Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius receptus, kulinarinius patarimus ir maisto gaminimo ypatumus, nuo tradicinių lietuviškų patiekalų iki miltų pasirinkimo subtilybių. Taip pat pateiksime idėjų, kaip pagaminti skanius ir įdomius patiekalus namuose.

Tradiciniai Lietuviški Patiekalai

Kotletai

Na ir koks gi lietuvis ilgai ištvertų be kotletų? Kotletus vienokia ar kitokia forma turi turbūt kiekvienos šalies virtuvė. Atrodytų, kas galėtų skirtis jų pagaminimo receptuose? Vienok, skirtumų tikrai yra. Lietuviški tradiciniai kotletai dažniausiai gaminami maišant maltą rieboką kiaulieną su jautiena, minkštumui pridedant šiek tiek vandenyje (arba piene) išmirkyto batono.

Lenkai kotletus kepa panašiai kaip lietuviai: maišo maltą kiaulieną su jautiena, tuo tarpu į masę įtarkuoja (!! būtent įtarkuoja smulkia tarka) svogūno. Pagardina prieskoniais ir formuoja arba apvalius kotletukus delno dydžio, arba pailgus, kuriuos vadina „Vienos” kotletais. Šios dvi versijos skiriasi tik forma, bet skonis, prisiekiu, skirtingas!! Švedų nacionalinis kotletų pavadinimas - „tšetbuliars” (taip tariasi, o kaip rašosi tiksliai nepamenu), o skiriamasis švediškų maltinukų bruožas - jie mažučiai, vieno kąsnio dydžio.

Kaip bepagamintumėt kotletams skirtą masę, jie tikrai suvilios net nevalgiausius vaikus! Amerikiečių kotletai - tai hamburgeriai. Gaminami išskirtinai iš jautienos. Sultinga mėsytė, pagardinta prieskoniais, kepama ant griliaus ir dedama tarp dviejų šviežios bandelės puselių. Namų gamybos hamburgeriai tiesiog tirpsta burnoje. Na, o Artimuosiuose Rytuose, kaip žinia, tradiciniai kotletai dažniausiai vadinami kebabais (mieli lietuviai, nepainiokite kebabų su šavarma: ant vertikalaus iešmo suverta ir besisukanti mėsa, kurią apipjausto ir sudeda į lavašą ar kokį kitą duonos pavidalą, - tai šavarma, ne kebabas). Kebabai gaminami tik iš avienos.

Užverti ant iešmo jie tampa liulia-kebabais, o apvalūs, pakepinti ant griliaus ar keptuvėje, pateikiami su skrudintomis bulvytėmis (fri) ir jogurtiniu padažu (esu jogurtinio padažo receptą pateikusi šiame bloge). Patys gardžiausi kebabai gaminami iš kapotos ėriuko mėsos, jokiais būdais ne maltos. Be to, juose gausu rytietiškų prieskonių - cumino, kvapniųjų ir juodųjų pipirų, čili.

Sėkmingai sujungus lietuvišką kotletų geidulį, meilę vištienai, švediškųjų „tšetbuliars” formą ir Artimųjų Rytų aromatus, gavosi labai neblogas rezultatas 🙂 Improvizacijoms čia - durys plačiai atvertos, todėl visai nebūtina tiksliai laikytis mano instrukcijų, o vadovautis tuo, ką jus mokė mama arba močiutė.

Sumaišome visus ingredientus iki vientisos masės. Pagardiname druska ir prieskoniais. Vandeniu suvilgytomis rankomis (kad neliptų) formuojame mažyčius apvalius kotletukus - ne didesnius nei kąsnis. Panašiai kaip kepant blynus, kiekviena šeimininkė turi savo receptą, kaip ji gamina kotletus.

Šiupininė Sriuba

Kokia spalvinga ir soti ta šiupininė sriuba. Joje rasi visko: ir mėsos, ir bulvių, ir kruopų. Norintys rūgštesnio šiupininės sriubos skonio, nepamirškite įpjaustyti alyvuogių.

Gaminimo eiga:

1. Pupeles, žirnius ir perlines kruopas užpilkite karštu vandeniu ir palikite per naktį išbrinkti.
2. Į puodą supilkite 1,5 litro vandens, suberkite kruopas, žirnius ir pupeles, sudėkite gabaliukais supjaustytą ir aliejuje apkeptą kiaulieną.
3. Virkite 20 minučių ir suberkite pjaustytas bulves. Įmeskite lauro lapų, suberkite prieskonius.
4. Virkite ant mažos ugnies apie 30-40 minučių, įdėkite pomidorų pastos.

Cepelinai

Mėsą, skirta cepelinams, geriausia paruošti atskirai. Į puodą įpilkite vandens arba sultinio, sudėkite faršą, pipirus, druską ir svogūną. Truputį paverkite, kad mėsa pasidarytų biri ir minkštutė.

Žydų Virtuvės Ypatumai

Maistas yra neatsiejamas žydų švenčių elementas, turintis ir savą simboliką. „Per Roš ha-Šaną patiekiame ne įprastos pailgos, o apvalios formos chalą - baltos duonos pynę, simbolizuojančią cikliškumą. Visame pasaulyje priimta tądien valgyti saldžiai, vienas kitam linkint gerų ir saldžių metų, tad ir chalą, ir obuolius mirkome į medų. Visada papjaustome ir morkų, kad riekutės atrodytų kaip pinigėliai - kad kiti metai būtų turtingi“, - vardija Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė.

Būtinas akcentas ant šventinio stalo - kepta žuvis su galva. Roš ha-Šana hebrajų kalba reiškia „Metų galva“ (metų pradžia), todėl, valgant žuvį, artimieji vieni kitiems linki kitais metais pirmauti ir būti sėkmingiems, o kitaip tariant - būti žuvies galva, o ne uodega.

Tiesa, netrūksta ir visame pasaulyje pamėgtų patiekalų, kurių receptūra mažai kinta: pavyzdžiui, farširuota žuvis gefilte fiš, bulviniai blynai latkės, chala, beigeliai. Humuso sudėtinės dalys gali varijuoti priklausomai nuo regiono, tačiau šį gardų užtepą taip pat atrasite bene visur. Kaip ir šakšuką, kuri yra izraelietiška kiaušinienė.

Dažnuose namuose nuolat verdamas vištienos sultinys yra taip pat žinomas kaip „žydiškas penicilinas“. Būtent žydai dar XII a. pastebėjo, kad vištienos sriubą naudinga valgyti, pajutus peršalimo simptomus. Įdomu tai, kad kone Niujorko maisto sinonimu tapę beigeliai, pastaraisiais metais išpopuliarėję ir Lietuvoje, iš tiesų apsuko istorijos ratą.

Svarbiausia litvakų gastronominio pasaulio ypatybė, pasak F. Kukliansky, - sugebėjimas suderinti saldžius produktus su rūgščiais ar karčiais. Ji juokauja, kad dėl to gali kilti ir ginčų - pavyzdžiui, jų šeimoje dėl skonių skirtumų nebekepami bulviniai blynai. Nors žydų ir lietuvių namuose gaminamų blynų receptas tas pats, tačiau jie valgomi kitaip. F. Kukliansky mamos pusės giminė Šiaulių krašte juos valgydavo su cukrumi ir grietine, tėčio giminaičiai Dzūkijoje - su mėlynių uogiene. O jos vyrui žemaičiui tokie pasirinkimai atrodo nesusipratimas.

„O kur jūs kitur matėte, kad derėtų silkė ir cukrus? Gamindami foršmaką - silkės kapotinį, mes dedame ir cukraus, ir cinamono. Ir skonis būna puikus. Nemažai lietuvių nustemba ir išgirdę apie jos šeimoje mėgtą pienišką sriubą su voveraitėmis ar tai, kad lyną verta ne kepti keptuvėje, o virti piene.

Litvakiško beigelio receptas

Reikės (10 didelių beigelių):

• 1 kg miltų
• 0,5 stiklinės aliejaus
• 0,5 stiklinės vandens
• žiupsnelio druskos
• 1 a. š. Mielės užpilkite cukrumi ir palaikykite šiltai, kol šios iškils.

Miltus sumaišykite su druska ir šiltu vandeniu, supilkite pakilusias mieles, aliejų. Gerai suminkius tešlą, leiskite jai pakilti, vėliau formuokite kumščio dydžio beigelius su skyle. Tuomet leiskite jiems dar pakilti apie 30 minučių. Prieš kepimą beigelius kelias sekundes pavirinkite verdančiame vandenyje, patepkite plaktu kiaušinio baltymu ir papuoškite norimais priedais (aguonomis, sezamų sėklomis, smulkintais riešutais). Dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 min.

Miltų Pasirinkimo Subtilybės

Paprasto, tačiau labai universalaus produkto - miltų - ko gero, galima rasti kone kiekvieno tautiečio virtuvėje. Tai ne tik neatsiejamas duonos, blynų, makaronų komponentas, bet dažnai ir tiesiog būtina saldžiųjų kepinių dalis. Artėjant Šv. Velykoms, kai šventinį stalą norėsis papuošti pačių keptais pyragais, pravartu ne tik peržiūrėti miltų likučius namuose, bet ir papildyti juos sveikesniais pasirinkimais.

Manančius, jog miltai tėra dviejų rūšių - kvietiniai ir ruginiai - „Kauno grūdų“ atstovė skuba pataisyti, mat gyvename laikais, kai galime džiaugtis itin plačia šio produkto įvairove. „Šias dvi rūšis įvardinčiau kaip populiariausias mūsų šalyje. Pirmiausiai, matyt, dėl to, jog kvietiniai ir ruginiai miltai turi išties gilias tradicijas Lietuvoje. Su jais gaminamų patiekalų receptai keliauja iš kartos į kartą. Be to, vartotojų virtuvėse tokie miltai karaliauja dėl savo universalumo, neutralaus skonio ir įvairių patiekalų receptų gausos su jais“, - teigia V.

Tačiau pasirinkimas, anot ekspertės, yra kur kas platesnis. Lietuvoje jau galima nesunkiai įsigyti ir svetur, pavyzdžiui, Pietų Europoje ar Azijoje, labai populiarių ir ten dominuojančių kukurūzų bei ryžių miltų. Juos vietos gyventojai naudoja tradiciniams tų šalių patiekalams, tokiems kaip makaronai, tortilijos ir kt. „Lietuvoje šie miltai taip pat aktyviai skinasi kelią. Juos noriai renkasi glitimo netoleruojantys vartotojai ar tie, kurie mėgsta eksperimentuoti. Pastaraisiais metais rinkoje galima rasti ir ankštinių kultūrų miltų: žirnių, pupų, lęšių. Šios rūšys pasižymi didesniu baltymų kiekiu, todėl dėl savo maistingumo jie gali puikiai papildyti mūsų mitybos racioną“, - įsitikinusi V. Janušauskienė.

Pašnekovės teigimu, norintiems nepasimesti miltų įvairovėje, pravartu įsidėmėti keletą šio produkto žymėjimo ypatumų. Pasirodo, skaičiai bei raidės esantys ant miltų pakuočių, pirkėjui indikuoja svarbią informaciją. Pirmasis rašomas skaičius - jis nurodo miltų spalvą ir mineralinių medžiagų kiekį. Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai yra baltesni. Raidė nurodo glitimo, t. y. kviečių baltymo kiekį. Glitimas turi įtakos tešlos kepimo savybėms, todėl nuo jo kiekio priklausys kepinio struktūra bei tekstūra. Tuo metu užrašai „Pirma“, „Aukščiausia“, „Extra“ - tai miltų rūšys, nusakančios miltų funkcionalumą, kokybę ir maistinę vertę.

Anot ekspertės, daugiausiai liaupsių sulaukia būtent „Extra“ tipo miltai. „Žymę „Ekstra“ turintys miltai rinkoje bei šeimininkių virtuvėse savo gerą vardą išsikovojo ne be reikalo. Tai išskirtinio baltumo, labai smulkių kruopelių struktūros miltai, todėl su jais ruošta tešla puikiai išsimaišo, nesusidaro gumuliukai. Tokie miltai tinka įvairiems trapiems konditerijos gaminiams, pyragėliams ar pabarstymui kočiojant tešlą“, - pasakoja V.

Besiruošiantiems Šv. Velykoms ir norintiems pasiraitoti rankoves gaminat saldžiuosius kepinius, V. Janušauskienė turi kelis patarimus, susijusius su miltais. „Universaliausi ir populiariausi yra 550D tipo miltai, kurie gali tikti beveik viskam, tačiau labiau įgudę vartotojai tikrai žino, kad ne vis miltai vienodi ir reiktų neapsiriboti vienos rūšies miltų pakuote savo virtuvės spintelėje. Norint kuo baltesnių, šviesesnių kepinių rinkitės 405 ar 550 tipo miltus. Trapios, purios tešlos biskvitiniams gaminiams, taip pat ir keksams, geriau rinktis D ar net E tipo miltus su kuo mažiau glitimo.

Virtuvėje visuomet turintiems universaliųjų miltų, V. Janušauskienė primena, jog tai - ilgo galiojimo produktas, kuriam suteikiamas 12 mėnesių galiojimo laikas. Kaip ir visi sausi produktai miltai bijo drėgmės, todėl juos būtina laikyti sausai, vėsiai, sandariai ir švariai. Taip laikomas produktas gali išbūti ir ilgesnį laiką.

Miltų Mišiniai

Stokojančius kulinarinių žinių ar turinčius mažiau laiko eksperimentams, V. Janušauskienė ragina visuomet po ranka turėti ir miltų mišinių. I. Trakimaitė-Šeškuvienė dalijasi prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis - labiausiai perkami yra miltų mišiniai lietiniams ir blyneliams, o po jų rikiuojasi mišiniai pyragams bei tortams, trečioje vietoje pagal populiarumą yra mišiniai duonai bei bandelėms.

„Ruginiai ar kvietiniai miltai savaime tėra ingredientas, su kuriuo visuomet reikia pagalvoti, ką ir kaip gaminti, o miltiniai mišiniai - profesionalų technologų sukurti kelių ingredientų mišiniai, palengvinantys darbą virtuvėje ir, žinoma, taupantys mūsų laiką bei įvairių indelių ir pakelių vietą lentynoje, - miltų mišinių populiarumo priežastį įvardija „Kauno grūdų“ atstovė. - Dažniausiai juos pakanka gerai išmaišyti su vandeniu ar aliejumi, tuomet belieka iškepti ir mėgautis tobulo skonio kepiniu“.

Morkų Pyragas su Sūrio Kremu

Artėjančioms Velykoms siūlome išmėginti patikrintą, sveiko ir gardaus pyrago receptą, kurį dovanoja tinklaraščio „Dar kąsnelį“ įkūrėja Ieva Stanienė.

Ingredientai

22 cm dydžio pyragui:

• 190 g „Kauno grūdų“ „Ekstra“ miltų
• 3 kiaušiniai
• 130 g cukraus
• 120 ml aliejaus
• 200 g burokine tarka sutarkuotų morkų
• 30 g kokosų drožlių
• 50 g karijų riešutų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1 citrinos žievelė
• 1 a. š. malto cinamono
• 1 a. š. vanilės ekstrakto
• žiupsnelis druskos
• gabalėlis sviesto (formai ištepti)

Ingredientai kremui:

• 200 g maskarponės sūrio
• 200 g grietinėlės (35 proc. rieb.)
• 2 v. š. cukraus pudros
• 1 a. š. vanilės ekstrakto
• 2 v. š. citrinos sulčių

Papuošimui:

• 1 morka
• 20 g karijų riešutų

Gaminame

1. Sausoje keptuvėje atskirai apkepkite smulkintus karijų riešutus ir kokosų drožles.
2. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kokosų drožles ir cinamoną.
3. Kiaušinius išplakite su druska ir cukrumi iki purumo. Įplakite aliejų ir vanilės ekstraktą.
4. Įmaišykite miltų ir kokosų drožlių mišinį.
5. Įmaišykite tarkuotas morkas, citrinos žievelę ir 50 g karijų riešutų.
6. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi ištiestą ir sviestu išteptą 22 cm dydžio kepimo formą ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 min.
7. Ar pyragas iškepė, tikrinkite ties pyrago viduriu įsmeigiant medinį pagaliuką - jis turi likti sausas. Pyragą atvėsinkite.
8. Kremui sumaišykite šaltą grietinėlę, maskarponę, vanilės ekstraktą ir cukraus pudrą, kol masė taps vientisa. Plakite elektriniu plaktuvu nedideliu greičiu. Neperplakite, kremas turi būti tolygios ir tvirtos konsistencijos, bet nepagelsti, neįgyti sviesto poskonio. Pabaigoje įplakite citrinos sultis ir išjunkite plaktuvą.
9. Pyragą aptepkite kremu. Bulvių skustuku priskuskite plonų morkų juostelių. Apibarstykite pyragą karijų riešutais ir papuoškite morkų juostelėmis.

---