Regina Stumbrevičienė garsėja kaip gydomųjų žolių žinovė. Pasak kaimynų, geru oru R.Stumbrevičienė dažnai išeina į miškus ar žvejoti, o jos sutuoktinis iškeliauja į Trakiškio kaimo biblioteką. R.Stumbrevičienės vis dažniau ieško pažįstami ir nepažįstami, panūdę gauti patarimų ar gydomųjų žolių glėbelį.
Stumbrevičių sodyba matyti nuo kelio. Tradicinis nedidelis kaimo namas remontuojamas, dalis jo jau apkalta gelsvomis lentelėmis. Pasibeldus duris atveria V.Stumbrevičius. R.Stumbrevičienė žinias apie gydomąsias augalų savybes ilgus metus po kruopelę rankiojo iš įvairių šaltinių.
Kaulažolė - grožiui ir mirčiai
Panašiai žolininkė pasiruošia ir kaulažolės šaknies aliejaus. Iškasta šaknis švariai nuplaunama, susmulkinama ir užpilama aliejumi. Palaikius parą, mišinys dedamas ant silpnos ugnies ir porą valandų pakaitinamas. Dar po paros šaknies liekanos išspaudžiamos kaip sūris. Šis aliejus gali būti puiki kosmetinė priemonė, gražinanti ir jauninanti veidą, balinanti odą ir lyginanti raukšles.
Žolininkė pataria kaulažolių tepalą naudoti ypač atsargiai. Jokiu būdu nesusigundyti paragauti šaknies, atsikandus jos mažytėlaitį kąsnelį ir nurijus, gumuliukas skrandyje gali išsipūsti iki didžiulio gabalo ir žmogus gali mirti.
Reikia tepti ir vaikų kaulelius, kai anie per smarkiai ima augti ir skaudėti, reikia ir sportininkams, galvą nutrūkusiems. Labai gerai ir seniems žmonėms, kai reumatai, artritai ima kaulus sukinėti, kai visa aparatūra retėja ir lengvėja. Beje, tas kaulų retėjimo procesas su amžiumi ir turi atsirasti - sunkiais kaulais į dangų nepakilsi. Bet kaulažole pasitepliot vis tiek neprošal, kad neimtų lūžinėti pirma laiko.
Tinka esant daugybei sužeidimų. Ir ne tik lūžus kaulams ši šaknelė tinka. Nepamainoma ji ir čiurnoms išnirus, nikstelėjus, keliams suplyšus, smarkiai su kaimynu susipliekus, stuburą nusilaužus, snapą susigurinus, ragą kakton įsitaisius. Tinka ir stuburo, sąnarių, sprando skausmams, tepti, trinti esant tarpslankstelinių diskų išvaržoms, menisko plyšimams.
Kaulažolių tepalas
Šviežiai iškastos šaknys sutrinamos su lydytais kiaulės taukais lygiomis dalimis, galima ir atkaitinti, pridėti medetkų, kad uždegimą mažintų, kraujažolių, kad dar ir kraujotaką pagerintų. Tepalo valgyti negalima, jis skirtas tik trynimams. Beje, lotyniškas vaistinės taukės pavadinimas yra kilęs iš graikiško „simphyo“ - „suauginti“.
Receptai su kaulažole
- Kompresams ir patepimams: 2 valgomuosius šaukštus taukės šaknų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti termose per naktį, ryte nukošti.
- Užpilas gėrimui: 1 valgomąjį šaukštą taukės šaknų užvirinti stiklinėje vandens, supilti į termosą, palaikyti per naktį, ryte nukošti. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
- Trauktinė: Susmulkintą žaliavą užpilti 40 % degtine (santykiu 1:5), palaikyti 2 savaites.
- Tepalas: Šviežių taukės šaknų pasta: ji ruošiama su medumi. Vieną dalį košelės gerai sumaišyti su dviem dalimis medaus.
Šį tepalą galima naudoti ir lūžiams, patempimams gydyti, jis labai padeda, esant sąnarių skausmams (trinti). Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gydymas: 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų vaistinės taukės šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, šiltoje vietoje leiskite nusistovėti 3-4 val., tada antpilą nukoškite.
Kaulažolių preparatų negalima naudoti nėštumo ir žindymo metu, prasidėjus kaulėjimui, esant alergijai, sergant vėžiu, hipertenzija, jei žemas kraujo spaudimas. Gaminant gydomuosius preparatus su vaistine tauke, būtina prisiminti, kad aukštoje temperatūroje žūsta visos vertingosios medžiagos, todėl kaulažolių negalima virti, o tik kaitinti ant silpnos ugnies.
Taukės nuoviru gydoma tuberkuliozė: 1 valgomąjį šaukštą žolės išvirti vienoje stiklinėje pieno, įdėti 1 valgomąjį šaukštą medaus, 1 šviežią kiaušinį ir 10 g gyvulių taukų. O sumaišius taukės šaknis su aktyvuota anglimi,gausite puikią priemonę nuodų šalinimui iš organizmo.
Kadangi taukė gausi gleivių, senoliai ją dėdavo ant skaudančių vietų, žolė spartina žaizdų ir lūžių gijimą, skatina kaulų čiulpų gamybą. Kaulažolė vis dar naudojama kaip vaistas nuo skausmo. Iš jos šaknų gautų gleivių bei pipirų arba ajero šaknies daromi mišiniai, kurie klijuojami ant skaudančių vietų.
Vaistinė taukė - daugiametis 40-100 cm aukščio žolinis augalas. Taukės žolė - geras pašaras gyvuliams, ypač pavasarį. Vaistams vartojamos šaknys, žiedai, lapai. Šaknų preparatai stimuliuoja ląstelių augimą, jie vartojami esant virškinamojo trakto uždegimams, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kaulų lūžiams gydyti, kraujuojant iš virškinamojo trakto, sergant hemorojumi, šlapinantis su krauju, gausiai kraujuojant menstruacijų metu.
Taip paruoštos šaknys gali būti laikomos trejus penkerius metus, nors pati Rasa patartų verčiau jau pasiruošti jų po mažiau, bet kasmet šviežių. „Iš šaknų galima gauti nuovirus, užpilus, trauktines, fitolius arba kavą“, - vardija R. Subačienė. Jos nuomone, didžiausią efektą šaknys duos sumaltos į miltelius.