 laipsnių. Į pastovią vietą salotų daigai sodinami, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, nei augo anksčiau.

Per giliai pasodintos salotos išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai labai greitai suserga puviniu. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius.

Salotos gali būti auginamos lysvėse ir indeliuose. Lysvėse jas auginti verta, jei pirkėjai yra dideliais kiekiais salotas naudojančios maitinimo įstaigos. Jei pirkėjai prekybininkai, daugiau perspektyvų turi auginimas vazonėliuose, nes tai leidžia jiems salotas ilgiau išlaikyti šviežas ir patrauklesnes.

Dirvožemio paruošimas

Dirvožemis salotoms turėtų būti neutralus (pH 6 - 6,8), derlingas, laidus orui ir vandeniui. Salotos mėgsta priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas su daug organikos.

Tręšimas

Salotos gana intensyviai naudoja naudingąsias dirvožemio medžiagas, todėl reikia nustatyti optimalų tręšimo režimą. Ypač tiksliai reikėtų įvertinti azotinių trąšų kiekius, nes salotos linkusios kaupti nitratus. Azotas yra daugiausia įtakos lapų augimui turinti trąša. Specialistai rekomenduoja salotoms auginti naudoti NPK 10- 5 - 5. Azotas geriau įsisavinamas, jei dirvoje yra pakankamai kalio. Intensyviai auginant po kiekvieno derliaus į dirvožemį reikėtų įterpti komposto.

Laistymas

Salotas būtina reguliariai laistyti. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Jei drėgmės bus per daug, ims plisti grybelinės ligos. Jei drėgmės bus per mažai, salotose didės nitratų kiekis. Salotoms laistyti reikėtų įsigyti automatinę laistymo sistemą. Naudojant laistymo sistemą, į laistymo vandenį dedamos trąšos. Toks tręšimo būdas padeda labai operatyviai reaguoti matant salotų poreikį vienokios ar kitokios trąšoms.

Auginimas šiltnamiuose

Ankstyvą pavasarį salotos gali būti auginamos laikinuose šiltnamiuose. Ant lankų ištempiamos plėvelės, kurios apsaugo salotas nuo šalnų, po jomis palaikoma reikiama temperatūra. Vasarą ant tų pačių lankų dedami tinklai šešėliui sudaryti. Optimali salotų augimo temperatūra yra 15- 20 laipsnių.

Derliaus nuėmimas

Salotos raunamos iš žemės imant jas iš apačios. Salotos yra greito realizavimo produktas. Didžiausią paklausą turės šviežios, neparudavusios salotos. Salotos ilgiau išsilaiko jas tiekiant į prekybos centras vazonėliuose. Didelę paklausą turi šviežios pjaustytos salotos. Ilgiau šios salotos išsilaikys supakavus jas modifikuotoje atmosferoje. AGA rekomenduoja naudoti tokias proporcijas: 5 proc. O + 5-20 proc. CO2 +75-90 proc. N2.

Dažniausios salotų ligos ir kenkėjai

• Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės apsitraukia baltomis puriomis apnašomis. Dažniau serga šiltnamiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastosios konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami.
• Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltnamiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose.
• Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės.
• Salotų venų Varicosa virusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti.
• Salotų mozaikos Poty virusas. Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas.
• Nematodai. Tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės. Prevencija - neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis.
• Amarai. Paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje.
• Šliužai. Gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį. Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir nepiktžolėta.

Svarbu atsiminti

Temperatūriniai režimai kiekvienais metais skiriasi, todėl pagal kalendorių augalų sodinti vienodais terminais negalima. Sodinimo sąlygas ir terminus geriausiai apsprendžia laukinių nesukultūrintų augalų fenologinės fazės.

Ankstyvųjų gūžinių salotų veislių pavyzdžiai

Toliau pateikiami kelių ankstyvųjų gūžinių salotų veislių pavyzdžiai:

• Salotos sėjamosios 'Appia' - ankstyva, greitai auganti "sviestinio" tipo gūžinių salotų veislė, vertinama dėl puikaus skonio ir atsparumo ligoms. Formuoja didelę, uždarą gūžę šiek tiek banguotais lapų kraštais.
• Salotos sėjamosios 'Miniko' - ankstyva (iceberg) gūžinių salotų tipo veislė. Užaugina nedideles 400 g svorio gūželes. Veislė vertinama dėl traškių, labai skanių lapų, kurie nebūna kartūs.
• Salotos sėjamosios 'Zwart Duits' - gūžinės sviestinio tipo salotos. Gūžės vidutinio dydžio, atviros, traškiais, švelnaus skonio lapais. Užauga per 65 dienas nuo sėklų sudygimo.
• Salotos sėjamosios 'Melvine' - ankstyva, atspari ligoms ir labai derlinga salotų veislė. Lapija šviesiai žalios spalvos, gero skonio, ilgai neperauga.

---