Lietuviška virtuvė keitėsi ir formavosi veikiama įvairių istorinių aplinkybių. Prosenelių ir močiučių atmintyje turime išsaugotų unikalių kulinarinio paveldo dalykų, kurie gali mums priminti net Žygimanto Senojo renesansinį dvarą ar Vytauto atsivežtus totorius.
Kulinarinio paveldo samprata
Maisto ir valgymo kultūra bei apskritai kasdienybės istorija istoriniame pažinime ilgą laiką buvo podukros vietoje. Todėl neretai teigiama, kad nacionalinis kulinarinis paveldas apskritai neegzistuoja, nes dauguma Lietuvos virtuvei priskiriamų patiekalų yra paplitę ir kituose Europos kraštuose.
Tačiau iš tiesų, kulinarijos paveldo erdvė yra išaugusi iš etninės aplinkos, susimaišiusi su visos Europos krikščioniškąja tradicija, dėl istorinių aplinkybių patyrusi kitų tautų kultūrinį poveikį. Patiekalai, kurie gali atrodyti labai lietuviški, pavyzdžiui, kraujiniai vėdarai, yra gaminami visoje Europoje. Cepelinai gaminami Šiaurės Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Šiaurinėje Lenkijos dalyje, Lietuvoje.
Kiekvienos šalies virtuvę sudaro du sluoksniai. Pirmasis - vietinis. Antrasis sluoksnis - importuoti produktai, kitaip tariant, užsienio įtakos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė visada buvo labai atvira ir tolerantiška valstybė, priimanti idėjas iš kitų kraštų. Didieji miestai, kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija taip pat formavo kulinarinį paveldą.
Nors valstiečiai ir sudarė didžiausią istorinės visuomenės dalį, bet valdovų, didikų, bajorų, miestiečių ir net kitataučių, gyvenusių Lietuvoje, valgyti patiekalai jau yra lietuviški tradiciniai. Viduramžiais ir vėlesniais laikais pirmiausia užsienio įtakas perimdavo, inovacijų laidininkas buvo valdovo dvaras, diduomenė, kurie galėjo sau leisti priimti naujoves, arba jų statusas reikalavo laikytis kulinarinių madų. Vėliau - ir žemesni sluoksniai. Per kelis šimtus metų kai kurie patiekalai pasiekdavo net valstiečių gryčias.
Įtaka iš kitų šalių
Lietuva yra ta šiauriausia erdvė, kurioje labai didelę įtaką turėjo Viduržemio jūros virtuvė. Tai įvairūs patiekalai, Renesanso epochoje atkeliavę iš bizantinės kultūros, pasiskolinti iš totorių ar karalienės Bonos Sforcos atnešti iš Italijos. Pavyzdžiui, liaudiškas patiekalas skryliai, kai kuriuose Lietuvos regionuose tarmiškai vadinami „lazankėmis“. Greičiausiai tai - tolimas lazanijų atgarsis, kurios į Lietuvą atkeliavo Bonos Sforcos dėka.
Itališkos virtuvės įtaka - daugiausia miltiniai patiekalai, taip pat ir desertai, pradedami kepti tortai. Ryšiai su Šventąja Romos imperija į lietuvišką racioną pridėjo daug daržovių. Baroko laikotarpiu randasi sausainiai ir visi kiti panašūs saldumynai.
Bulvės ir kugelis
Didžkukuliai yra ganėtinai naujas patiekalas, greičiausiai atkeliavęs iš Šiaurės Vokietijos kartu su Lietuvos žydais, aškenaziais ir išplitę kaime, jų valdomose karčemose. Žydų bulvinių patiekalų istorija senesnė negu bulvių: kugelis savo šaknimis siekia viduramžius, kai iš ropių rutulio pavidalo puode buvo kepamas šventinis žydų valgis, kuris tik XIX a. Pasak Kalvarijos krašto muziejaus atstovų, nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. (bulvių plokštainį), pagardintą spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius.
Kugelis šiandien
Ši tradicija akivaizdžiai nyksta. Maitinimosi būdas yra labai glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu - čia slypi kulinarinio paveldo tradicijos išsaugojimo problema. Jeigu žmogus sunkiai fiziškai dirbo, - jis valgė sunkų maistą. Tradicinėje kaimo kultūroje žmonės keldavosi labai anksti ir pirmiausia ne sėsdavo prie stalo, o kibdavo į darbus. XXI a. karta ir gyvena visai kitaip - nedirba daug sunkių fizinių darbų.
Kugelis regionuose
Žemaitijos, buvusios tarp dviejų vokiškų erdvių - Livonijos ir Mažosios Lietuvos - virtuvei įtaką darė vokiška kultūra. Šiaurės vakarų Lietuva, Žemaitija neįsivaizduojama be kastinio su virtomis neluptomis bulvėmis. Žemaičiai - košių valgymo pirmūnai.
Beržų kugelis
Atsiprašome, tačiau nepavyko surasti tikslių rezultatų mūsų duomenų bazėje pagal berzu-sula. Pabandyk patikslinti arba pakeisti paieškos žodžius.
Kugelio receptas
- 3 puodeliai arba 375 g
- Vieną kilogramą bulvių švariai nuplauname ir išverdame su lupena, ataušiname ir sumalame mėsmale.
- Įmušti kiaušinius į dubenį, įberti cukraus, įdėti žiupsnelį druskos.
- Kiaušinius išsukame su cukrumi.
- Įkaitinti orkaitę iki 225° C.
Į indą, kuriame maišysite tešlą, sudėkite visus ingredientus. Užpilkite puodeliu šilto vandens.