Priešinės liaukos vėžys (prostatos vėžys) - priešinės liaukos piktybinis navikas. Prostatos padidėjimas dėl vėžio gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. Daugiausiai šia liga serga vyresni nei 45 metų amžiaus vyrai.

Yra santykinai didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėžio mirė paciento tėvas arba broliai. Prostatos vėžys išsivysto tada, kai pakitusios priešinės liaukos ląstelės pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Diagnozėje jis žymimas kodu C61. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl ilgą laiką pacientui gali nepasireikšti jokie požymiai ir simptomai.

Didžioji dalis priešinės liaukos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu (PSA). C61 priešinės liaukos piktybinis navikas iš kitų vėžio rūšių išsiskiria tuo, kad ligos eiga gali būti lėta ir iš prostatos neišplisti. Prostatos adenokarcinoma sudaro daugiau nei 90 proc. visų diagnozuojamų prostatos navikų. Šios rūšies vėžys pradeda vystytis prostatos liaukinio epitelio ląstelėse. Daugelis prostatos adenokarcinomų auga labai lėtai ir nėra linkusios plisti. Šios ligos rūšys yra retos.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Vyresnis amžius. Senstant, rizika susirgti prostatos vėžiu didėja. Rasė. Dėl nenustatytų priežasčių juodaodžiai turi didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu nei kitų rasių vyrai. Šeimos istorija. Jei vyro giminaičiui, pavyzdžiui, tėvui arba broliui, buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, jam irgi gresia didesnė rizika susirgti šia liga. Rūkymas. Tyrimai rodo, kas rūkaliams tikimybė susirgti prostatos vėžiu gali padvigubėti. Rūkymas taip pat susijęs su didesne rizika mirti nuo vėžio. Nutukimas. Nutukę vyrai gali turėti didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu nei tie, kurių kūno svoris yra normalus.

Kai kurių rizikos veiksnių galima sėkmingai išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų. Ši liga ankstyvose stadijose gali nesukelti jokių požymių ar simptomų. Pastebėjus tokius nuolatinius požymius ar simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Rinktis mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Pastoviai sportuoti. Fiziniai pratimai gerina bendrą sveikatą, padeda palaikyti pastovų kūno svorį ir gerina nuotaiką. Palaikyti normalų kūno svorį. Jei dabartinis kūno svoris yra normalus, rekomenduojama jį palaikyti tinkamai maitinantis ir sportuojant.

Diagnostika ir tyrimai

Visų pirma pokalbio su pacientu metu urologas įvertina ligos pradžią, trukmę ir simptomus. Surašius ligos istoriją, pereinama prie fizinės apžiūros. Siekiant anksti diagnozuoti vėžį, taikomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Padidėjusi tokio baltymo koncentracija kraujyje gali perspėti apie galimus prostatos pakitimus. Tačiau jie nebūtinai reiškia vėžį. Prireikus, urologas gali atlikti šlapimo takų ar transrektalinę prostatos echoskopiją, digitalinę prostatos apčiuopą. Tokiu būdu įvertinama priešinės liaukos struktūra, ar nėra susiformavusių mazgų.

Prostatos vėžio stadijos nustatomos pagal tarptautinę TNM sistemą. Vertinimu pagal Glisono sistemą, kuria nustatomas prostatos vėžio agresyvumas. Pagrindinės prostatos vėžio stadijos varijuoja nuo 1 iki 4. Kai kurios iš jų toliau dar skirstomos į A, B ir C. Pavyzdžiui, ankstyvas prostatos vėžys (1 stadija) nėra išplitęs į netoliese esančius limfmazgius ar kitas kūno vietas.

Prostatos biopsija MRT kontrolėje

Prostatos biopsija magnetinio rezonanso kontrolėje (MRT) yra procedūra, kurios metu iš prostatos paimamas audinio mėginys mikroskopiniam tyrimui, siekiant diagnozuoti ar atmesti prostatos vėžį.

Ši procedūra taikoma esant šioms indikacijoms:

• Multiparametrinės magnetinio rezonanso tomografijos (mpMRT) metu nustatyti pakitimai, įtartini dėl kliniškai reikšmingo prostatos vėžio, pagal PI-RADS vertinami kaip PI-RADS 4 arba PI-RADS 5.
• Ankstesnių neigiamų biopsijų stebėjimas, kai PSA kiekis yra nuolat padidėjęs arba įtartini ankstesnės biopsijos radiniai.
• Anksčiau gydytiems dėl prostatos vėžio asmenims, kai stebimas augantis PSA kiekis arba naujas ar augantis PI-RADS 4 arba 5 židinys prostatoje atlikus mpMRT.

Prostatos biopsijos tyrimo eiga:

1. Siuntimo išrašymas: Siuntimą procedūrai išrašo gydytojas urologas arba gydytojas onkologas.
2. Registracija procedūrai: Pacientas gali registruotis procedūrai su siuntimu arba be jo. Jei nėra siuntimo, registratorius nukreipia pacientą pas gydytoją urologą konsultacijai.
3. Pasiruošimas procedūrai: Gydytojas siuntėjas paskiria antibiotikų kursą 2-5 dienoms. Prieš procedūrą pacientas turi atlikti 2 mikroklizmas tiesiosios žarnos paruošimui (vakare ir ryte prieš procedūrą). Valgomas tik lengvas maistas dieną prieš procedūrą. Jei pacientas vartoja kraują skystinančius vaistus, turi atlikti ir atsinešti kraujo krešumo tyrimus (INR, SPA, DATL).
4. Procedūros atlikimas: Radiologijos technologas pacientui paaiškina MRT skenavimo eigą, o gydytojas radiologas - prostatos biopsijos apimtį, galimas komplikacijas ir vietinę anesteziją. Pacientas apsirengia specialiais vienkartiniais drabužiais ir yra paguldomas ant pozicionavimo pagalvių MRT patalpoje. Į tiesiąją žarną įvedamas sterilus gelis su vietiniu anestetiku. Adatos nukreipėjas įvedamas į tiesiąją žarną, biopsijos adata nukreipiama į įtartiną vietą prostatoje, atliekami kontroliniai MRT vaizdai. Radiologas paima 2-4 prostatos audinio mėginius, kurie dedami į patologinio mėginio indelį ir siunčiami histologiniam tyrimui.
5. Po procedūros: Biopsijos mėginiai siunčiami į patologijos centrą analizei, atsakymas gaunamas per 10 darbo dienų. Su tyrimo atsakymu pacientą supažindina tyrimui siuntęs gydytojas, o rezultatai pateikiami paciento ambulatorinėje kortelėje esveikata.lt sistemoje.

Gydymo būdai

Vienas iš variantų - aktyvus sekimas, kol prostatos navikas ramus ir nekelia jokių problemų, pacientas yra aktyviai stebimas, tačiau joks gydymas neskiriamas. Šiuo laiku reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti PSA tyrimus, leidžiančius laiku pastebėti ligos paūmėjimą.

Esant vidutinės rizikos lokaliam prostatos vėžiui, dažniausiai taikomas chirurginis arba spindulinis gydymas, kuris gali būti išorinis arba vidinis. Kai diagnozuojamas didelės rizikos lokalus priešinės liaukos vėžys, rekomenduojama pašalinti prostatą arba taikyti išorinį spindulinį gydymą. Kai navikas yra lokaliai pažengęs (peraugęs priešinę liauką gaubiančią kapsulę), dažniausiai taikomas išorinis prostatos vėžio spindulinis gydymas ir chirurginis priešinės liaukos pašalinimas.

Jei navikas yra išplitęs į kitus organus, taikomas prostatos vėžio gydymas hormonais. Tokiu būdu navikas nesunaikinamas, tačiau organizme sumažėja testosterono ir ligą ilgą laiką galima kontroliuoti. Sumažinti testosterono lygį galima ir pašalinus sėklides. Navikui atsinaujinus, dažniausiai skiriama chemoterapija arba steroidiniai vaistai nuo prostatos vėžio.

Radiologiniai tyrimai

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė. „Radiologiniai tyrimai - tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais - atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos.

Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. iki tyrimo. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių.

Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį.

Radiologinių tyrimų tipai:

• Echoskopija (ultragarsas): Greitas ir neskausmingas metodas, leidžiantis apžiūrėti įvairias kūno dalis.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Tikslus diagnostikos metodas, naudojantis rentgeno spindulius ir kompiuterines sistemas detaliems kūno vaizdams sukurti.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Saugesnis metodas, nesinaudojantis rentgeno spinduliais, ypač naudingas minkštiesiems audiniams tirti.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Pažangus tyrimas, leidžiantis įvertinti, kaip organizmo audiniai ir organai funkcionuoja ląstelių lygiu.
• Kaulų scintigrama: Branduolinės medicinos tyrimas, skirtas kaulų sistemos tyrimui.
• Mamografija: Svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas, atliekamas naudojant rentgeno spindulius.

Pasiruošimas kraujo tyrimams

Norint gauti tikslius ir patikimus kraujo tyrimų rezultatus - svarbu laikytis tam tikrų pasiruošimo prieš kraujo paėmimą taisyklių. Daugeliui kraujo tyrimų būtina atvykti nevalgius. Tai ypač svarbu atliekant gliukozės, cholesterolio ar kepenų fermentų tyrimus. Kol laikotės pasninko - gerti leidžiama tik vandenį. Vanduo yra vienintelis gėrimas, kurį galima vartoti prieš kraujo tyrimus. Pakankamas skysčių kiekis padeda užtikrinti tinkamą kraujo klampumą, todėl mėginio paėmimas tampa lengvesnis, kai vandens vartojama.

Prieš kraujo tyrimą svarbu vengti riebaus, saldaus, kepto ir stipriai perdirbto maisto. Tokie produktai gali padidinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Intensyvus fizinis krūvis prieš kraujo tyrimą gali padidinti tam tikrų rodiklių, pavyzdžiui, kreatinino ar pieno rūgšties kiekį kraujyje. Miego trūkumas ir stresas gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai bei kitų medžiagų kiekiui kraujyje. Kai kurie papildai, ypač geležies preparatai, žuvų taukai ar vitaminai, gali iškreipti tyrimų rezultatus.

Jei vartojate vaistus - prieš kraujo tyrimą būtina informuoti gydytoją. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai preparatai, antibiotikai ar net paprasti vaistai nuo uždegimo - gali paveikti tyrimų rezultatus. Po kraujo tyrimo rekomenduojama bent kelias minutes ramiai pasėdėti, ypač jei jaučiatės silpnai.

Išmatų tyrimai

Bendram, taip vadinamam koprologiniam, išmatų tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį). Svarbu, kad išmatų mėginiai būtų paimti iš keleto skirtingų vietų, juose nebūtų šlapimo priemaišų. Ištyrimui paprastai užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 5-15 g.). Tiriant išmatas dėl slapto kraujavimo paklauskite gydytojo, ar 3 dienas iki tyrimo negalima valgyti mėsos, žuvies, ridikėlių, krienų ir kitų daug geležies turinčių produktų, vartoti geležies, vario turinčius maisto papildus.

Pagrindiniai reikalavimai pacientui, besiruošiančiam išmatų tyrimams:

• Išmatos tyrimui renkamos į specialius išmatų surinkimo indelius, kuriuos galite įsigyti vasitinėse. Tyrmui netinka išmatos po klizmos procedūrų, žvakučių, laisvinamųjų ir kitų vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi, vartojimo.
• Indelyje esančiu šaukšteliu iš 3-4 vietų paimamos išmatos ir įdedamos į plastikinį indelį. Turi būti užtikrinamas reikiamas mėginio kiekis.
• Ant indelio užklijuojama etikete, kurioje užrašomas vardas, pavardė, mėginio paėmimo data ir laikas. Tiriami tik tinkamai pažymėti mėginiai.
• Išmatų mėginys parazitų (kirminų, spalinių kiaušinėlių ir kt.) tyrimui į laboratoriją turi būti pristatytas nedelsiant (per 2 valandas). geriausia, kai išmatos dar šiltos.
• Išmatų mėginys koprologiniam ir slapto kraujavimo tyrimams į laboratoriją gali būti pristatytas per 24 valandas.
• 3-4 dienas prieš slapto kraujavimo tyrimą nevalgykite termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra peroksidazės (krienų, žiedinių kopūstų, šparaginių pupelių, obuolių, apelsinų), kelias dienas nenaudokite aspirino, kitų skrandį dirginančių nesteroidinių ir steroidinių priešuždegiminių vaistų, geležies preparatų, negerkite alkoholio.

Apšvitos klausimai radiologinių tyrimų metu

Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai - tai jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių,“- pasakoja dr. J.

Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų. „Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus,“ - reziumuoja dr. J.

„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti,“ - papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr.

Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai,“- kalba dr. J.

---