Kad laivavedžiai galėtų nustatyti savo ir kitų vietą ant jūrlapių, kaip ir žemėlapiai, yra uždėtas koordinačių tinklas. Savo vietą ant žemės rutulio galima nusakyti geografinėmis koordinatėmis, išreiškiama taško platuma ir ilguma. Koordinačių tinklas yra vertikalios ir horizontalios linijos, vadinamos lygiagretėmis ir meridianais, kurie skaičiuojami nuo ekvatoriaus ir pradinio meridiano.
Platuma ir Ilguma: Pagrindiniai Apibrėžimai
Platuma (geografinė platuma) - vienas iš geografinio koordinačių tinklo dydžių, parodantis, kiek taškas Žemėje nutolęs į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo. Platuma yra skaičiuojama nuo ekvatoriaus link ašigalių nuo 0° iki 90°. Geografinė platuma matuojama laipsniais, pradedant nuo 0° prie pusiaujo ir baigiant ties 90° šiaurės platumos (Šiaurės ašigalis) bei pietų platumos (Pietų ašigalis). Įsivaizduojamos linijos, einančios iš rytų į vakarus ant žemės paviršiaus, vadinamos lygiagretėmis.
Ilguma (geografinė ilguma) - viena iš Žemės paviršiaus taško geografinių koordinačių, nurodanti, kiek į rytus ar į vakarus nuo pradinio (Grinvičo) dienovidinio nutolęs Žemės paviršiaus taškas. Ilguma skaičiuojama į rytus ir vakarus nuo pradinio meridiano 0° iki 180° į rytus ir vakarus. Įsivaizduojamos linijos, einančios per šiaurės ir pietų polius, vadinami dienovidžiais.
Visi laivavedžiai turi būti gerai susipažinę su koordinačių kampais ir jų matavimo vienetais. Kampas yra atstumo matavimo vienetas ant jūrlapių. Pilnas apskritimas yra padalintas į 360 laipsnių. Kiekvienas laipsnis yra padalintas į 60 minučių ir kiekviena minutė yra padalinta į dešimt dalių, dar vadinama kabeltovais (cable). Jūrinės koordinatės užrašomos tokiu būdu: 36°24,2'. Viena platumos lanko minutė yra lygi vienai jūrmyliai.
Geografinių Koordinačių Svarba Laivyboje
Kai laivai kursuoja tarp uostų ir jūrų, būtina turėti efektyvų būdą nustatyti, kur jie yra ir kur jie turėtų eiti. Laivų navigacija priklauso nuo teisingų geografinių koordinačių, kurios leidžia nustatyti laivo buvimo vietą, jo maršrutą ir atstumą nuo kitų objektų. Geografinės koordinatės yra labai svarbios laivyboje, nes jos leidžia nustatyti tikslų laivo poziciją jūroje.
Geografinės koordinatės yra numeriniai duomenys, naudojami nustatyti vietą ir kryptį jūroje. Būdamas jūroje arba vandenynuose, nustatydami vietą ir kryptį pagal geografinės koordinates, laivų įgula gali tiksliai identifikuoti ir rasti norimą vietą ar būti nukreipta į pasirinktą maršrutą. Geografinės koordinatės laivybos srityje reiškia konkrečią vietos padėtį jūroje arba kitame vandens telkinyje. Geografinių koordinačių panaudojimas laivybos srityje suteikia galimybę tiksliai nustatyti laivo vietą jūroje arba kitame vandens telkinyje.
Pagrindiniai komponentai geografinių koordinačių sistemoje laivybos srityje yra platumos ir ilgumos koordinatės. Siekiant nustatyti tikslias vietos koordinates, laivai naudoja navigacijos prietaisus, tokius kaip GPS (globalinė pozicionavimo sistema). Globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) tipiškai yra naudojamos laivo navigacijonėms sistemoms nustatyti tikslų laivo buvimo vietą naudojant geografinio ilgumo ir platumos informaciją.
Žemės Projekcijos ir Jūrlapiai
Nors žemė yra sfera, bet tinklas, nubrėžtas ant žemės sferos paviršiaus, yra transformuotas į jūrlapio plokštumą. Yra daug žemės sferos projektavimo į plokštumą būdų, bet jūrinei navigacijai buvo pasirinktos dvi patogiausios projekcijos: Merkatoriaus ir Gnomoninė.
Ant merkatoriaus projekcijos jūrlapio nubrėžta tiesi linija vadinama loksodroma (Rhumb line), ji kerta visus platumos dienovidinius (meridians of longitude) tuo pačiu kampu. Kadangi jūrlapis atvaizduoja išlenktą paviršių plokštumoje, loksodroma (rhumb line) nėra trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų. Šie merkatorinės projekcijos iškreipimai nėra dideli, todėl atstumuose iki 600 jūrmylių gali būti nepaisomi.
Gnomoninėje projekcijoje tiesi linija vadinama ortodroma (Great Circle) ir yra trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų ant žemės paviršiaus.
Europos Geografinis Centras Lietuvoje
Nors šią garbę sau priskiria keletas Europos šalių, remiantis Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto skaičiavimais tikrasis ir vienintelis geografinis Europos centras yra Lietuvoje. Šis faktas įregistruotas Gineso rekordų knygoje. 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pateikė Europos geografinio centro apibrėžimą ir, naudodamiesi moksliniu gravitacijos centrų metodu, nustatė, kad šis centras yra į šiaurę nuo Vilniaus (26 km), šalia Purnuškių kaimo.
Europos geografinio centro koordinatės yra 54 laipsniai 54 minutės Šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių Rytų ilgumos. Tokios koordinatės apibrėžtos tik iš naujo nustačius Europos kontinento ribinius taškus: Šiaurėje - Špicbergene (80°45‘N - 20°35‘E), Pietuose - Kanarų salose (27°38‘N - 17°58‘W), Rytuose - Uralo kalnų viršūnė (67°59‘N - 66°10‘E), Vakaruose - Azorų salyne (39°27‘N - 31°16‘W).
Nustačius centro vietą, susimąstyta apie tinkamą jo žymėjimą. Pirmasis geografinio centro ženklas - akmenų mūrinys su plokšte - buvo pastatytas 1991 m. ant kalvelės ties Bernotais. Tačiau šis paminklas neišliko. Kiek vėliau Lietuvos geografų draugijos pastangomis centro vietoje buvo padėtas vietinis laukuose rastas akmuo, sveriantis 9 tonas. Ant akmens buvo pritvirtinta metalinė plokštė su įrašais. 1992 m. Europos geografinio centro aplinkai išsaugoti Lietuvos Aukščiausioji Taryba įsteigė Europos centro kartografinį draustinį.
2004 m. gegužės 1 d. surengtas iškilmingas Europos geografinio centro pristatymas. Renginys skirtas Lietuvos narystei Europos Sąjungoje paminėti. Šiai progai pažymėti garsus lietuvių skulptorius Gediminas Jokūbonis sukūrė kompoziciją - balto granito koloną, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.